Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Vaiko raida yra procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai. Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus.

Be abejo, šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms, tokių kaip - ar mano vaiko raida yra tinkama? ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio? Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Žodynas susideda iš maždaug 50 žodžių. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individuliai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje.

Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.

Vaiko raidos etapai

Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines stadijas, atsižvelgiant į amžių ir atitinkamus raidos ypatumus. Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk, EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos, remdamosi „Bodynamic“ metodu, išskiria septynis vaiko raidos etapus nuo gimimo iki 12 metų.

1 stadija: Saugumas (Nuo Gimimo iki 3 mėnesių)

Šiuo laikotarpiu formuojasi saugumo jausmas, nulemiantis, kaip žmogus jausis vėlesniuose savo gyvenimo etapuose. Ateinančiam į šį pasaulį vaikui reikia maksimalaus saugumo. Jeigu mama nenorėjo kūdikio, turėjo didelių konfliktų su kūdikio tėčiu, svarstė negimdyti, sunkiai sirgo nėščia, patyrė netekčių ir didelį emocinį stresą, vaikas gimsta nesaugus - „Manęs nenorėjo“. Kalbėtis su vaiku jam esant dar pilve ir jau gimus, siųsti tokias žinutes: „Aš tavęs laukiu/ Pasaulis tavęs laukia/ Tu esi saugus/ Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi/ Pasaulyje gera“. Šios žinutės yra ne šiaip sau sugalvotos - žodžiai turi energetinį užtaisą, siunčia saugumą, priėmimą ir ramybę. Taip ramindama vaiką, nusiramina ir pati mama. Pavyzdžiui, naujagimis verkia ir mama nežino, kaip jam padėti. Tokios žinutės padeda nurimti abiem, yra tarsi instrukcija, ką daryti. Ir vėlesniuose vaiko raidos etapuose tinka sakyti šias žinutes, ypač, jei vaikas auga nepasitikintis, neužmezga kontaktų su kitais vaikais.

2 stadija: Poreikiai (Nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų)

Šiuo laikotarpiu kūdikis ima vartytis, griebti žaislus, pradeda sėdėti, šliaužioti, vaikščioti. Nebe pasaulis (mamos pavidalu) ateina pas jį, o jis pats „siekia“ pasaulio. Vaiką supa daug impulsų, jis jaučia didelį poreikį imti. Šiuo laikotarpiu tėvai turi suteikti vaikui kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali. Tuo tarpu, kas dažnai nutinka? Mama dirba savo darbus, o vaikas „uždarytas“ kėdutėje, manieže, nuolat girdi: „Negalima“, „Pasitrauk“, „Neliesk“ ir pan. Arba apdeda tėvai vaiką žaislais ir piktinasi, kad jam tai neįdomu. Nereikia skubėti patarnauti vaikui: „Imk, paduosiu“, jei jis nori pasiekti vieną ar kitą daiktą pats. Kita klaida - kai tėvai neatpažįsta tikrųjų vaiko poreikių. Pavyzdžiui, vaikas verkia, nes yra alkanas, o tėvai jį vietoj to, kad duotų valgyti, nešioja. Taip vaiko poreikiai ir norai pakeičiami kitkuo, jam siunčiama žinutė: „Tu pats nežinai, ko nori“. Suaugusiems žmonėms, kurie nežino, ko nori, savo užsiėmimuose naudojame pratimą, kurio metu patariame… pašliaužioti. „Bodynamic“ sako, kad psichologinis šliaužiojimo tikslas yra eiti siekti, griebti, imti tai, ko nori. Jei už šliaužiojimą atsakingas raumuo yra suglebęs, žmogus fiziškai neturi impulso ir nežino, ko nori, ko siekti.

3 stadija: Autonomija/Ribos (Nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų)

Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas, nes vaikas pradeda suprasti, kad kažkas yra galima, o kažkas - ne. Pavyzdžiui, mama siurbia kilimą, vaikas irgi nori. Taip, siurblys sunkus, kažin, ar vaikui pavyks, bet jis turi pabandyti. Vaikui reikia pajusti savo jėgą ir ribas. Nereikia sakyti: „Pasitrauk, tu per mažas, čia per sunku“. Su mamos priežiūra vaikui reikia leisti saugiai patyrinėti siurblį, jei reikia, atspindėti: „Matau, kad tau sunku ir tu pyksti. Kai užaugsi, galėsi pakelti siurblį“. Jei vaikas nori pjaustyti agurką, nereikia jam duoti aštraus peilio, bet su jo peiliuku saugiai reikia leisti pabandyti. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikui nieko neleidžiama, vėliau mokykloje, patyręs pirmą nesėkmę, vaikas nebenorės daugiau bandyti. Pasitaiko, kad mama ar tėtis prašo vaiko suvalgyti viską, kas įdėta į lėkštę. Tada vaikui nesiformuoja įgūdis suprasti, kur jo riba: „Kiek noriu valgyti, kiek - ne, ką mėgstu, ko nemėgstu“. Jei vaikui šilta, būna, kad jis atsisega, o mama užsega, nes jai atrodo, kad sušals. Kaip vaikui suprasti, kada jam iš tiesų šalta? Negalima vaiko gąsdinti: „Jei neklausysi, tave paliksiu/atiduosiu policininkui“, nes norėdamas išlaikyti kontaktą su mama ir būti geras jai, vaikas atsisakys savo poreikių ir nebejaus ribų. Panašiai neigiamai veikia ir tėvų pasakymas vaikui: „Taigi jau nebeskauda, neverk“. Toks vaikas, jau užaugęs, nemokės pasakyti NE, dirbs viršvalandius, nes pasąmonėje bijos to „policininko“ iš savo vaikystės.

4 stadija: Valia (Nuo 2 iki 4 metų)

Šio amžiaus vaikai pradeda ieškoti balanso: bando pusiausvyrą vaikščiodami šaligatvio kraštais, ieško būdų, kaip gauti tai, ko nori: rėkti, griūti ant grindų parduotuvėj ar geriau rinktis taikesnį būdą tikslui pasiekti. Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą. Geriausiai vaikai mokosi matydami tėvų pavyzdį. Jeigu nusprendėte kažką, laikykitės susitarimų, nes vaikai bando savo valią per tėvų kantrybę. Klausimą „Ar galima saldainio?“ jie gali užduoti daug kartų. („Juk jei 78 kartą paklausiu, gal visgi man duos saldainį?“). Tėvai turi liudyti: „Matau, tu nori saldainio. Bet prieš miegą saldainių nevalgom, tokia mūsų namų taisyklė“. Neretai nutinka, kad pradėjęs darbą vaikas nebaigia jo. Štai labai norėjo kepti pyragą, pradėjo, bet per sunku ir nori mesti. Tėvai turi padėti pabaigti šį darbą ir būti šalia. Nepalikti vaiko vieno. „Tu jau didelis, užsirišk batus“ - ar tikrai jis tą gali? O gal vaikui per sunku? Tėvų užduotis - duoti vaikui erdvės padaryti tai, ką jis nori, bet neužkrauti atsakomybės daryti tai, kam jis per mažas. Ir priešingai - nedaryti už vaiką per daug. Labai svarbu atskirti vaiko veiksmus nuo jo asmenybės. Pasakymai: „Tu blogas, kad sudaužei vazą“, „Tu toks negeras buvai, kad susimušei“ formuoja vaiko identitetą. Jis nesupranta, kad tėvai komentuoja jo veiksmą, o ne jį patį. Kas belieka vaikui, kuris tik ir girdi, kad yra „negeras, nes mušasi“? Komentuodami vaiko veiksmą, priimkite ir atspindėkite jo jausmus: „Tu sudaužei vazą ir dabar liūdi“. Jeigu vaikui atspindima, jis mokosi suvokti, kas vyksta su juo ir kitais, prisiima atsakomybę už pasekmes. Labai svarbi sąlyga, kad tėvai tokiose situacijose išliktų ramūs. Auklėti vaikus gali tik ramūs tėvai.

5 stadija: Meilė ir Seksualumas (Nuo 3 iki 6 metų)

