Nors daugumos burnos sveikatos problemų šiandien jau galima išvengti, dantų ėduonis yra paplitęs ir vis dar plinta, dažniausiai šios ligos aktyvumas pastebimas tarp vaikų.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų siekia net iki 98%.
Vaikų dantų ėduonis - viena labiausiai paplitusių infekcinių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą.
Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia dantų apnašose esančios bakterijos, susidarius jų veiklai palankioms sąlygoms, gamindamos kietuosius danties audinius ardančias rūgštis.
Tai cheminės reakcijos, kurios prasideda suvalgius ėduonį sukeliančio maisto.
Tai ypač aktualu šiandien, nes dažnai susiduriame su netinkama vaikų mityba, ėduonį sukeliančių mikroorganizmų ir jų veiklą palaikančių angliavandenių kiekio gausa maisto racione.
Daugiausiai reikšmės ėduonies išsivystymui turi angliavandenių vartojimo forma ir dažnis.
Dantų ėduonis dažnai pasireiškia dėl nuolatinio saldžių skysčių vartojimo, čiulptukų, suvilgomų medumi, cukrumi, sirupu naudojimo ar įvairių saldintų gėrimų vartojimo naktį.
Klampus maistas ant danties paviršiaus užsilaiko ir su juo kontaktuoja ilgiau.
Tokia pačia žala pasižymi dažnas saldžių produktų vartojimas - dantis nuolat apsuptas angliavandenių, todėl mikroorganizmai gauna pakankamai produktų, reikalingų savo veiklai.
Dėl netinkamos burnos higienos, nepakankamai valant dantis, dantų apnašos kaupiasi, todėl karieso tikimybė dar labiau išauga, atsiranda blogas burnos kvapas, dantys praranda estetinę išvaizdą.
Dėl šios priežasties, ilgainiui atsirandantis danties gedimas, laiku nesiimant priemonių, gali progresuoti ir iki visiškos danties kietojo audinio destrukcijos.
Dantų ėduonies vystymasis priklauso ir nuo daugelio kitų veiksnių - dantų apnašo sudėties, jo storio, seilių sudėties ir seilėtekio greičio, sisteminių vaiko ligų, fluoridų kiekio geriamajame vandenyje ir maiste.
Nepamirštami išlieka ir socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, aplinkos, kurioje vaikas gyvena, veiksniai - išsilavinimas, žinios apie burnos higieną, šeimos socialinis statusas bei odontologinės priežiūros pasiekiamumas.
Ankstyvasis vaikų dantų ėduonis (buteliuko kariesas)
Ankstyvasis vaikų dantų ėduonis, geriau žinomas kaip buteliuko kariesas - tai ant vaikų priekinių dantų atsiradę karioziniai pažeidimai.
Buteliuko kariesas išsivysto, kai 1-3 m. ir vyresni vaikai vakare, prieš eidami miegoti, iš buteliuko geria pieną, pieno mišinį, sultis ar saldintą arbatą.
Nakties metu seilėtekis labai sumažėja, dantys ir ant jų esančios apnašos nesuvilgomos ir nepašalinamos, tad terpė tampa palanki mikrobams daugintis.
Be to, viena iš ėduonies priežasčių - vaikų seilių sudėtis: jos yra klampesnės nei suaugusiųjų, todėl prasčiau neutralizuoja rūgštis.
Ankstyvas dantų ėduonis pirmiausiai prasideda viršutinių priekinių dantų lūpiniame paviršiuje.
Šioje srityje dantys lėčiau pasidengia seilėmis, o pačios seilės yra klampesnės, kas apsunkina savaiminį dantų apsivalymą.
Toks ėduonis greitai progresuoja, apjuosdamas visą danties kaklelį.
Pieninių dantų kietieji audiniai (emalis ir dentinas) yra plonesni nei nuolatinių dantų, o pulpa (minkštasis vidinis danties audinys) platesnė, todėl mikroorganizmų kelias iki pulpos yra trumpesnis.
Dėl šios priežasties, ėduonies plitimo procesas greitai pasiekia danties pulpą, kurioje gausu kraujagyslių ir nervų.
Dėl minėtų pieninio danties sandaros ypatumų, gilaus karieso atveju sukeliami sunkūs pakitimai, tokie kaip pulpitas ar pulpos nekrozė.
Uždegimui išplitus į gilesnius pulpos sluoksnius ir pasiekus šaknies viršūnėje esantį kaulą prasideda jo destrukcija.
Netinkama ir nesureguliuota mityba, pavyzdžiui, per didelis cukraus kiekis, acidogeninių produktų vartojimas, maistinių medžiagų trūkumas gali sąlygoti ėduonies išsivystymą, todėl tėvai nuo naujagimio gimimo turi rūpintis tinkama vaiko burnos higiena ir visaverte mityba.
