Auklėjimas - tai sudėtinga veikla, pasireiškianti specifiniu elgesiu ir daranti įtaką vaiko ugdymui visam gyvenimui. Tai, kaip tėvai elgiasi su savo vaiku, daro poveikį visam mažojo žmogaus gyvenimui.
Vaiko esmė susiformuoja iki ketvirtų - penktų jo gyvenimo metų. Asmenybės bruožai keičiasi iki dešimties - vienuolikos metų. Visa, kas vyksta vėliau, yra charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros pasekmė. Tačiau formuojantis vaiko asmenybei, t. y. trečiaisiais jo gyvenimo metais, tėvams tenka susidurti su jo užgaidomis, tada vaiko negatyvaus elgesio (užsispyrimo, atsikalbinėjimo) ne visą laiką pavyksta išvengti.
Vaiko poreikiai ir jų tenkinimas
Tėvai turi žinoti ir tinkamai tenkinti vaiko poreikius. Iškeliant ir detalizuojant vaiko poreikius, reikia remtis Maslow poreikių piramide, kuomet yra išskiriami 6 svarbiausi poreikių lygmenys:
- transcendentiniai poreikiai;
- savirealizacijos poreikiai;
- savivertės poreikiai;
- meilės ir socialiniai poreikiai;
- saugumo poreikiai;
- fiziniai poreikiai.
Pagal Maslow, tik patenkinęs žemesnius poreikius, žmogus pereina prie aukštesniųjų tenkinimo. Pirmame septynmetyje ši poreikių piramidė pasireiškia ypač hierarchiškai. T. y., nepatenkinus žemiausio lygmens poreikių (fizinių, saugumo ir meilės) vaikas negali atsiverti aukštesniųjų poreikių patenkinimui (savivertės, savirealizacijos, transcendentinių).
Netinkamo vaikų elgesio priežastys ir pasekmės
Dažniausiai pasitaikantis, netinkamas vaikų elgesys - užsispyrimas. Tai pastebima dažniausiai dviem atvejais: kai tėvai stengiasi įkalbėti vaiką ir sutrinka, jei jis neklauso; kai tėvai nuolat tildo vaiką, viską jam draudžia, be paliovos jį bara. Šis negatyvizmas yra tarsi apsauginė reakcija į auklėjimo priemonių gausą.
Netinkamas vaikų elgesys susijęs su agresyvumu, kurį jis dažnai demonstruoja bendraamžiams, suaugusiesiems, gyvūnams. Agresyvumą vaikuose sužadina netinkamas suaugusiųjų elgesys bei švelnumo ir teigiamų emocijų stoka.
Vaikai, nuolat esantys kažkuo nepatenkinti, pavyduoliai, visus įtarinėjantys, neapkenčiantys, nuolat kažkuo besiskundžiantys, ateityje taps egoistais. Besaikiais bučiniais, slaptais epitetais („aukselis“, „saulutė“) prasideda vaiko kultas šeimoje, o vėliau suveši ir egoizmas.
Aplinkos poveikio ir netinkamo auklėjimo reiškinys yra melas. Dažna vaiko melo priežastimi tampa netinkama suaugusiųjų reakcija į vaikų poelgius.
Netinkamo ugdymo pasekmė gali tapti vaikų didėjančios užgaidos, kurias patenkinti tėvams darosi vis sunkiau. Kartais naudinga „nepastebėti“ vaiko užgaidų ir jų nepaisyti. Tačiau, vaiko spyriojimosi priežastimi gali būti ir ligos pradžia.
Tėvai, mėgindami vaiką nuraminti fizinėmis bausmėmis, elgiasi netinkamai. Fizinės bausmės ugdo neigiamus vaiko charakterio bruožus: prisitaikėliškumą, veidmainiavimą, pataikavimą.
Išpaikinimas - netinkamo auklėjimo pasekmė, atsiradusi dėl netinkamo tėvų elgesio su vaiku. Vieningų auklėjimo metodų turi laikytis visi šeimos nariai.
Daugelyje kultūringų visuomenių smerkiamas žmogus linkęs pasisavinti svetimą daiktą, tačiau maži vaikai to nesupranta. Atsispirti norui pasiimti patinkantį daiktą, nesvarbu, kad jis svetimas, vaikui sunkiausia penktais - aštuntais gyvenimo metais.
Auklėjimo stiliai
Yra keletas pagrindinių auklėjimo stilių:
- Netradiciniai, atlaidūs, avelnkiški: nereikalauja iš savo vaikų, kad elgtųsi kaip suaugę, linkę kartu su vaikais apsvarstyti iškilusias problemas, vengia konfrontacijos.
- Labai reikšmingi ir valdingi, bet neatsakingi: Jiems yra svarbu paklusnumas, nuolankumas, užimama socialinė padėtis. Jie tikisi, kad jų pasakymai bus vykdomi be pasiaiškinimų. Šie tėvai moka sukurti gerai organizuotą, su aiškiomis taisyklėmis aplinką.
