Kiekvienos šeimos, auginančios mažylį, gyvenime ateina svarbus ir ypatingas etapas - pasiruošimas mokyklai. Artėjanti nauja pradžia tiek būsimam pirmokui, tiek mums, tėveliams, gali reikšti didelį džiuginantį jaudulį, kuris kutena širdį. Suprantame, kad mūsų mažylis auga ir bręsta, o jo kasdienybę greitai papildys nauja aplinka, kitokios veiklos ir užduotys, dar nepatirti mokslo atradimai ir iššūkiai. Suprasdami, kad vaikas žengs pirmuosius žingsnius į akademinių žinių pasaulį, galime nerimauti, ar tikrai mano vaikas pasiruošęs mokyklai? Ar pakankamai brandus? Ar sugebės savimi pasirūpinti? Ką jis turėtų žinoti apie save ir pasaulį? Ką turėtų gebėti?
Pasirengimas pirmai klasei - iš tiesų svarbus, ypač jeigu norime, kad pirmosios dienos, savaitės ir mėnesiai bei metai mokykloje vaikui būtų sėkmingi ir klostytųsi sklandžiai, o mūsų mažasis mokinukas jaustųsi ramus, būtų drąsus ir pasitikėtų savimi bei savo gebėjimais. Tinkamai pasiruošti pirmai klasei itin aktualu jautresniems vaikams, kurių adaptacija mokykloje gali būti sunkesnė dėl emocinių iššūkių. Itin jautriems, nedrąsiems vaikams reikia ilgesnio laiko tarpo priprasti prie pasikeitusios aplinkos, užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su mokytoja bei bendraamžiais bei pasijusti saugiai. Būtent todėl tinkamas pasiruošimas akademiniams dalykams gali palengvinti pirmokėlių startą mokykloje. Žinodami, kad vaikas nepatirs sunkumų skaitydamas, rašydamas ir skaičiuodamas, ir patys jausimės ramūs.
Akivaizdu, kad lengvą mokyklinio gyvenimo pradžią gali užtikrinti tinkamas nusiteikimas bei žinojimas, kokios kompetencijos, įgūdžiai ir gebėjimai yra reikalingi būsimam pradinukui. Taip pat svarbu išsiaiškinti ir suprasti, ką jau žino, geba ir moka mokyklai besirengiantis sūnus ar dukra, o į kurias ugdymosi sritis tėveliams bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams vertėtų atkreipti dėmesį, skirti daugiau laiko jų lavinimui bei konkrečių, vaiko stokojamų įgūdžių, gerinimui ir įtvirtinimui. Tik suprasdami, ką vaikas jau moka ir ko - ne, galėsime jam padėti užpildyti spragas.
Pasiruošimas mokyklai dažnu atveju yra natūrali ikimokyklinio ugdymo tąsa, apimanti pažintinių gebėjimų lavinimą, socialinių įgūdžių bei savarankiškumo ugdymą. Žinoma, mokyklos adaptaciniam procesui reikšmingas ir vaiko emocinis pasirengimas, savireguliacijos įgūdžiai. Valdyti emocijas, tinkamai elgtis konkrečiose situacijose, saugoti savo daiktus, pasirūpinti savo higiena, gebėti palaukti, mokėti užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais, nebijoti paklausti ir prireikus paprašyti pagalbos - visa tai yra labai svarbu prieš pradedant keliauti į pirmąją klasę.
Be anksčiau minėtų dalykų, mokyklai svarbus ir gebėjimas sutelkti bei išlaikyti dėmesį, suprasti bei pradėjus užbaigti pateikiamą užduotį. Dėmėsio ir atminties lavinimas vaikams - būtinas ir gali būti lengvai ir linksmai įgyvendinamas ir namuose pasitelkiant specialius atminties lavinimo žaidimus ar kitas smagias veiklas, pavyzdžiui, mokantis mintinai patinkančius smagius eilėraščius ar daineles. Vis dėlto, natūralu, didžiajai daliai būsimų pirmokėlių tėvų sunku patiems įvertinti, ar tikrai jų atžala yra pasiruošusi mokyklai.
