Skyrybos yra sudėtingas ir skausmingas procesas, ypač jautriai išgyvenamas vaikų, kuriems būtina saugi ir stabili aplinka. Šiame kontekste itin svarbu užtikrinti vaikų, augančių atskirai nuo vieno ar abiejų tėvų, teises ir geriausius interesus.
Vien Lietuvoje kiekvienais metais po skyrybų be vieno iš tėvų auga net 6400 vaikų. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tendencijos Lietuvoje keičiasi: prieš kelis dešimtmečius, nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir globa dažniausiai būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Tačiau pastaraisiais metais pastebimos teigiamos tendencijos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu skyrybų procese.
Advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė teigia, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Anot poros psichologo Mykolo Truncės, „laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu.“
50/50 principas: ar tai geriausias sprendimas vaikui?
Nors 50/50 principas laikomas optimaliu sprendimu vaikui, siekiant užtikrinti jo ryšius su abiem tėvais, teismų praktika rodo kitokius rezultatus. „Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R. Cibulskienė.
Prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu. „Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R. Cibulskienė.
Iššūkiai įgyvendinant 50/50 principą
Nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas.
Psichologas M. Truncė teigia, kad įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M. Truncė.
Dabartinė teismų praktika dėl bendravimo su vaiku tvarkos
R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.
Psichologas M. Truncė antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta tėviškos atsakomybės taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
Svarbūs aspektai, siekiant užtikrinti vaiko gerovę
- Tėvų susitarimas ir bendradarbiavimas: Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą. Anot R. Cibulskienės, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.
- Vaiko poreikių įvertinimas: Vaikui augant, jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl svarbu nuolat peržiūrėti ir pritaikyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir individualius poreikius.
- Tėvų pasirengimas: „Taip pat abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir tikdomas jos vystymąsis“, - mintimis dalinasi M. Truncė.
- Vienodos taisyklės abiejuose namuose: Tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir užtikrina nuoseklumą auklėjime.
- Emocinė parama vaikui: M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti. Taip pat labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku, išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius.
TEISININKĖ: Manipuliacija SMURTU, Išdavystės bylos, Pinigų KERŠTAS, Moterų melas, Vaikai | TG 098
Vaiko globa
Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymis ir yra griežtai kontroliuojama valstybės. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų. Tuo tarpu nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Globos skyrimo procesas: nuo artimųjų iki institucijų
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas.
Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius:
- Kreiptis į savivaldybę.
- Išklausyti specialius mokymus.
- Gauti išvadą apie tinkamumą globoti.
- Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Globa nėra įvaikinimas: svarbu atskirti sąvokas
Reikia nepamiršti, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybė: ne tik emocinė, bet ir teisinė
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese
Teismas atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos procese, užtikrindamas vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos (nuo abiejų tėvų arba nuo vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku), kai tai leidžia teisės aktai. Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teismo sprendimų apskundimas
Galite skųsti teismo sprendimus dėl tėvų bendravimo teisių apribojimo ir sprendimus dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą aukštesnės instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs jūsų prašymą, nuspręs, ar sprendimas dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą turėtų būti panaikintas ar vykdomas. Aukštesnės instancijos teismas gali įpareigoti žemesnės instancijos teismą dar kartą išnagrinėti visas aplinkybes ir įvertinti tuos aspektus, kurių jis neįvertino nagrinėjant bylą pirmą kartą.
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku po skyrybų
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje.
Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Teismo praktika: vaiko išklausymo svarba
Birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, įvertinant galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio.
Vaikų teisių apsaugos sistema ir saugi aplinka
Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai. „Vaiko teisių apsaugos specialistai nevyksta į šeimą pažiūrėti, kaip ten gyvena vaikai. Vykstame tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės gautas pranešimas“, - apie atvejus kada specialistai vyksta į šeimą, pasakoja Utenos apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja I. Gaigalienė.
Aplinka, kurioje girtaujama, smurtaujama, kurioje vaikas neturi galimybės pavalgyti ar patenkinti kitų būtiniausių poreikių nėra saugi ir tinkama augti bei ugdytis vaikui. Todėl gavę informacijos apie galimus tokius atvejus - galimą vaiko teisių pažeidimą - Vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei - perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
I. Gaigalienė pabrėžia, kad netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių.
Nesaugi aplinka vaikui gali būti ne tik namuose, bet ir gatvėje. „Darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai gatvėje pareigūnai sulaiko neblaivius paauglius, o jie kategoriškai atsisako pasakyti savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą. Gatvėje jiems gali nutikti bet kokia nelaimė, todėl, šiuo atveju, nepilnamečiams saugi aplinka buvo užtikrinta socialinės globos institucijoje iki to, kol pavyko susisiekti su tėvais. Gatvėje tokių vaikų niekas nepalieka“, - tikino I. Gaigalienė.
Dažniausiai vaikams nesaugu naktimis ir savaitgaliais
Statistika byloja, kad trys ketvirtadaliai, t. y. apie 75 proc., gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nesaugią aplinką vaikui, registruojami po darbo valandų ir savaitgaliais. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas užtikrina budėtojai.
„Dažniausios priežastys, kodėl į šeimą atvyksta vaiko teisių gynėjai - girtaujantys tėvai ir smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikui nesaugu čia ir dabar. Tokie pranešimai, beveik visais atvejais, gaunami Bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai iškart informuojami vaiko teisių apsaugos specialistai - budėtojai“, - atvejus kada nedelsiant vykstama į šeimą, detalizuoja pašnekovė.
