Ugdymo vaidmuo žmonijos ateičiai yra lemtingas. Ikimokyklinis ugdymas padeda tenkinti prigimtinį kultūros, etninį, socialinį bei pažintinį poreikius. Darželyje laiduojamas vaiko asmenybės skleidimasis, ugdant aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį vaiką, turintį stiprią pažinimo motyvaciją. Lietuvos vaikų darželiai dirba pagal tam tikras pedagogines ir metodines sistemas.
Ugdymo aplinkos svarba
Ikimokyklinės įstaigos vidus, išorė ir joje esantys daiktai turi atitikti tradicinės kultūros dvasią, būti estetiški ir funkcionalūs, kurti jaukumą. Vaikai yra labai judrūs, todėl ir aplinka turi būti tam tinkama. Erdvė ir daiktinė aplinka vaikų darželyje turėtų skatinti vaiką veikti ir padėti atsipalaiduoti. Aplinka darželyje, skatinanti aktyviai veikti ir atsipalaiduoti, skatina vaiko savarankiškumą, kūrybiškumą, yra lengvai tvarkoma ir keičiama. Auklėtoja rūpinasi, kad grupės aplinka būtų įvairi ir turtinga.
Veiklos kampeliai
Grupės erdvę rekomenduojama skirstyti į kampelius. Veiklos kampeliai - tai specialiai įrengta grupėje, užimanti ribotą erdvę, su patogiai išdėstytomis priemonėmis ir medžiagomis vaikų žaidimams ir darbeliams. Jis gali būti skirtas kelių vaikų, didelės vaikų grupės veiklai ar vienam vaikui. Veiklos kampeliai sudaro sąlygas natūraliam, kūrybiniam, labai individualiam mažų vaikų ugdymui. Veiklos kampeliuose tenkinamas natūralus vaikų smalsumas ir veiklumas. Veiklos kampeliai teikia galimybes individualizuoti ir diferencijuoti vaikų ugdymą, nes juose veikia ne visa vaikų grupė, o tik keli jų arba po vieną. Auklėtoja su vaikais gali bendrauti asmeniškai. Veiklos kampeliuose atsiskleidžia ir tobulėja savitas darželinukų patirties, žinių kaupimo, įgūdžių, įpročių formavimosi būdas, sudaromos sąlygos socialinei sąveikai. Tinkamai įrengti veiklos kampeliai, parinkus jiems optimalią vietą grupėje, padeda auklėtojai labai individualizuoti ir diferencijuoti vaikų ugdymą. Kiekviena auklėtoja grupės erdvę gali tvarkytis savaip, atsižvelgiant į grupės erdvę ir turimas priemones. Todėl labai svarbu tinkamai parinkti veiklos kampelių kaimynystę: judriai, triukšmingai, gyvai veiklai - vienoje grupės dalyje; ramiai, reikalaujančiai susikaupimo - kitoje; giminingai veiklai - greta; poilsiui - pačiame ramiausiame ir nuošaliausiame grupės kampelyje.
