Vaikų globa yra esminė paslauga, užtikrinanti vaikų, netekusių tėvų globos ar negalinčių augti savo šeimose, gerovę. Jos tikslas - garantuoti saugią, tinkamą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos esmė ir tikslai yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.
1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorinis vaikų globos kontekstas Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“. Nuo 1940 m., SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos ir 1941 m. pertvarkytos į vaikų namus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose buvo 7000 vaikų. XX amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaiko globos sistemos reforma Lietuvoje: Deinstitucionalizacijos procesas
Nuo 2015 m. Lietuvoje vykdoma visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Siekiama apsaugoti vaikus nuo atskyrimo nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 64 % tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynoje, 30 % - globos įstaigose ir 1 % - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.
Pagrindiniai vaikų globos rodikliai Lietuvoje (2016-2018 m.)
| Rodiklis | 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. |
|---|---|---|---|
| Globojamų vaikų dalis institucijose | 35% | 32% | 30% |
| Globojami šeimose | - | - | 64% |
| Globojami šeimynose | - | - | 5% |
| Globojami globos centruose | - | - | 1% |
Globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (34 %).
Šeimyniniai namai ir bendruomeninės paslaugos
Šeimyniniai namai - tai įstaigų grupė, kurių veiklos rūšis yra ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai.
Organizacijos tikslai ir principai apima laimingų vaikų, augančių visavertėse šeimose, užtikrinimą. Organizacija prisiima visą atsakomybę rūpintis vaiku nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios, siekia, kad būtų paisoma vaikų teisių. Vadovaujamasi „Alternatyvios vaikų globos gairėmis“ ir Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija. Taip pat diegiama atsakingo vartojimo kultūra, siekiant stiprinti organizacijos tvarumą ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas ir jaunuolis galėtų saugiai augti bei kurti ateitį mylinčioje šeimoje.
Iššūkiai ir problemos įgyvendinant deinstitucionalizaciją
2015 m. įvykiai, tokie kaip seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog vaiko grąžinimas į šeimą yra pats geriausias sprendimas, net jei biologinė šeima neatrodo ideali.
Siekiant išsaugoti šeimą, turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, ugdant jų įgūdžius ir gebėjimus tinkamai pasirūpinti vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.
Remiantis „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planu“, vykdomas deinstitucionalizacijos procesas. Tačiau tyrimai atskleidžia pagrindines problemas, su kuriomis susiduria institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad veiksmų planą būtina įgyvendinti neatidėliojant, tačiau apgalvotai ir atsakingai. Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos.
Utenos vaikų globos namų patirtis
Utenos vaikų globos namai, savo istoriją pradėję dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų dirbančių Lietuvoje, intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene nuo 2001 m. Šiuo metu dirbantys specialistai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais, ypatingas dėmesys skiriamas mamoms.
Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai ir artimieji, siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Nuo 2013 m. įstaigoje veikia Utenos apskrities vyrų krizių centras, siekiantis suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams ir jų šeimos nariams.
Nuo 2008 m. globos namų specialistės veda globėjų ir įtėvių mokymus, ieško naujų globėjų ir dalijasi gerąja patirtimi. Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą.
Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą, sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus - surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, gerinant vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose.
tags: #vaiko #globos #deinstitucionalizacijos #teisinis #reguliavimas