Mokyklinio pasirengimo įvertinimas apima kalbinių įgūdžių, t. y. kalbos supratimo ir raiškos gebėjimų, fonologinių gebėjimų, skaitymo pradmenų susiformavimo, gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį, stambiosios bei smulkiosios motorikos vertinimą. Tinkami stambiosios bei smulkiosios motorikos įgūdžiai itin reikšmingi rašymo veiklai, kuri reikalauja tikslių rankų ir rankų pirštų judesių bei tinkamos judesio gradacijos. Gebėjimas taisyklingai laikyti rašymo ar piešimo priemonę ir spausti ją tinkamu jėga, t. y. nei per silpnai, nei per stipriai, padeda vaikui rašyti tvarkingai ir nepavargti. Per didelis rašymo ar piešimo priemonės spaudimas bei netaisyklingas jos laikymas lemia greitą nuovargį ir rašymą paverčia nemalonia, daug energijos reikalaujančia veikla. Ilgainiui vaikas gali imti vengti rašymo.
Komunikavimo ir kalbos įgūdžiai
Mokyklos pradžiai itin reikšminga komunikavimo kompetencija. Būsimas pirmokas turi gebėti dalyvauti kasdienėse veiklose, naudoti verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Bendrauti, tartis, diskutuoti, kelti klausimus, dalytis patirtimi, gebėti papasakoti apie save ir savo jausmus, išklausyti ir suprasti kito pasakojimą - visa tai būsimam pirmokui turėtų būti lengvai įkandama. Komunikavimo kompetencijos pagrindas - kalba, todėl natūralu, kad vaikui reikalingas pakankamai išplėtotas žodynas bei kiti kalbiniai įgūdžiai.
Vienas esminių - pakankamas kalbos suvokimas: gebėjimas suprasti ir įgyvendinti kelių dalių instrukcijas, suvokti pasakojimą ar skaitomo teksto reikšmę, išskirti pagrindinį pasakojimo įvykį, suprasti jo reikšmę visam pasakojamam turiniui. Ne mažiau svarbus kalbinis įgūdis - gebėjimas rišliai pasakoti.
Skaitymo ir rašymo veikloms itin svarbus fonologinis suvokimas (garsų suvokimas), gebėjimas išgirsti, kokie garsai sudaro žodžius, mokėjimas išskirti konkretų garsą garsų eilėje, nustatyti garso vietą žodyje, sieti garsą su grafema, pakankamai greitai atpažinti raides, gebėti jungti paskirus garsus į skiemenį, o skiemenis - į žodį.
Pasirengimo mokyklai programa ir vertinimas
Būtent todėl individualių ugdymosi poreikių centre „Upės teka“ įgyvendinama pasirengimo mokyklai programa, kurią sudaro kelios dalys: vaiko pasirengimo mokyklai vertinimas bei paruošimas mokyklai 5-7 metų vaikams. Mokyklinio pasirengimo įvertinimas apima kalbinių įgūdžių, t. y. kalbos supratimo ir raiškos gebėjimų, fonologinių gebėjimų, skaitymo pradmenų susiformavimo, gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį, stambiosios bei smulkiosios motorikos vertinimą.
Pasirengimo mokyklai programą sudaro keli etapai. Pirmasis - pasirengimo mokyklai įvertinimas bei išvadų pateikimas, antrasis - parengimas mokyklai, trečiasis - vaiko pažangos aptarimas su tėvais ar globėjais bei, esant poreikiui, rekomendacijų teikimas. Mokyklos pasirengimo testas vaikui atliekamas vieno ar dviejų susitikimų metu, po kurių vaiko tėvai ar globėjai tiksliai sužino vaiko pasirengimo mokyklai lygį, išgirsta, kokie vaiko gebėjimai jau yra pakankami, o kuriuos vertėtų lavinti namuose ar specialisto kabinete.
