Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKI) vadovė Edita Žiobienė akcentuoja, kad vaikams yra būtina socializacija ir turi būti užtikrinamas ugdymas. Ji pažymėjo, kad karantino laikotarpis yra išskirtinis atvejis, tačiau įstaiga turi patarimų ir dėl visos švietimo sistemos. Viena pagrindinių rekomendacijų, anot E. Žiobienės, yra mokyklų tinklo peržiūrėjimas.
„Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės planuoja, plečia teritorijas, ypatinga plėtra yra didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėje. Laikas galvoti apie naujų mokyklų ir darželių statymą. Ir kuo greičiau“, - kalbėjo E. Žiobienė.
Ji pabrėžė, kad diskusija vyksta iš priešingos pusės, galvojama, kaip pakeisti higienos normą, kaip padidinti vaikų skaičių klasėje, nors tai visiškai priešinga vaiko interesams. Vaikams reikia normalių ugdymo sąlygų, jų augimą atitinkančių sąlygų. Tam reikalingos naujos mokymo įstaigos, nes miestų plėtra tikrai yra labai didelė.
„Su darželiais yra dar specifinė situacija - vaikams iš tikrų darželiuose labai trūksta vietų“, - kalbėjo E. Žiobienė.
Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos savivaldybės susiduria su iššūkiais, užtikrinant ikimokyklinio ugdymo vietas vaikams. Nors Kaune ir Klaipėdoje savivaldybės teigia, kad visiems vaikams būtų galima rasti vietas, ne visiems pavyksta patekti į pageidaujamus darželius. Vilniuje šiuo metu yra 450 laisvų vietų darželiuose, tačiau 1400 vaikų laukia priėmimo. Iš jų 635 vaikai lanko privačius darželius, o 765 nelanko jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nors laisvų vietų yra, jos dažnai neatitinka tėvų pageidavimų dėl lokacijos, todėl ne visos vietos bus užpildytos.
Vilniaus savivaldybė, siekdama padėti tėvams, kurių vaikai nepatenka į valstybinius darželius, skiria 120 eurų mėnesinę kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams. Klaipėdos savivaldybė susiduria su darželių trūkumu šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse. Čia laukiančiųjų patekti į norimus darželius skaičius siekia 160 vaikų, tačiau laisvų vietų šiose vietovėse nėra. Tuo tarpu pietinėje miesto dalyje yra apie 500 laisvų vietų, kurios kol kas nėra pilnai užpildytos. Kauno miesto savivaldybė praneša, kad šiuo metu mieste yra 1124 laisvos vietos darželiuose, o laukiančiųjų eilėje - 594 vaikai. Be to, Kauno savivaldybė aktyviai investuoja į ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą.
Ankstyvojo ugdymo svarba ir iššūkiai
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (VTAKI) nuolat atlieka tyrimus ir analizuoja situaciją, siekdama nustatyti pagrindines problemas ir pasiūlyti sprendimo būdus. Vietų trūkumas yra ypač juntamas didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas. Dėl to į grupes priimama daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos, o tai neigiamai veikia ugdymo proceso kokybę.
„Vaikams iš socialinės rizikos šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį. Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta“, - teigia specialistai.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiama informacija atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo procese - šie vaikai praranda galimybę geriau pasirengti mokyklai ir ateities iššūkiams.
Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė, sako, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Be to, tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos - tiek asmeninės, tiek aplinkos.
„Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.
Didžiausios problemos išryškėja mokykloje: vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais. „Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję“, - dėsto R. Bruožė.
Darželių kokybės ir infrastruktūros problemos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų atliktas didelio masto vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų tiekėjų saugos sveikatai vertinimas Vilniaus mieste atskleidė daugybę problemų. Perpildytos grupės, darželiai, dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose nurodytų sąlygų, netinkama su vaikais dirbančių auklėtojų kvalifikacija ir nesaugios žaidimų aikštelės - tai pagrindinės užfiksuotos problemos.
Bene svarbiausia ikimokyklinio ugdymo įstaigų problema - beveik 30 proc. iš, NVSC duomenimis, 370 sostinėje esančių darželių neturi leidimo-higienos pasų (LHP). Tačiau patikra parodė, kad ir turintieji LHP nebūtinai laikosi juose nurodytų sąlygų. „Ši problema ypač aktuali privačiuose darželiuose - ji fiksuota net ketvirtadalyje tikrintų privačių steigėjų darželių. Aptikome ydingos praktikos, jog leidime-higienos pase nurodytos sąlygos neatitinka realybės (vaikų grupėse ugdomi mažesni vaikai, nei nurodyta LHP, per didelis vaikų skaičius grupėse, per didelis bendras ugdomų vaikų skaičius“, - komentuoja R. Lingienė.
Perpildytos grupės fiksuotos net 57 proc. tikrintų darželių - ši problema gerokai aktualesnė savivaldybės valdomuose darželiuose (juose - 79 proc. visų pažeidimų). Taip pat dažnas trūkumas - per mažas personalo skaičius ir netinkama darbuotojų kvalifikacija. Daugiau nei pusėje privačių darželių dirbančių darbuotojų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų.
Dalis Lietuvos darželių įkurti sovietinio laikotarpio pastatuose, remiantis iš esmės kitokia nei dabar ugdymo samprata. Visuomenės sveikatos centrai, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus.
Taip pat didelė problema sostinės darželiuose - netinkamai organizuojamas vaikų miegas. Net 23% lovų, skirtų pietų miegui, yra su minkštu pagrindu, o net 47% jaunesnių nei 1,5 metų vaikų lovų neturi apsauginių sienelių.
Sprendimo būdai ir rekomendacijos
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (VTAKI) siūlo kelis sprendimo būdus, kaip pagerinti ikimokyklinio ugdymo situaciją Lietuvoje. Viena iš pagrindinių rekomendacijų - naujų mokyklų ir darželių statyba, ypač didžiuosiuose miestuose. Savivaldybės turėtų planuoti ir kuo greičiau statyti naujas mokyklas ir darželius.
Taip pat svarbu skatinti ankstyvąjį ugdymą: „Kuo ankstesniame amžiuje investuosime į vaiką ir kuo daugiau investuosime, tai tik priežiūros vaikams neužtenka. Mes kuo toliau, tuo labiau Europoje kalbame apie ankstyvąjį ugdymą ir turime omenyje švietimo turinį. Ne raides, bet šiaip ugdymą, žmogaus rengimą gyvenimui.“
1/9 Kūrybinis tyrinėjimas! | Iš ciklo - Svarbiausia, ko reikia harmoningai vaiko raidai
Reikėtų plėsti darželių tinklą. Jei mes nekuriame darželių tinklo, neplečiame jo, tai mes stumiame šeimas tik į alternatyvias priežiūros paslaugas. Svarbu modernizuoti vaikų darželius, atsižvelgiant į šiuolaikines ugdymo tendencijas ir vaikų poreikius. Tai apima ne tik architektūrinius sprendimus, bet ir ugdymo programų bei pedagogų kompetencijų tobulinimą.
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalios visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų. Tai nebus privaloma, bet savivaldybės negalės tėvams atsakyti, jeigu šie norės vietos darželyje savo atžaloms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per artimiausius trejus metus savivaldybės visoje Lietuvoje planuoja pastatyti 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Darželių modernizavimo gairės apima erdvių pritaikymą, judėjimo laisvės užtikrinimą, dinamikos ir veiksmo skatinimą bei smalsumo ugdymą. Ugdymo aplinka turi skatinti vaikų smalsumą, lavinti fantaziją ir ugdyti jų socialinius įgūdžius.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.
