Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Klausa yra jutimas, kurį užtikrinantys organai ir smegenų zonos, atsakingos už garsų pažinimą, vienos pirmųjų ima formuotis žmogui esant dar mamos įsčiose: vaikelis stipresnius išorės garsus, muziką, mamos širdies plakimą ir vidaus organų skleidžiamus garsus girdi dar negimęs. Dėl to kūdikėlio laukiantys ir jį per mamos pilvo sieną kalbinantys tėvai gali tikėtis, kad dažnai girdėtus šeimos narių balsus šis atpažins vos tik gimęs. O kai tai įvyks, sveika klausa bus labai svarbi jo gyvenimo dalis, lemianti normalią fizinę, socialinę, kognityvinę raidą ir tolesnius augančio žmogaus santykius su kitais žmonėmis bei aplinka.
Deja, klausos pažeidimas yra ir dažniausia įgimta naujagimių patologija: nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta su įgimtu klausos sutrikimu. Nuo 2014 m. tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikui, turinčiam įgimtą klausos sutrikimą, yra suteikiama pagalba, tuo geriau neabt jo kalbos, bet ir bendrai jo raidai. Kuo anksčiau vaikai pradeda nešioti klausos aparatus ar jiems atliekama kolchlearinė implantacija, tuo jų raida artimesnė gerai girdintiesiems.
Kodėl kūdikiams taip svarbu anksti atlikti klausos patikrą?
Vaikai mokosi kalbos nuo pat gimimo. Tam būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis turės sunkumų formuojantis jo kalbos ir bendravimo įgūdžiams. Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jie turi pakankamą klausą. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienus garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis. Todėl rekomenduojama aptikti klausos negalią ir suteikti kūdikiui pagalbą iki jam sukaks 6 mėnesiai.
Visuotinė naujagimių klausos patikra
Visuotinė naujagimių klausos patikra - tai visų naujagimių klausos patikrinimas dar gimdymo namuose, siekiant kuo anksčiau surasti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti. Nors dauguma naujagimių turi normalią klausą, 1-3 vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Neatlikus naujagimių klausos patikros, kitais būdais neįmanoma nustatyti jūsų vaiko klausos sutrikimų pirmaisiais mėnesiais. Maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių. Naujagimių klausos patikra leidžia įtarti įgimtą klausos sutrikimą jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jei atlikus patikrą yra įtariamas klausos sutrikimas, atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai.
2015 m. Vaikų ligoninės audiologai 10 kūdikių rado klausos neurosensorinių pažeidimų, o 2016 m. vien per pirmąjį pusmetį neurosensorinių klausos pažeidimų diagnozuota jau 14 kūdikių.
Kaip yra atliekama naujagimių ir kūdikių klausos patikra?
Naujagimių klausos patikrai yra taikomas otoakustinės emisijos tyrimas. Jis išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant.
Otoakustinės emisijos tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, išmatuojantis atsakus į pateiktą garsą, susiformuojančius vidinėje ausyje. Tačiau tyrimą reikia atlikti visiškoje tyloje, todėl tėvai turi atvykti į tyrimą su miegančiu kūdikiu.
Jei atliekant klausos patikrą registruojamas abiejų ausų atsakas į garsą, tai yra gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas, ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių - tolesnio klausos ištyrimo neprireikia. Svarbu žinoti, kad teigiamas otoakustinės emisijos tyrimas tik informuoja, ar vaikutis šiuo metu girdi, bet tai negarantuoja, kad ateityje vaikutis neturės klausos problemų. Daliai vaikų klausa sutrinka vėliau - per kelis pirmus metus. Todėl mes tikimės, kad Jūs ir toliau stebėsite, kaip Jūsų vaikas reaguoja į garsą ir kaip vystosi jo kalba ir žodynas.
Gydytoja vaikų otorinolaringologė Jekaterina Byčkova pastebi, kad nepaisant didžiulės patikros naudos, tėvams, stokojantiems informacijos, kyla daug nerimo, dar gimdymo namuose gavus pirmąjį neigiamą atsakymą. Pasak gydytojos, pravartu žinoti, kad pirmasis klausos patikrinimas, kuris paprastai atliekamas akušerijos stacionaruose, dėl tam tikrų anatominių ir fiziologinių naujagimio savybių (siaura ausies landa, užsikimšimas sekretu ar kt.) ar techninių priežasčių kartais gali nepavykti.
Ką daryti, jei vaikui klausos patikros atsakymas buvo neigiamas?