Kai tikslias vertinimo išvadas bei detalias rekomendacijas pateikia logopedas, pasirengimas mokyklai gali tapti kur kas lengvesnis ir aiškesnis, tėvams lengviau suprasti, ar vaikas pasiruošęs, o galbūt jam reikalinga papildoma pagalba. Pasiruošk mokyklai programa sudaryta iš kelių dalių, todėl įvertinus vaiko pasirengimą mokyklai, supratus jo stiprybes ir sunkumus, įgyvendinamas antrasis programos etapas, kuriuo susitelkiama į vaiko patiriamus individualius iššūkius bei jų įveikimą. Pavyzdžiui, jeigu pasirengimo mokyklai vertinimo metu paaiškėja, kad būsimas pirmokas patiria sunkumus fonologinio suvokimo srityje, antrojo programos etapo metu visas dėmesys sutelkiamas į vaiko gebėjimą išgirsti, atpažinti, išskirti kalbos garsus, jais manipuliuoti, jungti bei sieti su raidėmis. Lavinami šie gebėjimai lemia ne tik sklandesnę mokymosi skaityti pradžią, bet ir geresnius rašymo įgūdžius. Nes tinkamas žodžio garsinės struktūros suvokimas turi tiesioginės įtakos žodžių bei sakinių rašybos taisyklingumui. Fonologinio suvokimo įgūdžių stoka gali lemti tai, kad rašydamas vaikas praleidžia garsus, juos painioja tarpusavyje ar sukeičia vietomis. Atitinkamai, jeigu vaikas stokoja kitų įgūdžių - „Upės teka“ pasirengimo mokyklai programos metu visas dėmesys bus skiriamas būtent jiems, nes programa yra individualizuojama bei pritaikoma kiekvienam būsimam pirmokui.
Priešmokyklinio ugdymo svarba ir amžiaus klausimai
Lietuvoje vaikai, palyginti su kitomis Europos šalimis, mokytis mokykloje pradeda gana vėlai, ir į tai atkreipė dėmesį spalį Vilniuje apsilankęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas Andreasas Schleicheris. ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius paaiškino, kad 2019 m. Seimo sprendimas yra pirmas nuoseklus žingsnis ketinant pereiti prie penkiamečių priešmokyklinio ir šešiamečių pradinio ugdymo. Vienas šio sprendimo privalumų yra tai, kad priimant sprendimus dėl galimybės vaikui anksčiau (5 ar 6 metų) pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę dalyvauja ir tėveliai. Jeigu tėveliai abejoja, nėra tikri dėl vaiko pasirengimo lankyti priešmokyklinę grupę, išlieka galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą ar kitus švietimo pagalbos specialistus ir įsivertinti vaiko brandumą. Tai nebėra privaloma. Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą priims tėveliai. Taigi, šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvų sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių - eiti į pirmą klasę.
Pasak ŠMM viceministro G.Kazakevičiaus, palaipsniui ateityje pradinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui nuo šešerių metų. Šiuo metu ŠMM rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl pokyčių 2019 m. - planuojama, kad nuo 2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie vaikai, kuriems pirmus tris metų mėnesius sueis 5 metai. Taip pat vyksta kiti parengiamieji darbai - peržiūrima priešmokyklinio ugdymo programa. „Kaip buvo minėta, kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje - tą patvirtina moksliniai tyrimai. Ankstinti vaikų ugdymą Lietuvai taip pat rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Roma Vida Pivorienė ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus dėl ankstesnio vaikų ugdymo. PPT vadovės teigimu, kartais tai gali būti neracionalu, o gal net nenaudinga vaikui. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas ugdymas nuo 6-erių metų nėra privalomas, taigi klasės bus mišrios. Tokiu atveju atsiranda pavojus, kad jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei klasės dauguma, jo pažintinės funkcijos nebus pasiekusios reikiamo brandos lygio, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, o tai savo ruožtu - menkins mokymosi motyvaciją. „Suaugusieji save sąmoningai motyvuoja įveikti net ir nepatrauklias, sunkias užduotis, vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas“, - sako specialistė. Vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas, - sako specialistė.
R.V.Pivorienės teigimu, į mokyklą susiruošusio 6-mečio pažintinių funkcijų išsivystymas turi atitikti statistinio 7-mečio lygį. „Žinoma, vaikai yra skirtingi, gali būti, kad 6-metis bus geriau pasiruošęs mokyklai nei kitas 7-metis, tačiau tikrai ne visi. Iš tų vaikų, kurie ateina į Pedagoginę psichologinę tarnybą brandumo įvertinimui, pasiruošę mokyklai būna apie 40 proc. Jiems ir rekomenduojama eiti į pirmą klasę“, - dalijasi patirtimi PPT vadovė. Pasitaiko atvejų, kad netgi dalis tų, kuriems rekomenduota mokykla, pradėję ją lankyti, pamato, kad mokytis per sunku.