Rekomenduojami veiklos kampeliai:
- Statybinių žaidimų
- ,,Šeimos”
- Žaidimų su vandeniu
- Gamtos
- Socialinių studijų
- Kalbos ir komunikacijų
- Dailės ir rankų darbelių
- Muzikos
- Stalo žaidimų
- Medžio darbų
- Judėjimo
- Naujienų
- Poilsio
Kampelių įrengimo pavyzdžiai
Poilsio kampelis - labiausiai izoliuotas nuo triukšmo, baldai minkšti, patogūs, su keliomis pagalvėlėmis. Šalia galima įrengti kalbos kampelį su supamomis kėdėmis, pagalvėlėmis, knygų lentynomis, užtemdyta vieta kino juostoms žiūrėti, spausdinimo mašinėle. ,,Šeimos” kampelis - tai vieta vaidmeniniam žaidimui, dramatizacijai. Jį gali sudaryti keli skyriai: virtuvėlė, lėlių kampelis, dramatizacijos kampelis. Nuo kitų kampelių jis gali būti atskirtas sulankstoma pertvara, širmelėmis, žemomis siauromis lentynėlėmis. Dailės ir rankų darbų kampeliui rekomenduojama šviesi vieta netoli vandens, sienos ir grindys išklotos linoleumu, ant kurio galima piešti kreidelėmis, molbertas, speciali vieta darbelių parodėlei, lentynėlės būtinoms medžiagoms ir priemonėms. Judėjimo kampelyje įrengti įvairūs treniruokliai, gimnastikos kopėtėlės, virvė, sūpuoklės, čiužiniai. Muzikos kampelis, kaip ir judėjimo, turėtų būti atokiau nuo poilsio bei kalbos kampelio. Tai vieta ir priemonės klausytis muzikos, groti, šokti. Statybinių žaidimų kampelis turi būti erdvus, kilimu užtiestomis grindimis, nes vaikai žaidžia ant grindų, be to, kilimas sugeria triukšmą. Šis kampelis nuo kitų gali būti atskiriamas siauromis, neaukštomis lentynėlėmis, kuriose laikomos statybinės detalės, mašinos ir kt. Medžio darbų kampelyje būtinas specialus darbo stalas, įrankiai, lentynos medienai laikyti.
Kampeliai keliems vaikams, bendra judėjimo, žaidimų erdvė, poilsio kambarys ir salė, galimybė atsitverti sau erdvę širmelėmis padeda aktyviai bendrauti su vienu ar keliais vaikais, su suaugusiuoju ir išlaikyti savo savarankiškumą. Baldai judami - lengvai tvarkoma, keičiama aplinka. Stalai gali būti įvairaus dydžio, formos, aukščio, kad vaikas galėtų žaisti, ką nors veikti ne tik atsisėdęs, bet ir stovėdamas. Jei grupės patalpos iš dviejų kambarių, patartina įsigyti sustumiamas lovytes, kad vaikų veiklai būtų galima panaudoti ir miegamojo erdvę.
Daiktai, priemonės turėtų būti patrauklūs, spalvingi, genėtinai įvairūs, dailių formų, pirktiniai bei auklėtojos ir vaikų gaminti, išdėlioti taip, kad keltų pasigėrėjimą. Jie lengvai tvarkomi, keičiami ir saugomi. Tikslinga turėti po kelis variantus tos pačios rūšies priemonių, bet skirtingo sudėtingumo. Vertėtų naudoti modernią techniką - mikroskopą, video ir audio aparatūrą, kompiuterius ir kt., bei paprasčiausias buitines ir gamtos priemones - akmenėlius, kankorėžius, sėklas, miltų - druskos tešlą ir panašiai. Priemones išdėlioti taip, kad jos skatintų vaikus veikti, didintų jų savarankiškumą, joms skiriama pastovi vieta, kad vaikai jas lengvai surastų, galėtų patys pasiimti ir vėl padėti į vietą. Naudotinos priemonės, teikiančios galimybes savikorekcijai - leidžiančios pačiam pastebėti klaidą, netikslumą ir jas ištaisyti.
