Išrinkti vardą, kuris vaiką lydės visą gyvenimą, - labai sunki užduotis. Vardas, kaip ir gimimo data, lemia tam tikras charakterio savybes, gabumus ir duotybes, polinkius, santykius su aplinkiniais - vadinasi, ir žmogaus likimą. Todėl vardą reikėtų rinkti atsakingai.
Vardo svarba ir jo poveikis
Manoma, kad vaikas gimdamas „atsineša” ir savo vardą, tačiau ne visi tėvai linkę tai suprasti bei pripažinti ir nepaisydami savo naujagimio pavadina jį sau patinkančiu vardu. Vardas, kaip ir bet kuris kitas žodis, turi tam tikrus garsus, kurie vibruoja, bet žmogus kaip ir ultragarso tos vibracijos negirdi. Šios vibracijos sukelia tam tikras kūdikio reakcijas. Todėl patartina mažylį kalbinti, šaukti keliais vardais ir žiūrėti, kaip jis reaguoja. Į „savo“ vardą vaikelis atsiliepia guguodamas, šypsena. Taip jis ir parodo, kad jį kviečiate tinkamu vardu.
Dėl netinkamai parinkto vardo dalis žmonių nejaukiai jaučiasi, net varžosi, nes nesusitapatina su juo. Žiūrėk, ir draugai bei pažįstami pradeda vadinti kitu vardu. Būna, ir pats žmogus prisistato kitiems savo susigalvotu vardu. Pakviestas, pašauktas tuo netinkamu vardu, dažniausiai toks žmogus net nesureaguoja, neatsiliepia, tarsi būtų kviečiamas kitas asmuo.
Tradicijos ir istorija
Senovėje (ikikrikščioniškais laikais) tėvai neskubėdavo rinkti vaikui vardo, o vadindavo mažybiniais („pieno”) žodeliais („mažyti”, „mažulėli”), stebėdavo, koks jų vaikas, pagal būdo savybes vardą ir duodavo.
Krikščioniškas požiūris, kad nekrikštytas vaikas gali neišgyventi, ir žinant ankstesnių amžių kūdikių mirtingumo statistiką, t. y. užaugdavo vos 50 proc. ar mažiau gimusių vaikų, suformavo tradiciją kuo anksčiau krikštyti ir bažnyčios knygoje (metrikoje) įrašyti vardą ir tai būdavo žinomi bibliniai vardai. Neretai tėvai išrinkdavo vaikui vienokį vardą, tačiau kūmai (krikšto tėvai) pakeliui į bažnyčią vardą pamiršdavo ir užrašydavo savo sugalvotąjį. Nuo 1564 m. Lietuvoje bažnyčia (Tridento susirinkimas) uždraudė registruoti vaikus lietuviškais vardais. Tad nuo tų laikų atsirado tradicija savo vaikams duoti šventųjų vardus.
Archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius sako, kad vardų davimo senovės Lietuvoje pagrindinis aspektas buvo tas, kad kiekvienam žmogui turi būti duodamas individualus vardas. Vardai negali kartotis. Toks yra kiekvienos asmenybės principas, kad kiekvienas - nepakartojamas. Senąjį vardų fondą sudarė aibė šaknų arba kamienų, ilgų ir trumpų, tokių kaip al-, sud-, gird-, dau(g)-, nor-, gail-, gint-, taut-, jo-, gil-. Tie senoviniai vardai - kaip gražiausia poezija. Senieji vardai ir būdavo komponuojami iš tų šaknų ir kamienų. Tokia tradicija siekia labai senus laikus ir būdinga visoms indoeuropiečių tautoms, tačiau nevienodai gerai išliko. Vardai duodami iš dviejų ar daugiau segmentų ir jie neturi konkrečios reikšmės, kurios šiuolaikinis žmogus tikisi. Visi vardų segmentai yra abstraktūs, todėl apima labai daug, beveik viską. Pagal vardų davimo principą, tradiciškai formuodavosi šeimos ir giminės. Klasikinis modelis, pasak archeologo, yra toks - vaikui duodant vardą imamas vienas segmentas iš tėvo, dar pridedamas naujas, kuris išreiškia, ko vaikui yra linkima ar norima, ar jau yra pastebėta ta savybė, kažką norima konkrečiam vaikui suteikti ar įtvirtinti. Vėliau tradicija vystėsi taip: krikštijant senasis vardas tapo pavarde, o naujasis vardas tapo vardu. Taip atsirado Jonas Algimantas, Ona Visgaudė ir panašiai. Dabar tai jau tapo įprasta.