R.V.Pivorienė pabrėžia, kad pasirengimas mokyklai - kur kas daugiau nei mokėjimas skaityti. PPT vertina vaiko pažintines funkcijas, gebėjimą sutelkti dėmesį, psichomotorikos išsivystymą ir pan. Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas - gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti. „Turime ne vienų metų praktiką, matome, kad vertinimas suteikia išties daug įvairiapusės informacijos apie vaiką“, - sako R.V.Pivorienė. Direktorės teigimu, tėvams savo vaiko gebėjimus objektyviai įvertinti gali būti sudėtinga. Kartais tarnyba susiduria su atvejais, kai tėvai neatsižvelgia į tarnybos rekomendacijas, visokiais būdais tą sprendimą siekia apeiti. Argumentai yra įvairūs: vaikui bus 19 metų, kai baigs mokyklą, galės tuoktis, o dar bus nebaigęs mokyklos. Kitas argumentas: mes jau nupirkome uniformą...
Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas - gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti. „Yra tokių tėvų, kurie pasako: „Aš ėjau 6 metų, nieko man neatsitiko. Arba: nė vienas nenumirė eidamas į mokyklą. Žinoma, kad nenumirė, tačiau neįvertinama, ar vaikui nebus per sunku, ar jis nepatirs pernelyg didelio emocinio krūvio ir ar ta patirtis neatgrasins nuo mokyklos, mokymosi. Blogiau į mokyklą nueiti per anksti nei šiek tiek per vėlai“, - sako direktorė. R.V.Pivorienė pabrėžia, kad ji nėra prieš ankstyvą ugdymą. „Ir nuo 4 metų galima leisti vaikus į mokyklą, jei bus pritaikytos programos ir atitinkamai organizuojamas procesas (pavyzdžiui, trumpesnės pamokos, užduotys). Darželis taip pat yra mokykla, tik taip nevadiname. Bet vaikas ten taip pat ugdosi žaisdamas, atlikdamas visokias kitokias veiklas“, - sako PPT vadovė. Ji tėvams linki devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti ir priimant sprendimą atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui.
Vaiko pasiruošimas mokyklai: ką turėtų žinoti tėvai
Dažna nuomonė, kad vaikas darželyje žaidžia ir mėgaujasi vaikyste, o mokykloje jau jį varžo taisyklės, jis daugiau pavargsta. Visų pirma turime nepamiršti, kad ir darželis, ir mokykla yra ugdymo įstaigos. Iš tiesų darželyje vaikai daug žaidžia, tačiau žaisdami ir labai daug išmoksta. Mokykla dažnai siejama su sėdėjimu ir mokymusi, kuris dažnai vaizduojamas kaip nuobodus. Tačiau taip tikrai nėra! Tai yra toks mokymo metodas, kai visa nauja medžiaga vaikams yra pateikiama per žaidimą, vaikai geriausiai mokosi bandydami viską savo rankomis, čiupinėdami, liesdami. Pavyzdžiui, šiuo metu mokykloje mes su priešmokyklinukais mokomės apie pinigus. Tai yra labai rimta ir sunki tema, o apie pinigus mes mokomės žaisdami parduotuvę. Tiesiog sėdint prie stalo ir siekiant mokytis skaičius, įsiminti yra sunkiau. O žaidžiant parduotuvę ir norint nusipirkti ledų kokteilį, suskaičiuoti centų monetas yra daug įdomiau. O taisyklės, kaip ir žaidimai, taip pat egzistuoja ir darželyje, ir mokykloje. Tiesa, kad darželyje bendra atmosfera yra laisvesnė, o mokykla jau įpareigoja elgtis atsakingai, laikytis sutartų taisyklių. Yra manančių, kad taisyklės varžo vaikus, tačiau aš nepritariu tokiai nuomonei ir manau, kad taisyklės kaip tik suteikia saugumo jausmą. Mes su vaikais klasėje turime susitarimus, Karalienės Mortos mokykloje visų klasių vaikai, nepaisant amžiaus, mokslo metų pradžioje susikuria klasės taisykles, pasikalba, kokie yra lūkesčiai vaikams, kokie lūkesčiai yra mokytojams, kaip mes galėsime kartu džiaugtis laimėjimais, kokios būna pasekmės už tam tikrą elgesį.
