Lietuvoje vykstanti vaikų globos reforma siekia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir mylinčioje šeimoje. Šis procesas apima ne tik institucinės globos mažinimą, bet ir šeimos stiprinimą, globėjų paiešką bei palaikymą.
Istorinė perspektyva ir reformos pradžia
XXI amžiaus pradžioje Lietuvoje tėvų globos netekusių vaikų skaičius buvo išties didelis. Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 11 130 tėvų globos netekusių vaikų. Daugiau nei trečdalis šių vaikų augo vaikų globos namuose. 2010 metų pabaigoje institucijose augo 4173 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių net 2962 vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Tai reiškė, kad šie vaikai turėjo minimalią galimybę grįžti į biologinę šeimą.
Tačiau situacija pradėjo keistis. Nuo 2006 metų tėvų globos netekusių vaikų skaičius mažėja. Per 2010 metus 907 vaikams nustatyta globa šeimoje. Didžioji dalis globojamų vaikų augo giminaičių šeimose. Šie skaičiai rodė, kad Lietuvoje imtis svetimų vaikų globos nėra populiaru, tačiau reformos dėka situacija pamažu keitėsi.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose. Veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekė uždaryti institucinius vaikų globos namus, kurti bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma, kurios tikslas - stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Šiuolaikinė vaikų globos sistema
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių. Uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažose bendruomenėse, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević pažymėjo, kad Lietuvos institucinės vaikų globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
Nors pasiekti dideli pokyčiai, anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, dar laukia daug darbų. „Tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė ministrė.
Iššūkiai ir svarbiausi akcentai
Nepaisant pažangos, išlieka iššūkių. Vis dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Taip pat svarbu teikti paramą šeimoms, kurioms jos reikia.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad noras gyventi šeimoje - tai pamatinė teisė, kuri turi tapti bendru įsipareigojimu. „Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia“, - sakė jis.
Ypatingas dėmesys skiriamas paaugliams, kurie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. „Paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - akcentavo V. Augustinavičius.
Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė Rugilė Ladauskienė, teigė, kad šūkiu norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini.“
Siekiant užtikrinti sėkmingą globą, svarbu stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą tarp institucijų, mokytis iš patirčių ir ieškoti geriausių sprendimų. Kovo 31 d. vykęs susitikimas su socialinių paslaugų įstaigų, globos centrų, savivaldybių socialinės paramos skyrių atstovais bei paslaugų gavėjais buvo skirtas būtent šiems tikslams.
Veiklos ir paslaugos
Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Siekiama sukurti sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir brandą.
Teikiamos paslaugos:
- Socialinė globa: trumpalaikė ir ilgalaikė.
- Trumpalaikė socialinė globa: teikiama vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos iki 18 mėn.
- Ilgalaikė socialinė globa: teikiama vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa vaikų globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).
Vaikų globos namuose priimami gyventi vaikai nuo 1 iki 18 metų amžiaus, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresni nei 18 metų asmenys, jei išlaikymas pratęstas iki bendrojo lavinimo mokyklos baigimo, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Svarbu paminėti, kad į vaikų globos namus nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichoaktyvių ar toksinių medžiagų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir bendruomeniniai vaikų globos namai. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone, 8 šeiminiuose namuose gyvena 54 vaikai. Taip pat veikia dienos centrai, teikiantys užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms.
Palydimoji globa (jaunimo namai) siekia padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą, teikiant visumą tarpusavyje susijusių paslaugų ir priemonių, padedančių prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti gebėjimus spręsti problemas.
Parodos ir iniciatyvos
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų globos svarbą ir skatinti žmones tapti globėjais, vykdomos įvairios iniciatyvos. Viena iš jų - fotografo Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant, kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą.
Taip pat vyksta metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link“, kurios metu aptariami aktualūs klausimai ir dalijamasi patirtimi. Iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ suburia globos bendruomenę ir organizuoja renginius, skatinančius supratimą ir paramą globojamiems vaikams.
Vaikų globos savaitės metu, kurios šūkis - „Mano akims reikia tavo akių“, siekiama atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius ir kviečiama tapti globėjais ar savanoriais.
Ateities perspektyvos
Nors Lietuva pasiekė reikšmingų pokyčių vaikų globos srityje, darbas tęsiasi. Svarbu ne tik tęsti institucinės globos mažinimą, bet ir stiprinti paramą šeimoms, skatinti įvaikinimą ir globą, užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir turėtų galimybę augti šeimoje.
Susitikimai ir diskusijos tarp įvairių sričių specialistų ir paslaugų gavėjų yra gyvybiškai svarbūs, siekiant tobulinti globos sistemą ir užtikrinti geriausius sprendimus kiekvienam vaikui.