Šio amžiaus vaikai atranda savo kūną, prasideda „gydytojo“ žaidimai, berniukai įsimyli mamas, mergaitės - tėčius, pasitaiko, net neleidžia vyrui apsikabinti žmonos, sėdasi per vidurį. Tėvai sutrinka - ką daryti? Pamatę kūną tyrinėjantį vaiką, sugėdina: „Nesičiupinėk“. Kaip turėtų elgtis tėvai? Negėdinti, neišsigąsti ir priimti šį vaiko raidos tarpsnį: „Matau, kad save tyrinėji, tau įdomu, galime nusipirkti knygą apie žmogaus kūną“ ir pasakyti, kad tai normalu, tik yra tam tikros taisyklės. Būna, kad tėtis grįžta iš komandiruotės, jo laukdama mergaitė pasipuošia gražiausia suknele ir batukais. Namuose tėtis pastumia mergaitę ir puola į mamos glėbį, nes pasiilgo jos. Mergaitė galvoja: „Manęs nepriima gražios“. Svarbu pastebėti tokius dalykus ir tinkamai atliepti. Štai sūnus siūlosi panešti pirkinių krepšį mamai: „Ačiū, kad nori man padėti, tu stiprus, tavo būsimai žmonai pasiseks“. Kai mergaitė pareiškia, kad tekės už tėčio, nenutylėkite: „Matau, ką tu jauti, linkiu surasti berniuką, su kuriuo patirsi tai, ką jauti man“. Tai ypatingas amžiaus tarpsnis, todėl svarbu, kad vaikas nebemiegotų su tėvais, ypač su priešingos lyties. Kartais formuojasi tokie aljansai šeimoje, pavyzdžiui, gimus naujagimiui tėtis sako dukrai: „Mama pavargusi, eikim abu miegoti į kitą kambarį“. Nereikia tam tikra emocine prasme priskirti mergaitei moters vaidmenio. Jeigu vaikas serga ar košmarai sapnuojasi, gali būti išimčių, bet įprastais atvejais - nerekomenduojama miegoti vienoje lovoje. „Čia miega mama ir tėtis. Mama ir tėtis yra ne tik mama ir tėtis, bet ir žmona, vyras. Miegamasis skirtas žmonai ir vyrui“. Jeigu mergaitė miega ten, kur tėtis rengiasi ir miega, tai tarsi leidimas jai domėtis kitos lyties suaugusiais, o ji turėtų domėtis bendraamžiais. Be to, gali pablogėti moters ir vyro santykiai. Taip pat žr Skyrybų atveju neužkraukite vaikui atsakomybės būti tėčio pakaitalu ir „namų vyru“. Jis yra „namų vaikas“.

6 stadija: Nuomonė (Nuo 5 iki 9 metų)

Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų girdimas savo šeimoje. Štai šeima svarsto, kur atostogauti - Turkijoje ar Egipte, išklausykite ir vaiko nuomonę. Arba vaikas nori eiti į vieną filmą, o mama sako, kad tai nesąmonė, siūlo geriau eiti į kitą. Vaikas supranta, kad jo nuomonė yra nesvarbi, neverta jos reikšti, jei niekas negirdi. Labai dažnai tėvai bijo, kad paklausus vaiko nuomonės, reiks jos laikytis. Tikrai ne. Kai perkate automobilį, galutinį sprendimą priimsite jūs, taip ir pasakykite vaikui, bet pabrėžkite, kad jums svarbi jo nuomonė. Paklauskite, ko jis nori, kodėl, tęskite dialogą, skatinkite išreikšti nuomonę: „Ačiū labai už tavo nuomonę, mes ją girdim“. Tada vaikas jaučiasi svarbus, kad jo idėjos girdimos, vertinamos, o jis pats įdomus. Tai padeda vaikui tikėti, kad jis gali ir tą, ir aną. Užaugęs galės drąsiai pasakyti, kokio darbo nori ir už kokį atlyginimą dirbs. Lietuvos švietimo sistema mokyklose ne visada skatina vaikus reikšti savo nuomonę, tačiau tėvai gali namuose tai kompensuoti. Jei namuose vaikas jausis girdimas ir priimtas, jis bus saugus.

7 stadija: Solidarumas (Nuo 7 iki 12 metų)

Šio amžiaus vaikai daug laiko praleidžia grupėje. Vaikas stengiasi suprasti: „Koks aš esu klasėje? Koks mano vaidmuo?“. Klasės draugui gerai sekasi matematika, kitas gražiai piešia, o aš - kas ir koks? Čia labai svarbu, kaip vaiką mato šeima, koks jis joje - žeminamas ar išklausomas? Svarbu suvokti, kad visi esame skirtingi ir unikalūs. „Aš pati žemiausia klasėje“. „Taip, tu žemiausia, bet tavo plaukai ilgiausi“. Vaikas gali lengvai nuvertinti save, todėl svarbu ieškant skirtumų padėti surasti jam identitetą. Tėvams svarbu nelyginti vaikų, ypač, jei šeimoje auga daugiau kaip vienas vaikas. Taip jau yra, kad jei vienam savo vaikui 10 kartų nupirksite brangesnį žaislą, o vienuoliktą kartą - pigesnį, jis atsimins būtent tą šį. Geroji žinia yra ta, kad užmegzti ir turėti ryšį su vaiku nėra per vėlu. Laiko limito nėra, suvokę savo klaidas, mes turime galimybę atsiprašyti ir keistis čia ir dabar. Pavyzdžiui, saugumo stadijos žinutes galima sakyti ir didesniems vaikams, ir net paaugliams. EMBO terapijos instruktorės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk primena mamoms, kad labai svarbu priimti savo netobulumą, nusiimti atsakomybę nuo savęs ir nesigraužti. Vaikui nereikia mamos, kuri jaustųsi kalta.