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, labai svarbi elementari savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Vaikas mokyklai turi būti ruošiamas ne tik vasarą prieš mokyklą. Būdamas tarp kitų vaikų, pirmokas gauna mažiau suaugusiųjų pagalbos ir yra mažiau kontroliuojamas nei darželyje ar namie. Todėl svarbu, kad jis:
- Suvoktų ir gerbtų savo ir kitų vaikų asmenines ribas. Tokio amžiaus vaikai dažniau linkę elgtis spontaniškai, jiems sunku valdyti savo impulsus, todėl neretai erzina vienas kitą, užkabinėja, mušasi, gali pasisavinti svetimą daiktą.
- Suprastų taisyklių svarbą ir stengtųsi jų laikytis. Vaikas turi mokėti sulaukti savo eilės, nes ne į kiekvieną veiklą bus įtrauktas tada, kai to nori, o mokytojo skirtas užduotis turės atlikti nurodytu metu.
- Turėtų gebėti išbūti ilgą laiką apsuptas kitų bendraamžių, toleruoti tam tikrus neišvengiamus nepatogumus dėl netyčinio kitų vaikų elgesio (prisilietimo, stumtelėjimo ir pan.).
- Mokėtų dalytis suaugusiųjų dėmesį. Vaikas turi susitaikyti, kad negali gauti viso mokytojo dėmesio ir nuolat būti dėmesio centre.
Keičiant klasę ar mokyklą, vaikui tenka prisitaikyti ne tik prie fizinės aplinkos pokyčių, bet taip pat prie naujų klasės draugų, kitokios klasės kultūros. Be to, reikia susipažinti, užmegzti ryšius su naujais mokiniais, atrasti savo vietą bendraklasių grupėje. Nors klasiokai yra to paties biologinio amžiaus, vis dėlto labai skiriasi jų emocinė, protinė, fizinė branda ir interesai. Kitas svarbus moksleivių gyvenimo pokytis - nauji mokytojai, keliantys skirtingus reikalavimus pamokose, dirbantys skirtingu stiliumi, naudojantys skirtingus vertinimo būdus.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą. Kartais tėvai vaikui perkelia arba į jį projektuoja savo įsivaizduojamas arba patirtas baimes, susijusias su mokykla. Reikia nepamiršti, kad vaikai labai smalsūs, jie mėgsta pasiklausyti, apie ką tarpusavyje kalbasi suaugusieji, taip pat vyresni broliai ar seserys.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai pažįsta pasaulį, tobulėja per žaidimus. Mokykloje jie pereina prie veiklos, kuri reikalauja atsakomybės - reikia ką nors išmokti, įsiminti, parodyti, atlikti kolektyvines užduotis. Adaptacija- tai procesas, kurio metu mokinys bando prisitaikyti prie naujos aplinkos (naujos mokyklos, jos taisyklių, naujų klasės draugų, mokytojų). Paprastai adaptacija trunka 4-6 savaites, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Adaptacijos metu dauguma mokinių patiria su mokymusi ir bendravimu susijusių sunkumų. Juos dažniau kamuoja nerimas, liūdesys, vaikai gali jaustis vienišesni. Šiuo metu mokiniai skundžiasi sudėtingesniais santykiais su bendraamžiais, dažnesniais mokykliniais kivirčais. Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja. Sunkiausiai adaptaciją išgyvena uždari, drovūs vaikai. Jie nėra linkę patys aktyviai ieškoti naujų pažinčių ir draugystės. O buvimas vienam, nuošalyje nuo bendraklasių kelia įtampą.
Tam, kad vaikas lengviau adaptuotųsi naujoje aplinkoje, svarbi, ne tik mokytojų, bet ir tėvų pagalba. Tėvai turėtų žinoti, kad neretai vaiko nesėkmių, pasireiškiančių mokykloje, priežastys susijusios ne tik su mokykla, o su vaiko savijauta šeimoje, šeimos narių tarpusavio santykiais, joje vykstančiais pokyčiais. Kadangi vaikas lanko arba nelanko mokyklą, vaiko sunkumus pastebi ne tik tėvai. Atsirandančius sunkumus galima būtų suskirstyti pagal amžiaus grupes. Visi minėti negalavimai gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams. Pradinukams daugiau būdinga elgesio, padidinto nerimo problemos, kartais jiems sunku dar atsiskirti nuo tėvų. Didesnieji turi daugiau sunkumų kaip pritapti klasėje, čia jau prasideda pirmieji mokyklos nelankymai. Gimnazistai dažniausiai turi nuotaikos problemų, atsisako eiti į mokyklą, sunku susikaupti mokslams. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jis pats sunkumus pastebi. Vyresnieji jau patys bando ieškoti išeities.
