Vaikų piešiniai - tai ne tik spalvingos linijos ir formos, bet ir ypatinga kalba, kuria jie bendrauja su pasauliu. Per piešinius vaikai išreiškia savo jausmus, svajones, baimes ir netgi tai, ką sunku įvardinti žodžiais. Todėl vaiko piešinio analizė gali tapti vertinga priemone tėvams ir specialistams, siekiantiems geriau suprasti mažojo vidinį pasaulį.
Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, piešimas yra puiki lavinimo priemonė ir būdas pažinti vaiko vidinį pasaulį. „Svarbu pasirūpinti, kad vaikas turėtų priemonių ir erdvės savo „menui“. Tai leis jums apsaugoti sienas, o vaikui - padės tobulėti, juolab, kad technologijų amžiuje vis mažiau progų ir galimybių lavinti sudėtingesnius pirštų judesius nei tik braukymas per ekraną“, - tvirtina I. Būdvytytė.
Ankstyvame amžiuje vaiko bandymai piešti itin svarbūs, nes lavina smulkiąją motoriką, o tai susiję su kalbos vystymusi ir būsimų rašymo įgūdžių formavimu. Piešimas taip pat padeda vaikui pažinti savo kūną, suprasti ryšius tarp to, ką mato ir ką daro, padeda judesių koordinacijai ir kontrolei. Be to, piešimas gerina vaiko problemų sprendimo įgūdžius, nes jam tenka įveikti tokias dilemas, kaip sujungti žmogeliuko koją su kūnu ar kaip prikabinti katinui uodegą.
Kiek vyresnių vaikų piešiniai yra jau ne tik galimybė lavinti įgūdžius, bet ir būdas išreikšti save, jausmus, pasaulio matymą. Tuo tarpu psichinės sveikatos specialistams (ar tėvams) - tai puiki priemonė užmegzti ryšį su vaiku, pažinti jį, susidaryti įspūdį apie jo gebėjimus, emocinę būseną.
Kaip „skaityti“ vaiko piešinį?
Nors galutines išvadas dėl vaiko psichologinės būklės turėtų daryti specialistai, tėvai, atkreipdami dėmesį į kelis aspektus, gali gauti daug informacijos.
Technika ir medžiagos
Labai daug informacijos apie vaiką suteikia piešinio dydis, formatas, kurioje lapo dalyje jis piešia, piešinio linijų pobūdis ar pasirenkamos spalvos.
- Lapo dydis: Atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Maži lapai gali reikšti nepasitikėjimą savimi, nerimą. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą. Didelis formatas kalba apie didelį pasitikėjimą savimi arba bandymą atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
- Linijų pobūdis: Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią jaunojo dailininko emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą. Įstriža ar kylanti linija rodo energiją, tikslo siekimą.
- Linijos stiprumas: Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti vaiko aktyvumą, susidomėjimą, energiją ar pyktį, o silpnas - abejones ar fizinį nuovargį.
- Kruopštumas: Kruopštus, itin tvarkingas piešinys atspindi mažylio pastangas būti tobulam, griežtą savikontrolę. Tai gali reikšti, kad vaikas patiria pernelyg didelį spaudimą.
- Spalvos: Vaikai mėgsta ryškias spalvas. Jei mažylis linkęs rinktis juodą pieštuką, nereikia pulti nerimauti, tačiau jei tamsių spalvų pasirinkimas ilgai nekinta, o piešinių turinys atspindi liūdesį arba agresiją, svarbu su juo pasikalbėti.
Kompozicija
Tai, kur vaikas patalpina savo piešinį, taip pat teikia informacijos.
- Viršutinė lapo dalis: Simbolizuoja intelektualinę sritį, žinių troškimą. Jei piešinys tarsi pakimba ore, tai gali reikšti atotrūkį nuo realybės.
- Apatinė lapo dalis: Simbolizuoja praktinę veiklą, realybės pažinimą.
- Kairė lapo pusė: Gali reikšti, kad vaiko išgyvenimus ir mintis prikausto praeities įvykiai.
- Dešinė lapo pusė: Gali simbolizuoti dabartį ir ateitį.
Herojai: aš ir kiti
Vaiko piešiniai, kuriuose vaizduojami žmonės, šeimos nariai ar gyvūnai, gali atskleisti santykius ir vaiko savijautą.
- Šeimos piešiniai: Svarbu atkreipti dėmesį, kurį narį piešia pirmą, kurio galbūt išvis nenupiešia, kuris didžiausias ir ryškiausias, kuris mažytis ir nutolęs nuo kitų. Tai daug pasako apie vaiko santykį su šeimos nariais. Jei šeimos piešinyje paties vaiko nėra, panašu, kad jis nesijaučia svarbus ar reikalingas.
- Gyvūnai: Pavaizduoti naminiai gyvūnai (ypač, jei realiai nelaikomi) gali rodyti nepatenkintą šilumos, švelnumo, artimo ir pastovaus ryšio poreikį.
- Figūrų dydis ir pozicija: Paprastai pirmiausia vaikas piešia svarbiausią šeimos narį. Sveikas, savimi pasitikintis vaikas svarbiausiu dažniausiai laiko save. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys.
- Figūrų detalės: Pabrėžtas veidas rodo susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais. Išryškintas smakras rodo poreikį dominuoti. Išdidintos ar tuščios akys gali liudyti apie baimes.
Pokalbis apie piešinį - svarbiausia
„Žinoma, svarbu ne tik pats piešinys ar piešimo procesas, bet ir to, ką „dailininkas“ nupiešė, kodėl ir kaip tai vyko, aptarimas, kuris padeda ugdyti ir emocinį vaiko intelektą. O svarbiausia, pokalbis apie vaiko piešinį yra vienas iš būdų parodyti jam, kad juo domitės, jis svarbus ir jums rūpi“, - teigia I. Būdvytytė.
Vietoj bendrų pagyrų ar kritikos, verta tiksliai apibūdinti, ką matote, ir pasidalinti savo įspūdžiais. Paklauskite vaiko, ką reiškia jo piešinys, ką veikia personažai, kaip jie jaučiasi. Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius.
Tyrinėkite savo jausmus su menu | Tate Kids
Piešiniai taip pat gali būti puiki terapinė priemonė, leidžianti vaikui išreikšti jausmus. Po trauminių įvykių, netekčių ir panašių sukrėtimų, piešiniai gali padėti išsikrauti ir sveikti. Pavyzdžiui, jei vaikas piktas, jam galima pasiūlyti nupiešti savo pyktį, kurį jis gali saugiai išreikšti keverzodamas ar net sudraskydamas popieriaus lapą. Jei vaikas ko nors bijo - pasiūlykite nupiešti baimes ir jas kartu aptarkite.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad vaiko piešinių analizė - tai tik vienas iš įrankių, padedančių pažinti vaiką. Ji neturėtų būti naudojama vieninteliam sprendimui priimti. Svarbiausia - nuoširdus bendravimas, empatija ir meilė.
