Vaiko globa (rūpyba) yra kompleksinė sistema, skirta užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką vaikams, likusiems be tėvų globos. Ši sistema nuolat kito, siekiant geriau atliepti vaikų poreikius ir prisitaikyti prie visuomenės pokyčių.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorinė vaikų globos institucijų raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv.). 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms). 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Šiuo metu Lietuvoje vaikų globos sistemoje egzistuoja įvairios institucijos ir paslaugų modeliai, siekiant užtikrinti kuo geresnę vaikų gerovę.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai ir formos
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Laikinoji ir nuolatinė globa
- Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
- Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa šeimoje, šeimynoje ir institucijoje
- Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Įvaikinimas - alternatyva globai
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Globos centrai ir jų funkcijos
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Tam, kad būtų galima gerinti globos centrų teikiamų paslaugų kokybę, labai svarbi klientų nuomonė, todėl kviečiama užpildyti anoniminę anketą.
Finansavimo sistemos ir paslaugų krepšelis
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Finansinės išmokos globėjams:
| Išmokos tipas | Suma |
|---|---|
| Išmoka už vieno vaiko priežiūrą (vaikas iki 3 m. ar paauglys nuo 12 m. ar vaikas su negalia) | 0,5 MMA (padidinama iki 1 MMA) |
| Pagalbos pinigai (už vieną vaiką) | 4 BSI per mėnesį |
| Pagalbos pinigai (už du vaikus) | 6 BSI per mėnesį |
| Pagalbos pinigai (už tris ir daugiau vaikų) | 9 BSI per mėnesį |
| Papildomai už kiekvieną vaiką iki 3 metų | 1 BSI per mėnesį |
| Vienkartinė įsikūrimo išmoka budinčiam globotojui (ne trumpiau nei 12 mėn. sutartis) | 10 BSI (700 Eur) |
| Savivaldybės administracijos skiriama pagalba globėjui (rūpintojui), nesusijusiam giminystės ryšiais | 2 BSI |
Reforma: perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos modelio
Nuo 2015 m. Lietuvoje vyksta esminis poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000 m., įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.
Higienos ir COVID-19 prevencijos reikalavimai
Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto, o asmeniniam plotui - ne mažiau kaip 10 kv. m.
COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui. Pagrindiniai reikalavimai apima temperatūros matavimą, izoliavimą, grupinių veiklų ribojimą, apsaugos priemonių naudojimą ir lankymo draudimą.
Kas yra koronavirusas? Prevencija ir patarimai vaikams - COVID-19
Visuomenės požiūris ir mitai apie globos namuose augančius vaikus
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
Taip pat egzistuoja mitas, kad norint globoti reikia turėti nuosavus namus, didelį turtą ar vaikų auginimo patirtį. Iš tiesų, svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Svarbiausia - didelis noras atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Globėjų mokymai, globėjų bendruomenės parama, globos centro specialistų pagalba ir konsultacijos padeda tapti tinkamu globėju.
Dar vienas paplitęs mitas yra tas, kad vaiko ar jaunuolio globai svarbi šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Svarbu, kad šeima būtų stabili ir galėtų užtikrinti reikiamą palaikymą.