Auklėtojos vaidmuo
Vaikų vystymosi sėkmė labai priklauso nuo šilto emocinio klimato grupėje, vaiką supančių taurių, dvasingų žmonių. Todėl svarbiausias vaidmuo ikimokyklinėse įstaigose yra auklėtojos. Auklėtojos darbas - atsakingas, reikalaujantis kantrybės ir pasiaukojimo. Auklėtoja vaiko ir tėvų problemas laiko paslaptyje, viešai nediskutuoja. Auklėtoja gerbia vaikus, jai dėmesinga, širdinga, palanki, nuoširdžiai domisi vaiku, stengiasi jį pažinti. Leidžia vaikams patiems siūlyti, spręsti, rinktis veiklą, atlikimo būdą, priemones. Pastebėjusi, kad vaiko sprendimas gali būti žalingas jam ar kitiems, kad jis nepajėgs įgyvendinti sumanymo iki galo ir pan., auklėtoja padeda vaikui nuspręsti, atlikti, kam nors pasiryžti, pateikdama keletą pasiūlymų, idėjų, naudingos informacijos. Suteikdama sprendimo, pasirinkimo, veiklos laisvę, auklėtoja kartu nustato ir vaikų veiklos ribas, neleidžia jiems nukrypti nuo socialinių normų. Auklėtoja dažniau atkreipia dėmesį ir skatina tinkamo elgesio apraiškas, įvertina net minimalias vaikų pastangas, pabrėžia vaiko pasiekimus bei sėkmes, ypač tose srityse, kur jis turi keblumų. Vaikui nusikaltus, auklėtoja neigiamai vertina jo poelgį, o ne patį vaiką. Ji stengiasi tapti vaikų grupės nariu, dalijasi su jais savo asmeniniais džiaugsmais ar išgyvenimais, patyrimu ir kt. Ji visuomet išklauso vaikų siūlomas idėjas, stengiasi visas jas įgyvendinti arba prieiti kompromisą. Tuomet vaikai auga: darbingi, iniciatyvūs, savarankiški, gebantys bendrauti, atviri.
Pedagogas turi stengtis užmegzti kontaktus su vaiko tėvais, nelaukdama iniciatyvos iš jų pusės. Tinkamas auklėtojos bendradarbiavimas su tėvais padeda sukurti vaiko ugdymui palankią aplinką, išvengiama tėvų ir darželio pedagogų požiūrio į vaiką skirtingumo; vaikas mato gražaus bendradarbiavimo pavyzdį, palaikantį tėvų ir auklėtojų autoritetą. Auklėtoja įsiklauso į pasiūlymus tėvų, kurie gali patarti vaiko auklėjimo klausimais, stengiasi vaikų labui panaudoti kurioje nors srityje talentingų tėvų paslaugas, mielai priima jų pagalbą. Kartu su tėvais ji aiškinasi ir numato būdus vaiko problemoms spręsti.
Gyvenimo ritmas darželyje
Vaikai jaučiasi saugūs, patenkinti, auga sveiki, neįnoringi, veiklūs, jei jiems sudaromos sąlygos gyventi pagal kiekvieno individualų ritmą. Kiekviena grupė darželyje kuria savitą gyvenimo ritmą ir jo laikosi. Kiekvienam vaikui taip pat sudaromos sąlygos gyventi pagal jo individualų ritmą, jei jis nepažeidžia grupės interesų. Pakankamai laiko skiriama individualiai veiklai, veiklai nedidelėmis grupelėmis, visos grupės veiklai. Vaikų gyvenimo ritmą ir veiklą derėtų organizuoti taip, kad jie pajustų skirtumą tarp susikaupimo, rimtos veiklos ir atsipalaidavimo, pramogos. Reikėtų sudaryti sąlygas bent trumpam išgyventi šventumo jausmą, šventę intuityviai suvokti kaip savą žmogaus gyvenimo apmąstymą, įprasminimą, o šventumo simbolius ir ritualus - kaip žmogui svarbių vertybių ženklus.
Vaikų veikla ir žaidimai
Veiklą vaikai renkasi skirtingai - pagal savo norus. Auklėtoja leidžia jiems pasirinkti norimą veiklą, jiems netrukdo, tik pataria, paaiškina ar padeda. Pasirinkdami priimtiną veiklą, vaikai išreiškia save. Veikloje atsiskleidžia jų nuotaika, charakterio bruožai. Auklėtoja visuomet pagirdavo kiekvieną vaikų darbelį. Pagrindinė vaikų veikla darželyje yra žaidimas. Kaip ir veiklą, taip ir žaidimus vaikai renkasi skirtingai. Ikimokyklinio amžiaus vaikas žaidžia su daiktais, žodžiais, mintimis. Žaidimas - ypatinga vidinė vaiko būsena. Dėl to jis visada natūralus, laisvas, savaime teikia vaikui malonumo.