Kada duoti vardą?
Šiuolaikinės mamos neretai vaikeliui vardą sugalvoja dar jo besilaukdamos ir glostydamos pilvelį kalbina jį tuo vardu. Jeigu renkate vardą dar negimusiam kūdikiui, taip pat patartina stebėti vaisiaus reakcijas, bandyti pajusti, kaip reaguoja į sakomo vardo skambesį, vibracijas. Vaikutis, kuriam netinka vardas, tai parodo neramiais judesiais, o jeigu tuo vardu šaukiamas jaučiasi gerai, nesukeldamas jokio nepatogumo švelniai bilsnoja kojyte mamai į pilvą.
Pasitaiko, mama susapnuoja būsimo kūdikio vardą ir yra įsitikinusi, kad tai ženklas „iš aukščiau”. Vis dėlto reikėtų „pasitikrinti”: pabandyti kalbinti pilvelio gyventoją šiuo vardu bei stebėti, kaip reaguoja. Nepatyrusiai, pirmakartei būsimai mamai ne visada lengva atskirti, kaip reaguoja kūdikis į tam tikrą vardą. Ko gero, kad neapsiriktų jį rinkdama, geriausiai iki gimimo vaikutį kalbinti švelniais žodžiais („mano mažyli”, „mažute”, „vaikeli”). Gimęs kūdikis į vardo skambesį jau reaguoja aiškesniais judesiais, sugeba geriau parodyti, kuris vardas jam nepatinka, o kuris yra kaip tik jo.
Išskirtinis vardas
Tėvai iš pačių geriausių ketinimų savo vaikui išrenka išskirtinį vardą, tačiau tai, kas yra išskirtinis vardas, kiekvienas suprantame kitaip. Vieniems toks išskirtinis vardas yra tas, kuris gali suteikti mažyliui tam tikrų savybių, pavyzdžiui, drąsos, narsos, tvirtybės (Drąsutis, Drąsius, Ąžuolas, Tvirbutas) arba tam tikrų charakterio bruožų, tarkime, Svaja, Laisvė, Meilutė, Ugnė, Gailius, Svajūnas. Kitiems išskirtinis yra kuris nors istorinės asmenybės vardas, pavyzdžiui, Cezaris (Julijaus Cezario), Aleksandras (Aleksandro Makedoniečio) ir pan., Lietuvos kunigaikščių vardai - Vytautas, Skirgaila, Kęstutis. Duodami šiuos vardus tėvai tikisi, kad ir jų mažylis bus garsus ir tvirtas kaip ir vardo pirmtakai. Pastebėjau, kad gana dažnai išskirtiniais vardais yra laikomi sudurtiniai vardai, sudaryti iš abiejų tėvų vardų, kino ar knygų herojų vardai arba apskritai keisti, negirdėti vardai (Alpis, Andajus, Aringas, Eldas, Einardas, Paskalis, Teiloras, Arneta, Armilė, Dorina, Deilana, Katalija, Neonika, Lugnė, Sumija). Kodėl? Nes dažniausiai jie visiškai neatitinka vaiko prigimties, nedera prie jo būdo, svarbiausia - „užkrauna” nereikalingą svetimo likimo naštą. Kaip tik dėl šios priežasties neretai išskirtinių vardų savininkai turi daugiau psichologinių bėdų, kompleksų, negali sutarti su aplinkiniais, neranda vidinės ramybės ir jaučiasi nelaimingi, nors ir nesupranta, kodėl.
Šiais laikais vaikams suteikdami vardus tėvai jau retai semiasi įkvėpimo iš televizijos, filmų ar mėgstamų knygų, bent jau Vilniaus mieste tai nėra labai populiaru. Anksčiau, dar kai tik buvo pradėtos rodyti įvairios muilo operos, prieš 15-17 metų, ši tendencija buvo tikrai labai ryški, praktiškai kas antras vaikas buvo vadinamas serialų herojų vardais, o šiuo metu to tikrai nėra.
Pastaruoju metu patys keisčiausi registruoti berniukų vardai buvo Alpis, Eldas, Karigaila, Karibatas, Natanielis, Paskalis, Bangimantas, Adeodatas, mergaičių - Agapė, Gautuma, Bazilė, Altėja, Vilintė. Daugelis tėvų, atėjusių registruoti tokius keistus ir neįprastus vardus, savo apsisprendimų nelinkę detalizuoti. Galbūt šie vardai jiems patiems turi kažkokią reikšmę, tiesiog tėveliai nelabai mėgsta mums ją komentuoti.