„Pirmoji patikra, - sako gydytoja audiologė, - nėra galutinis sprendimas, todėl po neigiamo atsakymo tėvai per tris mėnesius po išvykimo iš stacionaro turi užsiregistruoti pas gydytoją otorinolaringologą audiologą ir atvykti į Vaikų ligoninę su sveiku, nesloguojančiu vaiku, kad čia, Vaikų klausos tyrimų poskyryje, būtų pakartotas otoakustinės emisijos tyrimas. Nereikia bijoti net ir tada, jei tokį tyrimą reikės pakartoti kelis kartus”.
Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Iš tikrųjų daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai būna neigiami tiriant pirmą kartą, pakartojus tyrimą gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad įsitikintume, ar kūdikio klausa yra gera, kartais tenka klausos patikros tyrimą pakartoti.
Jei klausos sutrikimas vis dėlto įtariamas, toliau atliekami išsamesni klausos tyrimai. Jei klausos patikra nebuvo atlikta naujagimių skyriuje ar pirmo tyrimo rezultatai buvo neigiami, rekomenduojama per tris mėnesius atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą pasikonsultuoti ir atlikti tyrimą dar kartą.
Kūdikio klausos sutrikimų priežastys ir gydymas
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl vidinės ausies (sraigės) neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, t.y. neurosensorinis. Jis gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas. Priklausomai, kokia klausos pažeidimo kilmė, vieni jų yra sėkmingai gydomi, o kiti, nei vaistais, nei chirurginiu būdu klausos atstatymo negarantuoja.
Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas. Žinoma, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai. Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių: nei jų tėvai, nei seneliai neturi jokių klausos sutrikimų. Patologiją lemia recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, kuris tiesiog klajoja per kartas. Susitikus dviems tokiems pakitusiems genams vaikas gimsta su klausos sutrikimu.
Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. Dažniausiai įgimta CMV infekcija yra besimptomė, todėl specifiniai tyrimai infekcijai aptikti naujagimiams neatliekami, o klausos sutrikimas gali išsivystyti ir vėliau. Klausos patologija yra labiausiai paplitęs ilgalaikis ĮCMV infekcijos padarinys. Esant simptominei ĮCMV infekcijos formai klausos sutrikimas atsiranda 1 iš 3, esant besimptomei - 1 iš 10 vaikų. Besimptomės ĮCMV infekcijos atveju klausa gali sutrikti per 6 metus nuo gimimo, tačiau dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius gyvenimo metus.
Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus. Dažniausiai tai antibiotikai - aminoglikozidai ir vankomicinas, kilpiniai diuretikai.
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus, tačiau jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija.
Kochlearinio implanto animacija
Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi.
Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybes išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga.
Privalomi genetiniai tyrimai nėštumo metu
| Tyrimas | Atlikimo laikas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) | Nuo 10 nėštumo savaitės | Remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Nustato riziką tam tikram sutrikimui. |
| Choriono gaurelių biopsija (CGB) | 10-11 sav. iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės | Invazinis tyrimas, kurio metu paimama placentos audinio mėginys. Skirtas nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. |
| Amniocentezė | Nuo 15-16 nėštumo savaitės | Invazinis tyrimas, kurio metu paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Tikslas - įvertinti vaisiaus chromosomų patologijos riziką. |
Genetiniai tyrimai nėštumo metu turi aiškių privalumų, tačiau kartu jie kelia ir tam tikrų iššūkių. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų. Toks išankstinis žinojimas leidžia atsakingai planuoti nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui ar net organizuoti specializuotą pagalbą naujagimiui, jeigu prireiktų medicininės intervencijos iškart po gimimo.
Vis dėlto, nepaisant pažangios technologijos, svarbu suprasti ir genetinių tyrimų ribotumus. Kai kurie iš jų tik įvertina riziką, bet nepatvirtina galutinės diagnozės. Tai reiškia, kad gautas teigiamas rezultatas gali reikšti padidėjusią tikimybę, bet dar nebūtinai rodo, jog vaisius serga.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami ne tik genetiniai tyrimai, bet ir daugybė kitų svarbių tyrimų, padedančių užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą.
Privalomi tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:
- Bendras kraujo tyrimas: atliekamas bent 3-4 kartus nėštumo metu.
- Bendras šlapimo tyrimas: vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas.
- Gliukozės tyrimas: vertinama glikemija nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės vartojimo.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: virusinė infekcija, perduodama per kraują ar lytinių santykių metu.
- Sifilio tyrimas: liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui.
- ŽIV tyrimas: rekomenduojama atlikti, jei yra rizikos veiksnių.
- Rh faktoriaus tyrimas: atliekamas, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
Rekomenduojami tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: įvertina imunitetą prieš raudonukę.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: rodo esamą ar buvusią toksoplazmozės infekciją.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: įvertina imunitetą prieš tymus.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: neinvazinis kraujo tyrimas, vertinantis vaisiaus chromosominių ligų riziką.
Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.