Bet kokiu atveju, atsakomybė už priešmokyklinio vaiko dantis tenka tėvams - juk vaikas yra per mažas, kad suprastų burnos higienos reikšmę ar sugebėtų pats pakankamai pasirūpinti savo dantimis.
2010 metais atliktos mokslinės studijos metu nustatyta, kad daugiau kaip pusė (50,6%) trimečių Lietuvoje turi sugedusių dantų.
Kadangi sveiki vaiko dantukai yra tėvų atsakomybė, tėvai privalo išmanyti pagrindines priežastis, dėl ko dantukai taip genda.
Anksčiau minėtos studijos metu nustatyta, kad viena pagrindinių ankstyvojo vaikų dantų ėduonies priežasčių buvo vaikų maitinimas ar girdymas saldžiais gėrimais nakties ar dienos miego metu (t. y. maitinimas krūtimi, saldžios arbatėlės ar pieno mišiniai).
Dauguma mamų, kurių vaikai neturėjo sugedusių dantukų, dantis vaikams pradėjo valyti iš karto, kai tik išdygo pirmasis vaiko dantukas.
Beje, ištyrus 950 trejų metų vaikus, nebuvo nustatyta, kad dantų pastos su fluoru turėtų didesnį poveikį ėduoniui: pagal tyrimo duomenis, svarbus pats dantukų valymo faktas.
Truputį platesnis ankstyvojo vaikų dantukų ėduonies tyrimas buvo atliktas 2003 metais Australijoje, Brisbano miesto regione.
Iš viso buvo tirta 2500 keturių-penkių metų vaikų, nagrinėjant ne tik mitybos įpročius, bet ir socialinius aspektus.
Kaip ir Lietuvos studijos atveju, buvo nustatyta, kad daugiau ankstyvuoju vaikų dantų ėduoniui linkę sirgti tie vaikai, kurie buvo ilgiau maitinami krūtimi, maitinami ir girdomi nakties ar dienos miego metu, buvo girdomi dienos metu, kad nusiramintų ar tiesiog buvo įpratinti dienos metu pastoviai siurbčioti gėrimus iš buteliuko.
Nors ir suprasdami ilgo maitinimo krūtimi svarbą, abiejų studijų tyrėjai pabrėžia, kad bet kokiu atveju maitinimas krūtimi neturėtų tapti psichologine raminimo priemone, o ilgesnį maitinimą krūtini turėtų kompensuoti ankstyvesnė ir rūpestingesnė burnos higiena.
Pavyzdžiui, Australijos tyrimo metu nustatyta, kad vaikai, kuriems dantis pradėta valyti 12 mėnesių amžiaus turėjo daug mažiau sugedusių dantų negu vaikai, kuriems pradėta valyti dantis 13 mėnesių amžiaus.
Iš tirtų socialinių veiksnių ankstyvajam vaikų dantų ėduoniui daugiausiai įtakos turėjo šeimos finansinė padėtis, motinos išsilavinimas bei šeimos sudėtis: daugiau sugedusių dantukų turėjo nepilnose šeimose augantys vaikai.
Be to, motinos amžius taip pat turėjo įtakos dantų ėduonies paplitimui: jaunesnių mamų (24 metų amžiaus ir jaunesnių) vaikai turėjo daugiau sugedusių dantų negu 25 metų ir vyresnių mamų, o ketvirtas ir vėliau šeimoje gimęs vaikas turėjo daugiau sugedusių dantų nei gimęs pirmas, antras ar trečias.
Australijos Brisbano studijoje buvo nustatyta keletas įdomių burnos higienos įpročių, kurie turėjo įtakos ankstyvojo vaikų dantų ėduonies atsiradimui.
Kaip jau minėta anksčiau, kuo anksčiau pradėta valyti vaiko dantis, tuo mažesnė ankstyvojo vaikų dantų ėduonies atsiradimo rizika.
Tačiau įdomu tai, kad buvo nustatyta, jog vaikai, valęsi dantis su ant viso dantų šepetėlio užtepta dantų pasta, turėjo daugiau sugedusių dantų nei vaikai, kurie ant dantų šepetėlio uždėdavo maždaug žirnio dydžio dantų pastos kiekį.
Nebuvo skirtumo, kas uždeda dantų pastą ant dantų šepetėlio - pats vaikas ar jo tėvai, tačiau daug daugiau sugedusių dantų turėjo vaikai, kuriems dantų pastą uždėdavo kiti asmenys nei tėvai - seneliai, auklės ar broliai, seserys.