Visuomet sakau, kad racionali dienotvarkė, tvarkingas miegas, mityba, fizinė veikla, pakankama tėvų emocinė savijauta yra pirmieji vaistai sunkumams įveikti. Didžiajai daliai tėvų tai banali tiesa, tačiau, kaip tą praktiškai įgyvendinti nėra taip paprasta. Todėl kartais tenka tėvams mokytis patiems, kartais visai šeimai ieškoti pagalbos. Kadangi vaikai greitai auga, vaikai keičiasi, gali „išaugti“ sunkumus. Tačiau šiuo „išaugimu“ nevisada verta pasikliauti, nes sunkumai keičia tik išraišką. Su kuo pradinėse klasėse nepavyko susitvarkyti, paauglystėje gali pasirodyti su dideliu trenksmu.
Priešmokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Priešmokyklinis ugdymas: augalai. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Priešmokyklinis ugdymas: gyvūnai. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Priešmokyklinis ugdymas: dangaus kūnai. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
Priešmokyklinis ugdymas: gamtos reiškiniai. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Priešmokyklinis ugdymas: daiktai ir medžiagos. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
Priešmokyklinis ugdymas: tyrimai. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
Priešmokyklinis ugdymas: informacijos rinkimas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
Priešmokyklinis ugdymas: informacijos aptarimas ir pateikimas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
Priešmokyklinis ugdymas: informacijos patikimumas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
Priešmokyklinis ugdymas: informacijos šaltinių įvairovė. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.
Priešmokyklinis ugdymas: gamtinių išteklių nauda. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
Priešmokyklinis ugdymas: atsargumas gamtoje. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Priešmokyklinis ugdymas: darna su gamta. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
Priešmokyklinis ugdymas: išradimai keičia aplinką. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Tėveliai auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus dažnai nerimauja dėl vaiko ateities, jo pasiruošimo mokyklai ir stengiasi padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų sėkmę. Vis dėlto labai svarbu nepersistengti ir neatimti iš vaiko laimingos vaikystės ir jėgų, reikalingų kūnui augti. Fiziškai ir emociškai sveikas vaikas pasižymi didžiuliu smalsumu, noru atrasti, patirti. Didžiulis vaiko įspūdžių troškimas - jo vidinės motyvacijos ašis. Ją būtina saugoti, nes jos reikės visą vaiko gyvenimą: baigiant mokyklą, universitetą, galbūt keičiant profesiją ar tobulėjant. Neretai žmogaus gyvenimas tapatinamas su augalu. Kaip negalime paskubinti augalo augti, reikalauti iš jo žiedo, kuomet šaknys dar nėra tvirtos - taip negalime skubinti vaiko mokytis.
Ruošiantis mokyklai, labai svarbu suprasti, kad tinkamas pasirengimas nėra vaiko išmokymas skaityti ir skaičiuoti. Nereikia su vaiku pereiti pirmos klasės programą. Juk ankščiau ar vėliau jūsų įdirbis baigsis ir vaikas susidurs su jam nauja medžiaga. Pasiruošimas mokyklai - pirmiausia vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi. Padėti vaikui koncentruoti dėmesį galite lipdydami iš sūrios tešlos, molio ar vaško, piešdami įvairiomis priemonėmis ar konstruojant. Vaiko atsakomybę tėveliai gali ugdyti patikėdami jam tam tikras pareigas namuose, ugdydami jo gebėjimą atlikti užduotis. Tėveliai gali įtraukti vaiką į paprastus namų ruošos darbus: nušluostyti stalą po valgio, valyti dulkes, sudėti rūbus į skalbimo mašiną, rūpintis augintiniu (į dubenėlį įpilti vandens) ir pan. Psichologė rekomenduoja vaikui nustatyti tvarkingo kambario taisykles (pvz., naujo žaidimo nepradėti kol nesutvarkyti daiktai po buvusio žaidimo). Tėveliai turėtų būti šalia ir padėti vaikui struktūruodami tvarkymosi eigą: iš kokių žingsnių susidės susitvarkymas (pvz., pradėti nuo kaladėlių), priminti, kur yra koks daiktas, padrąsinti įveikus kiekvieną etapą. Vaiko savarankiškumo skatinimas ugdo jo pasitikėjimo savimi jausmą ir augina savivertę. Svarbu, jog vaikui atsidūrus jam naujose situacijose, jis iššūkius priimtų ne su didele baime, o su smalsumu. Kiekviena vaiko savarankiškai pasiekta pergalė stiprina jo vidinį jausmą „aš galiu“.