Žaidimų, meninės, darbinės, pažintinės, švietėjiškos ir komunikacinės veiklos metu itin didelis dėmesys skiriamas šių veiklų sąryšingumui. Kasdien dirbama su konkrečia tema, kuri keičiama kas savaitę ar dvi savaites. Tema vaikų veiklai - tai būdas žadinti vaikų kūrybingumą, padėti atsiskleisti jų gabumams, į visumą susieti vaikų išgyvenimus, atradimus, praplėsti vaikų pasaulio suvokimą ir patyrimą (pvz. Pirmąją praktikos savaitę tema buvo profesijos, vaikai „ryto ratelio“ metu su auklėtoja aptaria tą temą ir eina daryti darbelius susijusius su ta tema).
Individualus ugdymas ir kalbos svarba
Kiekvienam vaikui sudaromas individualus vaiko ugdymo planas, kuriame numatomi pagrindiniai ugdymo tikslai bei pedagogo ir vaiko motinos atsakomybė ir įsipareigojimai. Labai didelis dėmesys skiriamas kalbos ugdymui. Darželio pedagogai remiasi nuostatomis, kad kalba - tai vaiko esybė.
Šventės darželyje
Švenčių darželyje neturėtų būti per daug. Derėtų rengti gamtos ritmo, kalendorines, darbo šventes, kai kurias tautos šventes. Ikimokyklinio ugdymo metu siekiama, kad vaikai augtų veiklūs, aktyvūs, todėl sudaromos visos galimybės vaikams tyrinėti, išbandyti save, atrasti ir sužinoti. Siekiant šių tikslų organizuojamos ekskursijos, išvykos, darbinis ir fizinis lavinimas.
Maisto tiekėjai ir maitinimo organizavimas
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ pagrindiniai maisto tiekėjai, kurie tiekia maisto produktus, yra:
- UAB „Samsonas“ - kalakutiena, kiauliena, bakalėja, konservuotos daržovės, šaldytos daržovės ir uogos, pekino kopūstas.
- AB „Žemaitijos pienas“ - pienas ir jo produktai.
- UAB ,,Garliavos duona“ - duona, batonas, bandelės.
- UAB „Viržis“ - obuoliai, bulvės, liofilizuotos uogos.
- UAB „Laukesta“ - vištiena, bakalėja, žuvis, kiaušiniai, vaisiai, daržovės.
- UAB „Lambda LT“ - bakalėja, putpelių kiaušiniai, konservuoti kukurūzai.
- UAB „Niklita“ - šamo filė.
- UAB „Handelshus“ - grūdėta varškė, jogurtas, ridikėliai, porai.
- UAB ,,Krekenavos agrofirma“ - jautiena.
- UAB ,,Impelis“ - daržovės.
- UAB ,,Baltic Larus“ - triušiena.
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ paramos tiekėjai:
- UAB „Žemaitijos pienas“ - pieno produktai.
- UAB „Viržis“ - vaisiai ir daržovės.
Taip pat yra parengti šie dokumentai: Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Kauno lopšelio- darželio „Vėrinėlis“ maisto produktų priėmimo, saugojimo ir išdavimo tvarkos aprašas. Valgiaraščiai apima perspektyvinį 1-3 m. amžiaus valgiaraštį, perspektyvinį 4-7 m. amžiaus valgiaraštį ir perspektyvinį 6-7 m. amžiaus valgiaraštį.
Priėmimo tvarka
Vaikai į darželį priimami vadovaujantis „Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašą“, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1-1805. Iki rugsėjo 15 d. būtina pasirūpinti elektroninės statistinės apskaitos formos (Nr. 025-1/a) užpildymu. Ugdymo programos vykdomos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 81.
