Darželis - tai pirmoji svarbi institucija vaiko gyvenime, kurioje jis pradeda pažinti socialinius ryšius, ugdytis bendravimo įgūdžius ir atrasti pasaulį. Vaikų lopšeliai-darželiai, kitaip dar vadinami motinų, mažylių ar vaikų žaidimų centrais, yra pirmoji švietimo sistemos pakopa, kurios pagrindinis tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius ir kultūrinius poreikius.
Istoriškai vaikų lopšeliai-darželiai Lietuvoje pradėti steigti XX amžiaus pradžioje, iš pradžių jie buvo vadinami kūdikių ėdėliomis. Įvairios labdaros draugijos aktyviai prisidėjo prie šių įstaigų kūrimo. Pavyzdžiui, 1921 metais Kaune buvo atidarytas pirmasis vaikų lopšelis-darželis. Vėliau, 3-4 dešimtmetyje, Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija išlaikė didžiausią skaičių vaikų lopšelių-darželių, kuriuose buvo taikomos Fröbelio ir Montessori pedagoginės sistemos.
SSRS okupacijos laikotarpiu vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Po Antrojo pasaulinio karo jų skaičius sparčiai augo, o 1959 metais pradėta jungti vaikų darželius su vaikų lopšeliais, vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokyklinės įstaigos forma. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos, o 1998 metais priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo sistema siekia užtikrinti visapusišką vaiko raidą. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami vaikai nuo gimimo iki 5 (6) metų amžiaus, o į priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir dar 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų buvo įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės, kuriose ugdoma apie 120 900 vaikų.
Inovatyvūs ugdymo metodai: "Lauko darželis" ir "Aukštyn kojom"
Lietuvoje aktyviai ieškoma naujų ir efektyvių ugdymo metodų, kurie skatintų vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir visapusišką raidą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra "Lauko darželis", kuris kryptingai siekia integruoti vyrą auklėtoją į vaikų ugdymo procesą. Ši iniciatyva remiasi pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų išvadomis, kad visaverčiam vaiko vystymuisi šeimos modelio principo taikymas ugdyme atneša teigiamų rezultatų. Kai ikimokyklinio amžiaus grupėse vaikus ugdo ir vyras, ir moteris, tai teigiamai veikia jų psichologinę sveikatą, socialinių vaidmenų suvokimą, o ikimokyklinukai geriau mokosi.
„Lauko darželio“ filosofija grindžiama įvairove: „Mūsų filosofija - turėtų būti įvairovė, norime, kad vaikus ugdytų ir moterys, ir vyrai“, - sako Ž. Karpis. - Matome, kad einame teisingu keliu, vyro vaidmuo ikimokyklinėse įstaigose svarbus ir duoda tik pliusų vaikams ir jų tėvams.“ Toks ugdymo modelis, kai dirba ir moterys, ir vyrai, leidžia vaikams pažinti platesnį suaugusiųjų pasaulį, atrasti daugiau skirtingomis sritimis besidominčių žmonių. Vyro auklėtojo vaidmuo taip pat svarbus, nes padeda vaikams išmokti socialinių vaidmenų įvairovės ir teigiamai veikia jų pasiekimus.
Šeimyninio modelio idėją lietuviško darželio vadovas parsivežė iš Skandinavijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Italijos „Associazone Manes“ ne pelno siekianti organizacija, prieš penkerius metus Romoje įkūrė lauko darželį „L‘asilo nel bosco“, kuris išgarsėjo kaip inovatyvus darželis, daug dėmesio skiriantis vaikų sveikatinimui ir ugdymui per laisvus žaidimus taikant šeimyninį modelį grupėse. Šiame darželyje su vaikais dirba po lygiai vyrų ir moterų, o jų vaidmenys edukacijoje yra daugmaž vienodi, jie dirba pasiskirstę sferomis, bet ne pagal lyčių prizmę.
Kitas įdomus ir inovatyvus metodas, taikomas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Dobiliukas“, yra žvilgsnis į aplinką „aukštyn kojomis“. Šis metodas leidžia pažvelgti į įprastus dalykus visiškai nauju kampu. Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Sandra Jašauskienė ir Jolanta Štarienė kartu su savo ugdytiniais ėmėsi iššūkio pažinti pasaulį kitaip nei įprasta. Taip gimė idėja „Pasaulis aukštyn kojomis“, kurią įgyvendinant daiktai buvo apverčiami, perstatomi, naudojami netikėtais būdais. Paprasta kėdė tapo tiltu, puodelis arbatai - paslapčių skrynele, apverstas kibiras - būgnu, o kartoninė dėžė - lėktuvu.
Metodas „aukštyn kojomis“ prisidėjo prie visapusiško ugdymo: pažintinė veikla derėjo su menine raiška, eksperimentais, emociniu, fiziniu ir socialiniu tobulėjimu. Vaikai įgijo ne tik žinių apie pasaulį, bet ir drąsos mąstyti kitaip, pasitikėti savo idėjomis ir tapti kūrybingais problemų sprendėjais. Ši kūrybinė iniciatyva - puikus pavyzdys, kaip netikėtas ir žaismingas požiūris į aplinką padeda vaikams augti, kurti ir tyrinėti.
Darželio administraciniai ir organizaciniai aspektai
Vilniaus miesto savivaldybėje vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes procesas yra griežtai reglamentuojamas. Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui planuojamą vaikų skaičių. Vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimais.
Eilės sudaromos ir grupės formuojamos pagal nustatytą tvarką, kurioje numatyti prioritetai vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje ne mažiau kaip 2 metus, taip pat vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Taip pat atsižvelgiama į vaiko gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, prioritetas teikiamas vyresniems vaikams. Yra numatytos išimtys ir pirmumo teisės dvynukams ar vaikams, kurių tėvai yra kariai.
Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus laikotarpį, kai tikrinami prioritetai ir formuojamos grupės (kovo 11-31 d.). Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo rugsėjo mėnesio, prašymą reikia pateikti iki kovo 10 d. Sistemoje galima pasirinkti iki 5 darželių, tačiau vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje. Tėvai apie skirtą vietą informuojami elektroniniu laišku ar trumpąja žinute.
Jei vaikas jau lanko darželį ir tėvai nori jį perkelti į kitą įstaigą, tai galima padaryti tik esant laisvai vietai ir jei vaikas yra pirmas laukiančiųjų eilėje. Vaikų priėmimas į atsilaisvinusias vietas vyksta nuolat. Tėvai, auginantys du vaikus skirtingose ugdymo įstaigose, gali kreiptis į savivaldybės komisiją dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną ugdymo įstaigą.
Svarbu paminėti, kad darželiuose griežtai draudžiamos rinkliavos iš tėvų (globėjų) už ugdymo, kanceliarines ir higienos priemones, kadangi lėšų skiriama pakankamai. Jei tėvai susiduria su tokia situacija, rekomenduojama informuoti savivaldybę.