Vaiko raida pagal amžiaus tarpsnius

Vaiko raida 1-2 metais - tai laikotarpis, kai kuriasi pirmieji savarankiškumo pagrindai. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. 2 metų vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.

ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę. Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.

3 metų vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažylis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia visiems tėvams pažįstamas savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats. Šio amžiaus vaiką kūrybiškai lavinti padeda teatriniai žaidimai, lipdymas, judesio žaidimai su dainelėmis.

4 metų vaiko raida išsiskiria vis didėjančiu savęs ir kitų supratimu. Vaikas geba geriau valdyti emocijas, lengviau mezga draugystes, ima atpažinti laiką, dydžius, formas. Jo kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas. Tobulėja ir fiziniai gebėjimai - vaikas gali šokinėti viena koja, važinėtis paspirtuku, spalvinti neišeidamas už linijų. Norint lavinti smulkiąją motoriką, šiame etape vaikui galima pasiūlyti karoliukų vėrimą, sagų rūšiavimą ar siuvinėjimą plastikine adata.

5 metų vaiko raida jau yra įžanga į pasiruošimą mokyklos gyvenimui. Vaikas geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas geba tiksliai valdyti pieštuką, užsegti sagas, taikliai mesti kamuolį. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas tiksliai valdo pieštuką, užsegia sagas, pataiko kamuoliu į tikslą. Svarbu, kad tiek aktyvūs, tiek ramesni vaikai įsitrauktų į kūrybines veiklas, pavyzdžiui, konstravimą iš antrinių medžiagų, lėlių teatro kūrimą ar šokius.

Kalbos raida

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Sugaukite vaiko žvilgsnį ir atidžiai žiūrėkite į akis kalbant su juo. Kalbinamas vaikas visada turi matyti jūsų veidą, lūpas, mimiką. Artikuliuokite aiškiai ir pabrėžtinai. Šypsokitės ir kalbinkite kūdikio garsais atsakydami jam. Žadinkite kūdikio garsus kartodami jo dažnai tariamus garsus. Prieikite ir palieskite kūdikį kalbant su juo, pasukite jo galvutę į savo pusę. Supažindinkite su naujais garsais. Įvairinkite savo balso toną ir retkarčiais dainuokite. Kalbėkite dirbdami arti vaiko ar prižiūrėdami jį.

Svarbu suvokti, kad vaiko kalbos vystymasis nėra atsietas nuo kitų vaiko raidos sričių. Jei į vaiko raidą žiūrėtume kaip į dėlionę, tai kalbos raida - tik viena iš dėlionės detalių, tampriai susijungusi su kitomis paveikslo detalėmis. Visos sritys yra labai svarbios ir veikia kalbos vystymąsi (motorika, pojūčiai, suvokimai, supanti aplinka ir t.t.).

Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli. Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

Atkreipkite dėmesį į vaiko kalbos raidą nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Juk kalba - vienas svarbiausių įgūdžių, kurį tobuliname nuo gimimo iki pat mirties. Kūdikis, žinoma, dar nekalba ir prabils negreitai, tačiau tėveliams reikėtų įsiklausyti į jo balsą. Vos 1 mėnesio amžiaus sulaukusiam kūdikiui verkiant tėveliai jau gali pastebėti skirtingas intonacijas. Augantys kūdikėliai pradeda „kalbėti“ balsiais arba gerkliniais garsais „eche eche eche“, „he he he“, o netrukus ima guguoja ir čiauškėti, kartoja garsus „gu gu gu“, „de de de“. 2-3 mėnesių amžiaus kūdikis guguoja ir džiaugiasi savo balsu tiek būdamas vienas, tiek ir reaguodamas į tėvelius, pavyzdžiui, jiems pasilenkus virš mažylio, jį kalbinant. Augantis kūdikis ne tik guguoja ar „kalba“ trumpais, vis geriau artikuliuotais garseliais, bet ir krykštauja, šūkauja, šnibžda, bando atkartoti tėvelių sakomus garsus, būtent todėl su 6-8 mėnesių amžiaus vaikučiu reikėtų bendrauti kuo daugiau. Kalbinkite vaikelį jo „kalba“, skleiskite įvairius garsus ir entuziastingai reaguokite kūdikiui pabandžius juos atkartoti. Nepamirškite ir „suaugusiųjų“ kalbos - rodykite vaikui įvairius daiktus, raiškiai ir lėtai pasakykite jų pavadinimus. Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiai pagaliau ištaria pirmuosius žodelius. Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas išmoksta pasakyti apie 10-20 žodžių.