Atvykusius į šeimą budėtojus dažniausiai pasitinka policijos pareigūnai, kurie iki specialistų atvykimo užtikrina vaiko saugumą. Pasitaiko, kad agresyvūs tėvai jau po policijos pareigūnų atvykimo nusiramina. Jeigu matoma, kad realaus pavojaus vaikui nelikę, būna, kad nepilnamečiai paliekami namuose, o darbą su šeima netrukus pradeda socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai.
Vaiko perkėlimas į saugią aplinką
„Situacijų būna visokių ir kiekvienos šeimos, kiekvieno vaiko istorija yra skirtinga. Tačiau visais atvejais, pirmiausia įvertinama situacija, jei leidžia vaiko amžius, išklausoma vaiko nuomonė, bendraujama su tėvais. Jeigu įvertinus visas aplinkybes ir surinkus informaciją nusprendžiama, kad vaikui nėra saugu, vaiko ir tėvų klausiama kur jis norėtų/galėtų laikinai nuvykti pasisvečiuoti“, - apie tai, kaip vyksta vaiko perkėlimas į saugią aplinką pasakoja Utenos VTAS vedėja.
Specialistai pirmiausia ieško artimų, emociniais ryšiais susijusių asmenų - senelių, močiučių, dėdžių, tetų, kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys. Nuvežus vaiką ten, kur jam bus užtikrinta saugi aplinka, patikrinamos sąlygos, ar bus užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai.
„Supildžius visus dokumentus, tėvam paaiškinus tolimesnius veiksmus, vaikas palydimas ar nuvežamas pas tuos asmenis, kurie sutiko juo pasirūpinti. Ir tik tais atvejais, kai nėra giminaičių, emociniais ryšiais susijusių asmenų galinčių ir norinčių vaiką laikinai apgyvendinti savo šeimoje, vaikas vežamas pas budinčius globotojus“, - aiškina I. Gaigalienė.
Vaiko laikinas apgyvendinimas saugioje aplinkoje užtrunka, kol atliekamas vaiko situacijos vertinimas - iki 5 dienų. Po jo, jeigu nustatoma, kad tėvai vaiku gali rūpintis, tačiau būtina specialistų pagalba, vaikas grįžta pas tėvus, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Jeigu, deja, konstatuojamas faktas, kad tėvai negali pasirūpinti vaiku, vaikui saugi aplinka užtikrinama iki paskiriamas globėjas.
Saugi aplinka gali būti užtikrinta ir namuose
Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos reiškia saugios aplinkos vaikui užtikrinimą. O tai nebūtinai turi būti vaiko perkėlimas į kitą aplinką. Saugi aplinka vaikui gali būti užtikrinama ir namuose, kai juo pasirūpinti sutinka ir atvyksta artimieji, emociniais ryšiais susiję suaugę asmenys.
„Pasitaiko, kad atvykę vaiko teisių gynėjai abu tėvus randa neblaivius, tačiau neagresyvius. Tuomet vaiko ir tėvų, jei tik yra galimybė, klausiame kas galėtų pasirūpinti vaiku. Atvyksta seneliai, kiti artimieji ir vaiko namuose užtikrina jam saugią aplinką. Tokiu atveju vaiko teisių gynėjai su vaiku lieka iki atvyksta juo pasirūpinti galintis ir sutinkantis asmuo“, - apie saugios aplinkos užtikrinimą vaiko namuose, pasakoja I. Gaigalienė.
Jeigu anksčiau tėvai nesakydavo kas galėtų pasirūpinti vaiku ir Tarnybos specialistams tekdavo ieškoti tokių asmenų, tai dabar situacija keičiasi. Jau iki vaiko teisų gynėjų atvykimo tėvai dažnai būna pasirūpinę, kur ir su kuo galėtų būti užtikrinta saugi aplinka vaikui.
Vaiko teisių gynėjai įvertina, ar vaiku pasirūpinti sutikęs asmuo gali užtikrinti jo saugumą, patikrina ar jam nėra apribota tėvų valdžia, ar jo šeimoje nefiksuoti vaiko teisių pažeidimai.
„Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaikų teises ginantys Tarnybos specialistai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje“, - pabrėžia I. Gaigalienė.
Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių - darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) skelbė naują vaikų palikimo pas senelius tvarką, kuri sukėlė visuomenės nerimą. Tarnyba atsiprašė, kad biurokratinis ir sausas įrašas sukėlė daug nerimo ir patikino, kad vaiko palikimas seneliams per atostogas ar išvykus nėra ir negali būti priežastis nustatyti grėsmę vaiko saugumui. VVTAĮT pabrėžia, kad senelių ir anūkų santykiai yra labai svarbūs ir jie yra dėkingi seneliams už jų dėmesį ir meilę mažiesiems.
VVTAĮT taip pat priduria, kad „laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė, ir tai reikalinga įgyvendinti tik atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo - medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt. Visi tėvai ir vaikai turi teisę gyventi kartu šeimoje. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik įstatymų numatytomis aplinkybėmis. Jei vaikas nepadarė nusikaltimo ir jam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jis neturėtų būti atskirtas nuo savo šeimos, jei jis gyvena su tėvais ir užkertamas kelias žalingoms aplinkybėms. Svarbu, kad vaikas buvo atskirtas nuo savo šeimos, nereiškia, kad šeimos santykiai yra nutraukiami. Tačiau vaiko perkėlimas iš šeimos gali lemti įvaikinimo proceso pradžią. Teismas priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jei vaikas turi būti atskirtas nuo šeimos. Šiuo atveju vaiku rūpinasi teisėtas globėjas, arba globojanti šeima. Vaikas gali būti perkeltas į specializuotą vaikų globos įstaigą. Atsakingos institucijos turėtų dirbti su tėvais, teikdamos švietimo, socialinę ir kitokią pagalbą, kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos. Sprendimas atskirti vaiką nuo šeimos gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
tags: #vaiko #palikimo #globos #namuose #priezastys