Kadangi dantų ėduonies formavimąsi lemia daug individualių aspektų ir bendrinės rekomendacijos gali neužtikrinti maksimalaus rezultato, rekomenduojama reguliariai, kas 6-12 mėn., lankytis pas savo gyd. odontologą ir burnos higienistą.
Pasekmės vaikams
Ėduonies pažeisti dantys neigiamai veikia vaikų gyvenimo kokybę: sukelia skausmą, sutrikdo kramtymo, virškinimo funkcijas, lemia nekokybišką miegą.
Negydyti pieniniai dantys gali sukelti ligas ir vietines veido bei žandikaulių sistemos komplikacijas, o viršūniniai pieninių dantų židiniai gali pažeisti pastoviųjų dantų formavimąsi, sąlygoti netaisyklingą sąkandį ar pastoviųjų dantų ėduonies riziką.
Kadangi pažeisti dantys blogina estetinį vaizdą, o vaikai yra jautrūs, tai gali lemti ir psichologinius sutrikimus: mažinti vaiko pasitikėjimą savimi, skatinti neigiamą savęs vertinimą bei elgesio problemas.
Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme.
Jie gali būti inkstų uždegimo, anginos, įgytų širdies ydų priežastis.
Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys.
Dėl sugedusių dantų ar jų traumų galima anksti netekti pieninių dantų.
Taip pat svarbu suprasti, jog nuo vaikystės puoselėti dantys yra ne tik estetinis, bet ir sveikatos klausimas.
Profilaktika ir gydymas
Atskleidus šios problemos pasekmes, labai svarbūs išlieka profilaktikos ir gydymo aspektai.
Pradėti valyti burną reikia dar tuomet, kai dantys nėra išdygę, o siekiant suformuoti švarią bei sveiką aplinką pieninių dantų dygimui, taip pat būtina valyti ir masažuoti vaiko dantenas kramtukais ar silikoniniais antpirščiais.
Tik išdygusius kandžius patariama valyti drėgna marle, rekomenduojamas pirmas ankstyvas apsilankymas pas gydytoją odontologą.
Dantų pasta ir minkštas vaikiškas dantų šepetėlis pradedami naudoti tik išdygus pirmiesiems krūminiams vaiko dantims.
Vaikams svarbus ir fluoridų kiekis pastoje, pirmiausiai patariama naudoti befluorę pastą, vėliau pastą su aminofluoridais.
Pirmoji vaikučio burnos higienos priemonės gali būti marlės gabalėlis, suvilgytas vandeniu ar priešuždegimine arbata (ramunėlių, medetkų, šalavijų) - juo valomos dantenos prie prasikalant pirmąjam dantukui.
Jau dygstant pirmąjam dantukui rekomenduojame ekologiškas dantų pastas ar gelius, kuriuos galima nuryti.
Guminis šepetėlis padės nuvalyti pirmojo dantuko apnašas prie dantenų, kurių nenuvalytų skudurėlis, be to, masažuos maudžiančias dėl dantukų dygimo dantenas.
Antra priemonių grupė - reguliuoti vaiko mitybą, pratinti nuo mažumės prie sveikos gyvensenos: vengti saldžių gėrimų, saldžių užkandžių, pastovaus užkandžiavimo ar gurkšnojimo, vietoj buteliuko naudotis puoduku, vakare po paskutinio maitinimo ar gėrimo būtinai išvalyti dantukus.
Svarbiausios ėduonies profilaktikos priemonės - mitybos sureguliavimas ir gera burnos higiena.
Norint išvengti daugybinio karieso, tėvai turėtų gerai suprasti angliavandenių sukeliamas pasekmes.
Būdas išvengti ankstyvojo dantų ėduonies - vengti saldintų skysčių, nepalikti kūdikiui buteliuko su gėrimu vietoje čiulptuko, laikyti buteliuką tik tol, kol kūdikis geria, neleisti kūdikiui užmigti su žinduku burnoje, taip pat kuo anksčiau pratinti gerti iš puodelio ir pratinti prie nesaldžių gėrimų.
Maisto produktai, tokie kaip pienas, sūris, produktai iš nerafinuotų augalų ar arbata yra laikomi antikariesogeniniais.
Nuo ketvirto kūdikio mėnesio galimas didesnis arbatų pasirinkimas: Hipp arbata su obuoliais ir pankoliu ir vaikiška vaisių arbata.
Yra daugybė moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad žindymas nesukelia dantų ėduonies.
Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies.
Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams).
Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų.
Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.
Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.
Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.
Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Atskiri fluoro preparatų kursai, dantų vagelių hermetizavimas silantais bei papildomų burnos priežiūros profilaktikos priemonių paskyrimas (skalavimo skysčiai, vieno danties šepetėliai) nėra būtinas, tačiau tai dažniausi problemų sprendimo keliai vaikams su padidėjusia dantų ėduonies rizika ar silpna burnos sveikata vertinant pagal genetinį polinkį.
Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas.
Pradėti dantukus valyti iš karto, kai tik išdygsta pirmasis dantukas, pratinti vaikus prie dantų šepetėlio, reguliariai kas pusmetį lankytis pas dantukų gydytoją.
Vaikų dantų ėduonies gydymui svarbu laiku pastebėti pirmuosius pakitimus.
Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balkšvą dėmelę emalio paviršiuje ar jo duobutėse.
Pirmasis dantų karieso gydymo etapas - paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, veiksnių, turinčių įtakos karieso susidarymui, nustatymas ir prevencija.
Toliau atliekama atidi klinikinė apžiūra ir parenkamas tinkamiausias karieso gydymo būdas.
Karieso veiksnių nustatymas.
Pirminio apsilankymo metu būtina išsiaiškinti veiksnius, kurie gali būti susiję su dantų karieso vystymusi.
Tai - paciento požiūris į dantų priežiūrą ir gydymą; jo įpročiai.
Apklausos metu išaiškėja nusiskundimai bei ligos istorija.
Klinikinė apžiūra.
Atliekant klinikinę apžiūrą taikomos papildomos priemonės - veidrodėlis, šviesos šaltinis bei dentalinis zondas.
Kariozinis židinys įvertinamas remiantis vizualiniais bei taktiliniais kriterijais: įvertinami pokyčiai, atsiradę dėl danties demineralizacijos (mineralų praradimo), įvertinami spalvos pokyčiai, emalio skaidrumas, kietojo danties audinio būklė.
Būtina klinikinės apžiūros sąlyga - danties paviršių izoliacija nuo seilių ir džiovinimas oro srove, ypač ankstyvųjų karieso židinių nustatymo atveju.
Nukreipiamas šviesos šaltinis ir apžiūrimi kiekvieno danties visi paviršiai.
Ypatingas dėmesys skiriamas naujai dygstantiems dantų paviršiams, distaliniams krūminių dantų paviršiams, vyresniems žmonėms - dantų sritims prie dantenų krašto.
Konservatyvus gydymo būdas taikomas ankstyvose ligos stadijose, reikalauja nemažų gydytojo bei paciento pastangų.
Tikslas - stabilizuoti ligos progresavimą, skatinant kietųjų danties audinių remineralizaciją; išsaugoti danties paviršiaus vientisumą.
Priemonės - vietiniai remineralizuojantys preparatai: fluoro tirpalai, lakai, geliai.
Radikalus gydymo metodas taikomas aktyvaus, progresuojančio karieso židinio atveju, kai konservatyvių priemonių nepakanka stabilizuoti ligai.
Tikslas - pašalinti pažeistą, infekuotą, suirusį danties audinį, pritaikyti danties pulpą apsaugančias priemones bei restauruoti danties paviršių, siekiant atstatyti prarastas funkcijas bei estetiką.
Paprasčiau sakant, šis terapinis gydymo būdas atliekamas, išvalant kariozinę, karieso pažeistą ertmę, o plombuojant atstatomas danties paviršius.
Dažniausiai kariozinė ertmę valoma, naudojant dantų grąžtą.
Vaikų dantų ėduonį gydyti reikia, nors kai kurie tėvai laikosi nuomonės, kad pieniniai dantys vis tiek greitai iškris.
Negydant pieninių dantų galima pakenkti besiformuojančioms nuolatinių dantų užuomazgoms.
Jei pieninį dantį reikėtų ištraukti, nuolatinis dantis gali dygti netaisyklingai.
Tinkamai rūpintis kūdikių ir vaikų burnos higiena.
Buteliuku vaiką reikėtų maitinti ne ilgiau nei iki 18 mėn. (kai kur pateikiama rekomendacija iš buteliuko nemaitinti jau 12 mėn. sulaukusių vaikų).
Kai kurie odontologai dėl buteliuko karieso rekomenduoja vaikus žindyti ne ilgiau nei iki 2 m., vis tik ši pozicija ne visai sutampa su Pasaulio sveiktos organizacijos (PSO) pozicija.
Reguliariai lankytis pas odontologus.
Rekomenduojama pas odontologą nuvykti išdygus pirmiesiems dantukams.
Kaip valytis dantukus? 🤓Animacija vaikams 👉Edukacinis filmukas
Santrauka. Pieninių dantų kariesas gali turėti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi.
Dieta ir mitybos įpročiai yra veiksniai, lemiantys daugelio lėtinių ligų, tame tarpe ir ėduonies vystymąsi, todėl ankstyva vaikų burnos ligų prevencija yra ypač svarbi.