Gebėjimo planuoti laiką tėveliai turėtų pradėti mokyti aptardami, koks turėtų būti rytas ruošiantis į darželį ar priešmokyklinę klasę: ką iš vakaro reikia pasiruošti, iš kokių žingsnių susideda rytinė ruoša, kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui atlikti? Naudinga nusimatyti apsidovanojimo laiką, pvz., 15 minučių animacinio filmo ar kitos vaikui malonios veiklos, jei pavyko laikytis dienotvarkės. Nereikėtų jaudintis, jeigu iš pradžių vaikui bus sunku. Vakare galime aptarti, kas ir kodėl nepavyko, persidėlioti laiką. Tėveliai gali kartu planuoti savaitgalį ir su vaiku nusimatyti, ką visa šeima norėtų per jį nuveikti ir kiek laiko skirti įvairioms veikloms.
Vaiko gebėjimas išreikšti mintis taisyklinga kalba ugdomas sekant pasakas ir skaitant knygas. Su vaiku galima aptarti kas perskaityta, padiskutuoti, kaip toliau vystysis skaitoma istorija, paskatinti istorijai sukurti naują pabaigą. Kai vaikas užduoda tėvams klausimą, nereikia skubėti atsakyti ar pataisyti vaiko, kai jis neteisus. Verčiau paklausti, o kaip mano jis pats? Kas būtų, jei atsitiktų taip, kaip jis galvoja?
Mokant vaiką skaičiuoti nuo 1 iki 10, svarbu suvokti skaičiaus esmę, mokytis rūšiuoti daiktus - tai yra matematinio mąstymo ir raštingumo pradžia. „Pažinimo medžio“ pedagogai rekomenduoja įvesti logišką daiktų laikymo tvarką kambaryje, kuomet vaikas mokytųsi atsirinkti, kad didesnės kaladėlės keliauja į vieną dėžę, mažesnės - į kitą. Keliaujant į lauką, vaikas gali suskaičiuoti kiek žaislų nešasi, namuose - kiek lėkščių reikia padengti šeimos stalui, kiek stiklinių, šakučių ir šaukštų.
Tėveliams svarbu suprasti, kad vaiko pasiruošimas mokyklai apima ne tik akademinius dalykus. Svarbi pasiruošimo pirmai klasei dalis yra vaiko emocinių ir socialinių kompetencijų vystymas. Juk didelę dalį to, kiek vaikas jaučiasi sėkmingas mokykloje lemia ne tik tai, kaip jam sekasi mokytis, bet ir tai, kaip jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei įveikti kylančius sunkumus.
Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų, kuris kamuoja jaunus tėvelius ir sukelia daug diskusijų - kelerių metų vesti vaiką į pirmąją klasę - šešerių ar septynerių? Kaip žinoti, ar vaikas yra pasirengęs mokytis ir tapti pirmoku? Kaip vaikui gali padėti tėvai?
Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai kalendoriniais metai jam sueina 7 metai. Vaikas gali į mokyklą eiti ir anksčiau, jei jis yra subrendęs pradiniam ugdymui. Amžius čia yra svarbus, bet tai ne vienintelis veiksnys ir rodiklis. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jų raidos tempai yra skirtingi.
Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai:
- Socialinė - emocinė raida: mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Mokėti pasakyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (adresą). Būti savarankišku (apsirengti, nusirengti, nueiti į tualetą). Mokėti būti ne tik su tėvais, bet ir kitais suaugusiais žmonėmis. Geras savęs vertinimas, jei patiria nesėkmę, bandymas pasiekti tikslą vėl iš naujo. Vaikas turi mokėti išklausyti nurodymus ir pateiktas užduotis atlikti iki galo. Labai svarbu yra mokėti valdyti savo emocijas, jausti, kada esi piktas, įniršęs ir pan.
