Straipsnyje aptariamos vaiko gyvenimo globos namuose pratęsimo sąlygos Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teises ir globą, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo aspektai, globos centrų veikla ir budinčių bei nuolatinių globotojų vaidmuo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vaiko gerovės užtikrinimą, jo teises ir galimybes augti saugioje aplinkoje.
Vaiko Teisių Apsauga ir Socialinė Globa Lietuvoje
Lietuvoje vaiko teisinę apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Vaiko teisės yra prigimtinės kiekvieno asmens teisės ir laisvės. Valstybė įpareigojama garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje. Šeimos narių santykiai nėra visiškai privatūs, jiems būdingas tam tikras viešumas. Valstybė užtikrina vaiko apsaugą, tėvų valdžios ribojimą, globą ir rūpybą. Svarbios nuostatos, užtikrinančios vaiko rūpybą, yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.
Konvencija pripažįsta, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kai to negali užtikrinti jo tėvai. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją 1995 m. liepos 3 d., o 1996 m. kovo 14 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Socialinės Globos Paslaugos ir Jų Kokybė
Socialinė globa Lietuvoje yra atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis. Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais. Socialinės globos gavėjai yra be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir vaikai su negalia.
Socialinis darbas ir jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė ir kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse. Tai priklauso nuo šalies ekonominio pajėgumo ir pilietinės visuomenės lygio. Socialinio darbo klientams svarbūs geri santykiai, supratimas, saugumas, pagarba ir užuojauta. Šiuo metu galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Sunku įvertinti, ar socialinis darbuotojas padeda vaikams spręsti problemas, siekdamas pozityviosios ugdytinių socializacijos, ar įvertinti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu ir atvirumą.
Vaiko Gerovės Valstybės Politika
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Koncepcijos siekis - daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą. Šie principai yra kuriami: vaiko gerovės klausimai yra politiniai, o vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe dalijasi šeima ir valstybė, priimant sprendimus vadovaujamasi vaiko interesų prioritetiškumu, vaikui yra garantuojamos teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam, oriam ir visaverte asmenybe.
Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones 2005-2012 metams.
Vaiko Globos Sistemos Reorganizavimas ir Perėjimas prie Šeimos Modelio
Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metams planą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metams planas. Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas. Siektina reikšmė 2012 metais turėtų būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m. Taip pat siekiama mažinti globos institucijose esančių vaikų skaičių. Siektina reikšmė 2012 metais - 30 proc., lyginant su 2006 m.
Vaiko globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Koncepcija
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.
Higienos ir COVID-19 Prevencijos Reikalavimai
Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo patalpų ploto, o miegamajame kambaryje vienai vietai - ne mažiau kaip 6 kv. m.
COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui. Tai apima temperatūros matavimą, izoliavimą, grupinių veiklų ribojimą, apsaugos priemonių naudojimą ir lankymo draudimą.
Finansavimo Sistemos Iššūkiai
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Valdymas, Administravimas ir Tyrimai
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji. Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, yra 19.
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, apklausiant globos namų vadovus ir vaikus. Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.
Visuomenės Požiūris ir Mitas apie Globos Namuose Augančius Vaikus
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