Ilgas ar trumpas vardas?
Kai kurie tėvai tiki, kad vaikui geriausiai duoti ilgą vardą (4-5) skiemenų, mat didesnė tikimybė, kad toks vardas lems ilgaamžį gyvenimą. Tačiau neretai nutinka, kad toks vardas vaikui tampa našta. Ilgo vardo savininkas dažnai gyvenime sulaukia daugiau iššūkių, jam tenka įveikti daugiau užduočių.
Rekomenduojama vaikui duoti trumpą vardą, nes trumpi vardai pagal savo energiją stipresni. Ypač berniukams, kurie gyvenime turi būti stipresni. Tiek moteriškuose, tiek vyriškuose trumpuose varduose užkoduota mažiau gyvenimo tikslų, tačiau jie yra labai svarbūs. Moterys, turinčios dviskiemenius vardus, pvz., Asta, Rasa, Rūta, Bitė, Mėta, yra racionalios, praktiškos, žino, ko nori gyvenime, ir nešvaistydamos laiko ir jėgų eina tikslo link. Tad vardas neturėtų būti labai ilgas, ilgiausias galėtų būti triskiemenis.
Vardų mados ir populiarumas
Tam tikrų vardų sėkmę dažniausiai lemia daugumos požiūris ir nuomonė. Tarkim, vienais metais išpopuliarėja tautiniai lietuviški, pagoniški vardai, kitais metais - nelietuviški, bibliniai hebrajiški, kaip antai, Matas, Lukas, Jokūbas, Jonas, Adomas, Nojus. Negerai, kai vaikui duodamas vardas, kuris tuo metu yra „ant bangos”. Labai svarbu neskubėti, patyrinėti, pasidomėti, ką tas vardas reiškia.
Smagu, kad dalis tėvų vis dar renkasi senuosius lietuviškus pagoniškus vardus, kurie pagal savo energiją tiko ir tebetinka mūsų vaikams. Įdomu, kad daugelis tėvų krikščioniškus, hebrajų kilmės vardus vis dar laiko lietuviškais, pavyzdžiui, Paulius, Jonas, Dovydas, Benas, Nojus, Lukas, Matas, Ona, Lėja, Ieva, Morta ir kt.
Kauno miesto civilinėje metrikacijoje šių metų pirmą pusmetį užregistruoti netradiciniai dvigubi vardai. Tėvai sūnums suteikė vardus Žilvinas Aukštaras, o kiti - Antanas Netimeras. Kaip retesnius vardus mergaitėms skyriaus vedėja Vaineta Munderzbakienė paminėjo Dangvilė, Vaivora, Erieta, Diora, Liucilė, Atilė, Noelė, Kantrė, Nate, Dorija, Magda, Arabelė. Berniukams iš retų vardų suteikti Joakimas ir Gatas. Na, o labiausiai išskirtiniais šiais metais Kaune būtų galima pavadinti dangaus kūnus menančius vardus - Mėnulė ir Jupiteris.
Klaipėdos miesto civilinėje metrikacijoje šiemet užfiksuota nemažai išskirtinių mergaitiškų vardų. Lietuviškas šaknis turintys būtų Gilė, Gundė, Jazmina. Tarptautiniai ir sugalvoti mergaitiški vardai šiais metais suteikti vaikams: Evija, Vestina, Medilė, Širlė, Iglė, Dolija, Era, Dolomėja, Alika, Eja, Julinga, Aliana, Frėja, Anetė, Elė, Esteila, Leila, Vivita, Dakota, Unė, Deira, Dijora. Berniukams originalių vardų ieškantys tėvai buvo nuosaikesni ir suteikė šiuos vardus Vytaras, Noelis, Frankas, Kovas, Anupras, Atijus, Matajus, Dovas, Aringas. Išskirtiniausias jų būtų vardas Everestas, kuris reiškia visai ne visiems žinoma kalną, bet Prancūzijos vietovardį.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Greta Tylenienė pasidalijo rečiausiai suteiktais vardais šiame mieste. Sąraše - daugybė vardų, kurie per pirmąjį pusmetį suteikti tik vienam vaikui, todėl išrinkome tik pačius originaliausius. Mergaites šiauliečiai pavadino: Amela, Ela, Gotautė, Katalėja, Lila, Laisvė, Maya, Naima, Sigrid. Berniukams suteikti įdomesni vardai: Ajas, Astijus, Charlie, Džailanas, Younis, Jan, Leonel, Murad, Theo, Vanagas.