- Valdingi, bet nevaržantys: Jų vadovavimas ir nurodymai vaikams aiškūs. Jie yra tvirti, bet ne gniauþiantys ir nevaržantys. Jų disciplinos metodai yra labiau palaikantys nei baudžiantys. Šie tėvai siekia, kad jų vaikai būtų savarankiški bei visuomeniškai atsakingi ir bendradarbiaujantys.
- Apsileidęs ir asocialus: Kraštutiniais atvejais šis auklėjimo būdas pastebimas apsileidusiose ir asocialiose šeimose. Vaikai ir paaugliai, auklėti neįsitraukus tėvams, visose srityse pasirodo blogiausiai.
Vaikai ir paaugliai iš valdingų šeimų linkę neblogai mokytis ir gerai elgtis, bet jie blogiau save vertina. Vaikams ir paaugliams iš atlaidžių šeimų dažniau pasireiškia elgesio sutrikimai ir blogiau sekasi mokykloje, bet jie geriau save vertina.
Nesėkmingo vaikų ugdymo šeimoje priežastys
Nesėkmingą vaikų ugdymą šeimoje gali apsunkinti:
- tėvų asmenybė;
- tėvų reikalavimų kokybė (per dideli reikalavimai);
- tėvų bendravimo su vaiku kokybė;
- vaiko charakterizavimas vienpusiškai - teigiamai;
- vaiko pratinimas bendro šeimos darbo;
- geras tėvų ir kitų šeimos narių pavyzdys.
Dažnai pasitaikanti nesėkmingo vaikų ugdymo šeimoje sąlyga gali būti jų polinkis nusikalsti. Šiuos vaikus galima būtų suskirstyti:
- vaikai, kurie ypač tvirti moraliai, ir net pačios nepalankiausios sąlygos nepažeidžia jų elgesio;
- vaikai, labai priklausantys nuo aplinkos. Tie, kurie turi labai gerą auklėjimą ir aplinką, išauga gerais piliečiais. Šiems ugdytiniams reikia nuolatinės tėvų priežiūros ir pagalbos, aplinkinių paramos. Jie lengvai gali nusikalsti.
- į nusikaltimus linkę vaikai. Šie vaikai gimsta jau pažeisti, o pažeidimas yra pačiame individe. Pastariesiems ugdytiniams sunku yra įsisavinti visuomenės moralės nuostatas, o kartais net ir visai neįmanoma. Tokiems vaikams reikia daug tėvų dėmesio ir globos.
Nesėkmingą vaikų ugdymą šeimoje lemia ir šie ypatumai:
- vieningos vaikų ugdymo pozicijos dalinis stygius;
- būtinų elgesio taisyklių nebuvimas, jų painiojimas su pareigomis;
- stokojama tikslios hiperaktyvių vaikų energijos panaudojimo krypties;
- nors ir turėdami laisvo laiko, tėvai nedalyvauja vaikų veiklos turtinime;
- tėvai dažniausiai vaikams taiko žodinius įtikinėjimus, malonumų atėmimus;
- vaikai paikinami dovanomis, perdėtu pagiriamuoju žodžiu, tenkinami jų visi norai.
Nuolat giriami vaikai reikalauja vis didesnio tėvų dėmesio. Jie, daugeliu atvejų, yra nesavarankiški, nejaučia asmeninės atsakomybės už savo poelgius; suaugusieji, nuolat drausdami savo vaikams, ugdo pastaruosiuose ne valią ir charakterį, o užsispyrimą ir agresyvumą; tėvai retai pastebi tikrai pavyzdingą, vertą pagyrimo vaiko elgesį; dalis tėvų mano, kad vaikui paaugus pastarieji ims elgtis tinkamai.
Sėkmingo auklėjimo šeimoje žingsniai
Tėvai turėtų:
- paisyti šeimai priimtinos vieningos ugdymo pozicijos;
- siekti teigiamo emocinio ryšio su vaiku;
- nustatyti visai šeimai priimtiną darbo ir poilsio tvarką;
- nepritarimą netinkamam vaiko elgesiui šeimoje išsakyti be priekaištų jo būdo savybėms;
- paviršutinišką kritiką vaiko atžvilgiu keisti paskatinimu konkrečiai veiklai;
- neperkelti tų ugdymo metodų savo vaikams, kuriuos jie vaikystėje patyrė būdami savo tėvų šeimoje.
Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED
Šeima yra visuomeninis gėris, kuris reikalingas visoms bendruomenėms, pirmoji mokykla. Tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai auklėtojai. Svarbi yra šeimos aplinka, kuri būtų palanki vaiko galutiniam auklėjimui asmeniniu ir visuomeniniu požiūriu.
tags: #vaiku #auklejimas #ppt
