Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kol šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma.
Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą. Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, alimentų mokėjimo tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus. Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t.y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus.
Kaip jau minėta, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, abu sutuoktiniai turi bendrai nuspręsti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir vaikų išlaikymo. Sutuoktiniai iš esmės nėra ribojami nustatant, kokio dydžio alimentai turi būti mokami vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu. Tačiau teismas, tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vertina, ar sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir nepilnamečių vaikų interesų.
Todėl sutuoktiniai, spręsdami dėl alimentų vaikams dydžio, neišvengiamai turi atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, numatančius, kad alimentai turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Alimentų dydžio nustatymo principai
Metų pradžioje jaučiamas užklausų suaktyvėjimas būtent dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, kai vienas iš tėvų neišlaiko vaiko. Pagrindinis klausimas, tai kokia dabar išlaikymo (alimentų) suma? Tėvai, kurie atskirai augina vaikus, tačiau abu turi pareigą juos išlaikyti, dažnai žino, kad išlaikymo dydis priklauso nuo esamo MMA. Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Todėl padidėjus Lietuvoje MMA, jau priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepadidėja.
MMA padidėjimas yra aktualus tiems, kas nori kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą arba dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Svarbu pabrėžti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, jo padidinimo ar sumažinimo, atsižvelgia į MMA kriterijų, tačiau tai nėra vienintelis pagrindas ir nėra taisyklės, kad bus priteista būtent tokia suma.
Teisės aktai taip pat numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio kilnojamas ir nekilnojamas turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, būtina įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat ar bus patenkinti vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai ar polinkiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo principas taip pat reiškia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Vis dėlto, teismų praktikoje pabrėžiama, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus, nustatant būtiniems vaiko poreikiams patenkinti skiriamo išlaikymo dydį, pripažintinas pusės valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis. Nustatant alimentų dydį, dėl kurio reiškiamas reikalavimas teisme, reikėtų vadovautis ta pačia įstatymo nuostata, numatančia, kad alimentai vaikui turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Išlaikymo suma ir "vaiko pinigai"
Dažniausia situacija, kada teismas vis dėlto nepriteisia pusės MMA dydžio išlaikymo vaikui, yra ta, kuomet iš MMA sumos atimama valstybės mokama universali išmoka vaikui (vaiko pinigai). Kasacinis teismas yra nurodęs: sprendžiant dėl tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, o tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Tačiau tai nėra taisyklė, o greičiau išimtis iš taisyklės. Šį skaičiavimą galima taikyti tuomet, kai abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta ir gaunamų pajamų nepakanka patenkinti vaikų poreikius. Tuomet laikoma, kad valstybės mokami pinigai yra kaip finansinė pagalba išlaikant vaikus ir tenkinant jų būtinuosius poreikius. Tokiu atveju, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta, orientacinis minimalus priteistinas išlaikymo dydis būtų 358,25 Eur (MMA 846 Eur - vaiko pinigai 129,50 Eur = 716,50 Eur/2).
Tačiau yra ir kita pozicija bei teismų praktika, pagal kurią valstybės išmokos, tokios kaip vaiko pinigai, yra skirtos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl paprastai nėra pagrindo mažinti šią suma iš tėvų priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad „vaiko pinigai“ yra skiriami vaiko gerovei užtikrinti, o ne tiesiogiai tėvų išlaikymo įsipareigojimams vykdyti. Jei vaiko poreikiai didesni, nei prašomas priteisti išlaikymas, teismas gali atsižvelgti į šias išmokas, bet tai nereiškia, kad išlaikymas turi būti sumažintas.
Teismas visada siekia užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą išlaikymą, atitinkantį jo poreikius ir tėvų galimybes. Todėl kasacinis teismas vėlesnėje savo praktikoje jau nurodė kitaip: išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Taigi, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, valstybės mokami „vaiko pinigai“ (šiuo metu 129,50 Eur) neturėtų būti įskaičiuojama (tokia suma mažinama) išlaikymui per mėnesį reikalinga suma vaikui išlaikyti. Tai yra iš MMA neatimama vaiko pinigų suma, o priteistinas išlaikymo dydis tuomet turėtų būti pusė MMA, kas sudaro 423 Eur (846 Eur/2 = 423 Eur). Tokią sumą galime laikyti šiuo metu orientacine minimalia priteistina vaiko išlaikymo suma iš vieno iš tėvų, kuris nevykdo išlaikymo pareigos.
Išlaikymo formos ir pakeitimas
Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan). Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būt išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos. Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Alimentai vaikui priteisiami iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pažymėtina, kad esant tam tikroms sąlygoms, alimentai gali būti skiriami vaikams, sulaukusiems pilnametystės.
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.
Kreipimasis į teismą dėl vaiko išlaikymo
Tais atvejais, kai vaikas iš tėvo (motinos), su kuriuo nuolat negyvena, negauna jokio išlaikymo arba gaunamas išlaikymas yra per mažas, visada ne tik verta, bet ir būtina kreiptis į teismą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę, siekiant priteisti maksimalų alimentų dydį.
Mūsų skyrybų advokatai sėkmingai atstovavo klientus daugiau nei 700 teisminių procesų, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikams skiriamo išlaikymo. Patikėkite savo vaikų finansinę gerovę šios srities profesionalams.
Straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir nėra laikoma teisine konsultacija.