1-erių sulaukęs mažylis dažnai ne tik atkartoja tėvelių kalbą, bet, atrodytų, kuria savo žodelius. Kai kurie kūdikystėje nuolat čiauškėję vaikučiai prityla, kalba labai retai (tačiau tai nereiškia, kad jie nesimoko! Dvikalbėje aplinkoje augantys vaikučiai „atsilieka“, kalba prasčiau nei bendraamžiai, painioja skirtingas kalbas, tačiau tikrai nereikia sunerimti - vaikas po truputį tobulės, skirtingos kalbos „susidėlios į lentynėles“. Dvikalbystė, nors ankstyvame amžiuje tėvelius gąsdina, bet yra labai naudinga vaiko analitiniam mąstymui (reikia įvertinti kada, kurią kalbą vartoti, suvokti jų skirtumus), atminčiai (tenka išmokti dvigubai daugiau žodžių), be to ateityje šiems vaikučiams lengva išmokti dar daugiau kalbų.

3-ejų metukų sulaukę vaikučiai taip pat ima klausinėti. Klausdami jie nori ne tik sužinoti naują informaciją, bet ir, pastebėję, kad klausimu lengva atkreipti dėmesį, tuo naudojasi. Pavyzdžiui, klausinėti įgudęs vaikas gali šimtus kartų rodyti į stalą ir domėtis: „Kas čia?“. 3-ejų metukų vaiko kalboje jau galima pastebėti sutrikimų, pavyzdžiui, mikčiojimą (jis gali pasireikšti ir anksčiau, nuo 2-ejų metų, arba vėliau - nuo 4-5-erių). 4-erių metų vaiko žodynas plečiasi, jis ima kalbėti vis ilgesniais, 4-5 žodžių sakiniais, be to žodžius taria vis raiškiau, nebešvepluoja ir ištaria beveik visus garsus. Šio amžiaus vaikučiai yra tikri „kodėlčiukai“. Jie klausinėja ne tik norėdami iššaukti tėvelių reakciją, bet ir nuoširdžiai domėdamiesi aplinka. Neatstumkite žingeidaus mažylio, į jo klausimus atsakykite plačiau, naudodami daug ir įvairių žodžių, jų nesupaprastinkite, kalbėkite taisyklingai, pabrėždami detales. 5-erių metukų vaikučiai labai dažnai išgyvena transformaciją - klausinėjantis „kodėlčiukas“ virsta plepučiu „pasakoriumi“. Vaikas turėtų sugebėti be vargo palaikyti pokalbį, papasakoti apie savo dieną, atpasakoti pasakos ar filmuko siužetą. Dažniausiai penkiamečiai tai daro labai entuziastingai - jie nuolat plepa, pasakoja būtas ir nebūtas, dažnai sunkiai suprantamas, nei pradžios, nei pabaigos neturinčias istorijas. Pradėjęs kalbėti pirmaisiais gyvenimo metais mažylis moka tik keliasdešimt žodžių, tačiau ilgainiui jo žodynas tobulėja ir 6-erių sulaukęs vaikas vartoja apie 10 tūkst. Vaikai, nors moka ir gali pasakyti labai daug, gerokai dažniau tyli, užsisklendžia, nurimsta. Į mokyklą pradėjusiam eiti vaikui kalba yra išskirtinai svarbi.

Vaiko raidos vertinimas

Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą. Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus.

Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, logopedu, psichologu ar raidos terapeutu.

tags: #vaiko #raida #nuo #gimimo #iki #mokyklos

• Vežimėlių vadovas
• Nėščiųjų mityba: sūris
• Kada sunerimti dėl guzelio kūdikio galvoje
• Molis vaikams: kūrybiškumo ir motorinių įgūdžių lavinimas
• Robotų programavimas vaikams