- Intelektinė raida: pažintiniai gebėjimai ir bendros žinios. Vaikas turi žinoti nemažai žodžių, papasakoti savo įspūdžius, kurti istorijas. Aiškiai tarti kalbos garsus. Suprasti skaičių sąvokas, daiktų savybes (dydis, svoris, spalva). Įsiminti dainelių žodžius ir eilėraščius. Gali samprotauti, daryti išvadas. Pastebi daiktų panašumus ir skirtumus. Gali išrūšiuoti daiktus pagal dydį, formą ir spalvą. Skiria garsus ir raides. Gali parašyti savo vardą.
- Nuostata tapti mokiniu: noras mokytis, vaikas save mato kaip būsimą mokinį, domisi pasauliu, tyrinėja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, domisi raidėmis.
- Vaiko sveikata ir fizinis aktyvumas: turi būti pakankamai išlavinti vaiko judesiai, gera stambioji ir smulkioji motorikos, akių ir rankų koordinacija. Vaikas turi kopijuoti linijas, figūras, spalvindamas neišlįsti iš kontūrų ribų, taisyklingai laikyti pieštuką.
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai: išraiškinga kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi visada, ne tik prieš mokyklą. Keletas namų darbų būsimam pirmokui ir jo tėvams:
- Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, nusirengti, susidėti rūbus.
- Pratinkite vaiką užbaigti darbą iki galo ir atlikti jį kruopščiai.
- Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
- Pripratinkite išklausyti kitą žmogų.
- Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.)
- Kai keliaujate, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
- Skaičiuokite, lyginkite, ko yra mažiau, o ko yra daugiau.
- Klauskite vaiko „Kodėl?“ Mokykite vaiką atsakyti pilnu sakiniu: „Todėl, kad….“
- Mokykite naudotis žirklėmis.
- Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad galima lapą kirpti ne tik per vidurį, bet ir iš kraštų.
- Skatinkite vaiką kurti pasakojimus su iliustruotais piešiniais.
- Leiskite vaikui pasidžiaugti mokymosi priemonėmis.
Taip pat žr. Įpratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje ir parodykite jam saugiausią kelią į mokyklą/namo. Nepamirškite fizinio aktyvumo, tai atpalaiduoja kūną po sunkios, įtemptos veiklos.
Daugelio dalykų, vykstančių mūsų gyvenime, sėkmė priklauso nuo atitinkamo pasiruošimo. Psichologiškai pasiruošęs vaikas labiau pasitikės savimi, sugebės kontroliuoti savo elgesį ir, manoma, kad labiau norės eiti į mokyklą ir mokytis.
Mokykla ir mokslo metai kelia didelį nerimą tėveliams ir, be abejo, pačiam vaikui. Labai svarbu tėveliams atsakinėti į vaiko keliamus klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti ką nors iš savo mokyklos laikų. Artimųjų padrąsinimas ir dėmesys teigiamai veikia vaiko požiūrį į mokyklą.
Ruošiant vaiką į mokyklą būtina jam sudaryti sąlygas patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją, išmokyti naujų dalykų. Mokymosi procesas reikalauja daug pastangų ir valios. Vaiką reikia skatinti darbą atlikti iki galo, kad tai padaręs jaustų pasitenkinimą. Ne mažiau svarbu padėti vaikui išgyventi nesėkmę, įtikinti jį, kad nesėkmė yra laikinas dalykas.
Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, kad ne viskas bus taip, kaip jis nori, pirmiausia čia vyks pamokos, po to - žaidimai. Tai galima taikyti ir namuose: vaikas turi žinoti, kad pagal savo amžių jis turi tam tikrų pareigų, darbų, tad kai juos atliks, tada galės žaisti. Pavyzdžiui, iš pradžių skaito knygą, o tada žaidžia kompiuteriu.
Mokymuisi reikia naudoti situacijas iš kasdienio gyvenimo. Labai svarbu, kad mokymasis būtų natūralus ir smagus. Nereikėtų duoti per daug užduočių, taip vaikas gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai sunkiau sukaupia dėmesį ir yra priešiškai nusiteikę, nenori eiti į mokyklą.
Būsimam pirmokui visas mokymosi priemones rekomendotina nupirkti ankstėliau. Taip vaikas spės susipažinti su jomis, palies, pačiupinės. Tai irgi padeda formuoti tinkamą vaiko nusiteikimą mokyklai. Pratinkite vaiką prie būsimos dienotvarkės - kada jam reiks eiti miegoti, kada keltis, mitybą taip pat stenkitės priderinti prie būsimos mokyklos dienotvarkės.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaikai #i #mokyklas