Lietuva deda dideles pastangas, kad užtikrintų kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Pastaraisiais metais šalyje vyksta esminiai pokyčiai vaikų globos sistemoje, siekiant pereiti nuo institucinės globos prie šeimai artimos aplinkos. Ši pertvarka yra sudėtingas procesas, neapsieinantis be iššūkių ir neatsakytų klausimų.
Vaikų globos namų reforma Lietuvoje yra ambicingas tikslas, tačiau ji susiduria su iššūkiais. Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą.
Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, kurie čia atvyko kartu su auklėtojomis. Kadangi jie turi stiprų tarpusavio ryšį, tai buvo priimtas sprendimas apgyvendinti juos kartu ir neišskirti perkeliant į globėjų šeimas. Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks.
Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi. Kad šių vaikų gyvenimas, kiek galima daugiau būtų panašesnis į įprastą šeimos gyvenimą, tik kiek didesniame būryje. Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai.
Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas. Turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, toliau čia teikiamos paslaugos žmonėms su negalia, senjorams.
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje. Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst.
Vaikų globos namų reforma Lietuvoje yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra nepakankamas finansavimas. Nors valstybė skiria lėšų vaikų globai, tačiau jų nepakanka, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikams augti eimose. Kitas iššūkis yra nepakankamas globėjų ir įtėvių skaičius. Lietuvoje yra daug vaikų, kuriems reikia globos, tačiau nėra pakankamai žmonių, kurie norėtų ir galėtų jais pasirūpinti.
Taip pat svarbu paminėti, kad visuomenėje vis dar egzistuoja neigiamas požiūris į globotinius. Dėl to kai kurie žmonės nenori įsivaikinti ar globoti vaikus. Siekiant sėkmingai įgyvendinti vaikų globos namų reformą, būtina spręsti šiuos iššūkius. Visų pirma, reikia didinti finansavimą vaikų globai. Taip pat reikia skatinti žmones įsivaikinti ir globoti vaikus.
Naujas nuolatinio globotojo institutas
Svarbu pasakyti, kad globos sistemoje nuo liepos 1 d. atsiranda naujas institutas - nuolatinis globotojas. Vaiko teisių gynėjai labai laukiame šių pokyčių ir dedame daug vilčių. Tikimės, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje. Kalbu apie tuos vaikus, kuriems iki šiol rasti globėją buvo itin sudėtinga.
Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo. Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Jiems visiems labai reikalinga šeima. Šeima gali pakeisti šių jaunų žmonių gyvenimą.
Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku. Dažniausiai tai reiškia, kad globėjas jau negali dirbti, taigi, savivaldybės tokią paslaugą turi finansuoti, kad globėjas arba šeima galėtų atsidėti tiktai šiam, labai reikšmingam, daug laiko, žinių ir emocijų pareikalaujančiam darbui. Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės.
Daugeliui vaikų nauji pokyčiai suteiks galimybę užaugti šeimoje.
Kodėl vaikai patenka į globos namus?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai yra paimami iš biologinių tėvų, yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.
Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys. Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
Vaikų globos namų pertvarkos iššūkiai ir perspektyvos
Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą šeimyniniams namams, globėjams ir budintiems globotojams.
Visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus yra svarbus veiksnys, lemiantis jų integraciją į visuomenę. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą.
Tinkamas finansavimas ir parama yra būtini sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai. Būtina užtikrinti, kad šeimyniniai namai, globėjai ir budintys globotojai gautų pakankamai lėšų ir išteklių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais. Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.
Nepaisant iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams geresnę ateitį. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarką, būtina spręsti esamas problemas ir ieškoti naujų sprendimų.
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose
Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama. Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. priežiūros paslaugas.
Prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose. Tai apima socialinių darbuotojų darbą su rizikos šeimomis, švietimą apie tėvystę ir vaikų teises, bei smurto prevencijos programas. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti krizinių situacijų ir apsaugoti vaikus nuo žalos.
Jei vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, svarbu užtikrinti alternatyvias globos formas, kurios atitiktų jo poreikius. Tai apima globą šeimose, įvaikinimą ir globos namus, kurie yra kuo labiau panašūs į šeimos aplinką. Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą priežiūrą ir paramą, kuri padėtų jam augti ir vystytis.
Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ir įtėviais. Būtina teikti jiems informaciją, mokymus ir paramą, kad jie galėtų sėkmingai pasirūpinti vaikais. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Taip pat svarbu gerinti globėjų ir įtėvių finansinę padėtį.
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus.
Socialinis darbas atlieka svarbų vaidmenį mažinant vaikų skaičių globos namuose. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, vaikais ir bendruomenėmis, siekdami užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą. Jie teikia pagalbą, konsultacijas ir paramą, padeda šeimoms įveikti sunkumus ir kurti saugią aplinką vaikams.
Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės. Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Kokios pagrindinės priežastys lemia, kad vaikai būtų paimti iš biologinių tėvų?
Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Kaip vaikas per trumpą laiką yra paruošiamas tam, kad iš biologinių namų aplinkos pateks į svetimą prieglobstį?
Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.
Kitų priemonių, kaip pokalbis, paaiškinimas apie situaciją, kas vyks, nuraminimas, turbūt nėra. Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys. Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
Ką reiškia vaikui augti šeimoje?
Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo. Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos.
Kalbant apie socialinius poreikius mes suprantame, kad tik šeimoje gyvenantis vaikas gali matyti realų socialinį gyvenimą. Kaip vyksta bendravimas su giminėmis, kaip šeimos tvarkomas šeimos biudžetas, kad reikia uždirbti pinigus. Jei esi užaugęs šeimoje, tai net nesusimąstai, apie šiuos paprastus visuomenės dėsnius, nes nuolat su jais susiduri. Bet kai augi vaikų globos namuose, tai darbuotojai ateina pas tave dirbti ir tam tikri įgūdžiai būna silpnesni.
Kaip vaikams sekasi įveikti traumines patirtis?
Psichologinę trauma vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, taip pat svarbus momentas, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės. Pamatinė trauma - nereikalingumo, tėvų paliktumo, įtakoja, kad vaikai, atsidūrę globoje, visiškai kitaip suvokia saugumą.
Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Mes, vaiko teisių gynėjai, džiaugiamės, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose. Svarbu suprasti, kad be tėvų globos likęs vaikas į kitą šeimą, net ir susijusią giminystės ryšiais, dažniausiai ateina patyręs įvairių emocinių išgyvenimų, traumų ar netekčių. Labai svarbu, kad toks vaikas sulauktų jautrumo ir supratingumo naujoje šeimoje, o suaugusieji gebėtų tinkamai atliepti jo poreikius, padėtų įveikti traumines patirtis ir turėtų tam reikalingų vidinių gebėjimų bei žinių. GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Pats svarbiausias šios programos principas - viską pradėti nuo savęs. Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų. Taip pat padeda įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų. Mokymų metu dalyviai skatinami prisiminti vaikystę, savo patirtis, tai padeda geriau suprastų save, tuo pačiu ir vaiką.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Metų eigoje tie skaičiai keičiasi. Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų. Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose.
Jau 15 metų dirbu šioje srityje ir tendencijos tikrai labai stipriai keičiasi. Prieš 15 metų žmonės įprastai norėdavo įsivaikinti tik gimusius kūdikius arba vaikus iki 2 metų. Dabar ir 6-7 metų vaikai yra įvaikinami. Amžiaus ribos plečiasi. Vis daugiau žmonių globoja paauglius. Požiūris tikrai keičiasi ir tai džiugina. Visuomenės nuostatos keičiasi ir tikrai nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, juk jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Šiuo metu yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti.
Yra šeimų, kurie nori įsivaikinti, sąrašas. Taip pat yra vaikų sąrašas, kurie gali būti įvaikinti. Reiškia, kad tame sąraše nėra tokio vaiko, kurio jie šeima laukia ir yra pasiruošusi priimti, įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ar kitus veiksnius. Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai. Nesinori sakyti, kad mes lietuviai nenorime tokių vaikų globoti, auginti tik sveikus vaikus. Žmonės įvertina, ar įvaikinus vaiką su negalia, galėsi dirbti, ar galėsi save ir vaiką išlaikyti. o gal ten, kur gyveni nebus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.
Laikinoji globos tikslas yra kuo greitesnis vaiko grįžimas į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, itin retos situacijos. Tėvų valdžią riboja teismas ir tik esant labai rimtoms aplinkybėms, kai problemos kartojasi, šeima nesikeičia, pagalbos nepriima ir vaikas tokioje aplinkoje negali augti.
Reikia akcentuoti, kad šeimoms atsidūrus krizinėse situacijose, valstybė teikia visokeriopą pagalbą. Ir jeigu per metus ar pusantrų šeima nededa pastangų, nekeičia savo įpročių, gyvenimo stiliaus, nepadarė jokio progreso, tik tada tai yra sprendžiama dėl vaiko nuolatinės globos.
Daugiau apie sudėtingus vaikų likimus pamatykite Edmundo Malūko romano motyvais kurtame draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“, kuriame vaidina garsūs Lietuvos aktoriai - Mantas Jankavičius, Indrė Patkauskaitė, Marius Jampolskis, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Eglė Jackaitė, Ramūnas Abukevičius. Žiūrėkite serialą „Šiukšlyno žmonės“ - tik per „Go3“ televiziją.
Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