Praėjusiais metais Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas turbūt daugiausiai šurmulio Lietuvoje sulaukęs vardas - Liuciferis. Šiais metais šiam krašte kol kas daugiau liuciferių nėra, bet užtat auga mažyliai, kuriems suteikti šie vardai: Grainius, Alisa, Mertas, Vėja, Darenas, Deinas, Eiprilė.
Šiais laikais vaikams suteikdami vardus tėvai jau retai semiasi įkvėpimo iš televizijos, filmų ar mėgstamų knygų, bent jau Vilniaus mieste tai nėra labai populiaru. Anksčiau, dar kai tik buvo pradėtos rodyti įvairios muilo operos, prieš 15-17 metų, ši tendencija buvo tikrai labai ryški, praktiškai kas antras vaikas buvo vadinamas serialų herojų vardais, o šiuo metu to tikrai nėra.
Dvigubi vardai
Kai kurie tėvai, sekdami pietinių valstybių pavyzdžiu, duoda vaikui dvigubą vardą, tačiau taip elgtis nerekomenduojama, mat mūsų senoliai niekuomet dvigubais vardais nesivadino. Labai dažnai tie du vardai visiškai nedera tarpusavyje, nes jų ir kilmė, ir skleidžiama vibracija yra skirtingos. Pvz., Birutė Gabrielė, Mėta Marija, Vismantas Paulius, Austėja Ona. Kaip matome, lietuviški vardai (Birutė, Mėta, Vismantas, Austėja) susieti su bibliniais vardais (Gabrielė, Marija, Paulius, Ona) ir tai labai nevykęs derinys. Dvigubas vardas tarsi sudvejina žmogaus likimą, supriešina jį patį su savimi, jam tampa labai sunku suprasti, ko jis iš tiesų nori, ko siekia gyvenime.
Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje pasitaiko ir atvejų, kai vaikams registruojami dvigubi vardai. Tokius vardus tėvai renkasi dėl daugelio priežasčių. Retai, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kad tėvai tiesiog nesutaria vieningai dėl vardo, todėl dvigubas vardas tampa puikiu kompromisu. Visai neseniai mūsų skyriuje buvo užregistruoti du dvigubi vardai: Elena Liepa ir Morta Teresė. Tėvai sakė, kad tokius vardus jie išrinko tiesiog dėl gražaus skambesio.
Manančius, kad senoviniai lietuviški vardai - jau ant išnykimo slenksčio, Civilinės metrikacijos biuro darbuotojai skuba nuraminti. Anot jų, bent jau Vilniaus skyriuje dar tikrai dažnai pasitaiko, kad tėvai savo dukroms duotų Marijos, Elenos, Mortos, Barboros ar Elzės vardus.
Ar vardas ir pavardė turi derėti?
Visada gražiau skamba, kai vardas dera prie pavardės, tačiau dirbtinai nereikėtų derinti vardo prie pavardės arba ieškoti tik prie pavardės derančio vardo, svarbiausia, ar pačiam vaikui tinka jo vardas.
Vardo keitimas
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad registruojant vaikų vardus, tėvams svarbu žinoti, jog vardas privalo atitikti įstatymų numatytus reikalavimus ir viešąją tvarką. Tėveliai visuomet būna jau tvirtai apsisprendę dėl savo mažylio vardo. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad galimybė persigalvoti tikrai yra. Anksčiau teisės aktuose buvo numatyta, kad vardą galima pakeisti nuo 18 metų, tačiau dabar į tai žiūrima kiek lanksčiau. Jei tėvai vaiko vardą nusprendžia pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo užregistravimo, tuomet tvarka kiek paprastesnė ir dokumentai sutvarkomi ganėtinai greitai - tai laikoma vardo ištaisymu, o šios procedūros kaina yra 17 litų. Priklausomai nuo darbo krūvio, vardas gali būti ištaisytas jau po keletos dienų. Na, o jeigu vaikui yra suėję daugiau kaip trys mėnesiai, tada tai jau laikoma vardo pakeitimu. Šiuo atveju leidimą išduoda Teisingumo ministerija, ir vardo keitimas kainuoja 42 litus. Ši procedūra, žinoma, ir užtrunka gerokai ilgiau.
Kaip numato Civilinis kodeksas, vaiko vardą užregistruoti reikėtų ne vėliau kaip per tris mėnesius. Tėveliams tiesiog vertėtų žinoti, kad gauti pašalpas, deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą ar kreiptis į gydymo įstaigas jie gali tik tuomet, kai vaikui yra suteikiamas asmens kodas ir jis yra užregistruotas.
