Skyrybos - tai skausmingas procesas, ypač vaikams, kuriems itin svarbi saugi ir stabili aplinka. Nors anksčiau vaiko globa dažniausiai būdavo priskiriama mamai, pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Tai reiškia, kad vaikas turi abu tėvus, tačiau ne vienu metu.
Teisininkė Renata Cibulskienė teigia, kad „50/50“ principas, kai vaiko globos laikas lygiavertis, gali būti geriausias sprendimas iš vaikų pozicijos, nes vaikas turi abu tėvus. Tačiau tai sukelia daugiau iššūkių tėvams, nes jie augina vaikus vieni ir nesidalina pastangomis su sutuoktiniu. Kartais, vertinant vaiko interesus, pirmenybė teikiama vienos pastovios gyvenamosios vietos turėjimui, ir sprendimas dažniau priimamas, kad vaikas turėtų augti su mama.
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip „50/50“ bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį.
Psichologas M. Truncė aiškina, kad tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį, viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko. Tačiau „50/50“ - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Dalijantis vaikų globos laiku svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
Taip pat abiem tėvams, ypač tėčiui, reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jei tėvai neatvirai sau atsakys į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir stabdomas jo vystymasis. Todėl tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose.
M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose, yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti. Taip pat svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius.
Kai tėvai nesutaria dėl vaiko lankymo tvarkos, svarbu atsiminti, kad taikos sutartis, teismo sprendimas ar laikinasis susitarimas yra pagrindas bendravimui. Jeigu tėvas nori lankyti vaiką dažniau nei numatyta sutartyje, tai turi būti abiejų tėvų sutarta. Jei nėra sutarta, galimybę pasimatyti turite sudaryti tik kaip numatyta grafike. Tačiau jei abu tėvai geranoriški ir tėtis nuoširdžiai nori bendrauti su vaiku, galima leisti pasimatyti ir kitu laiku. Vis dėlto, atsisakius papildomų kartų, vėliau tėtis gali ir nesiūlyti.
Valstybės požiūris skyrybų atveju yra gana biurokratinis. Pagal galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka, bet gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokiose bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima teismas.
Teismas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, bet gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.
Kalbant apie vaiko išlaikymą po skyrybų, situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (alimentai). Minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos.
Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Taip pat sutuoktiniai gali susitarti dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.
Skyrybų metu tėvai gali bandyti atitolinti vaiką nuo kito tėvo, pabloginti jų tarpusavio santykius. Tai gali būti ne tik draudimas susitikti, bet ir neigiamų dalykų apie kitą tėvą pasakojimai. Vykstant dažniems nesutarimams tarp tėvų, vaikai gali išmokti įvairių manipuliacijos būdų. Jei ribos ir taisyklės, kurias taiko abu tėvai, skiriasi, vaikas gali bandyti laužyti nusistovėjusias ribas vieno iš tėvų šeimoje.
Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti, dėl ko jie turi dvejus namus. Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės. Paaugliams būdinga jausti nuolatinį pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukėlė.
Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo. Tėvai, kurie buvo sukūrę artimą ryšį su vaiku iki skyrybų, dažniau išlaiko šį ryšį ir po skyrybų.
Tėvai ne visada geba bendru susitarimu nuspręsti, kaip atrodys vaiko priežiūra po jų skyrybų. Tėvams būtų naudinga iš anksto aptarti, kaip dažnai, kada, kur galės susitikti su vaiku. Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus. Būna atvejų, kai tarpusavyje konfliktuodami tėvai pamiršta, kad pagrindinis jų bendravimo po skyrybų tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus ir patenkinti jo poreikius.
Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
Tėvai turėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus. Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia.
Sveikas tėvų ir vaikų santykis padeda vaikams sėkmingiau išgyventi skyrybų procesą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tėvai turėtų dviese aptarti nesutarimus, kurie kyla. Jei nėra galimybės, nepavyksta to padaryti, reikėtų kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie padėtų išspręsti kylančius konfliktus.
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama, priklausomai nuo vaiko amžiaus, gali keistis. Pavyzdžiui, bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę. Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti ne retesnis kaip kas 3 dienas.
Su nuo 2 iki 3 metų amžiaus vaiku svarbu kurti ir palaikyti nuolatinį ryšį. Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį - tokia gali būti kartu negyvenančio tėčio ar mamos bendravimo su tokio amžiaus vaiku tvarka.
3-5 m. amžiaus vaikui vystosi socialiniai įgūdžiai. Per savaitę galima praleisti dvi naktis su nakvyne su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama.
6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Galima bendravimo su vaiku tvarka: kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais. Jiems prioritetu tampa draugai, socialinė veikla. Šiuo atveju svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į paties vaiko norus.
Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis. Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą. Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti. Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai. Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą. Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.
