Vaikystės knygos į atmintį dažnai įstringa ne tik dėl stebuklingų veikėjų ar įspūdingų jų nuotykių, bet ypač dėl spalvingų iliustracijų, suteikiančių knygoms gyvybę. Ryškios ir įdomios iliustracijos - tai klijai, priklijuojantys skaitytoją prie knygos puslapių, kad ir kokio amžiaus jis bebūtų.
Manau, nesuklysiu vaikų knygų iliustracijas pavadindama laidininkėmis tarp teksto ir mažojo skaitytojo sąmonės bei širdies. Kaip tik todėl joms tenka ypatinga misija - ne tik meninė, bet ir didaktinė. Juk iliustracija pajėgi savotiškai koreguoti tekstą, jį praplėsti, suteikti jam tokių reikšmės niuansų, kurie neišplėtoti arba kurių ten suvis nėra.
Ryškiausių Lietuvos vaikų knygų iliustratorių ir jų kūrybos apžvalga
Lietuva gali didžiuotis daugybe puikių iliustratorių, dailininkų ir grafikos dizainerių, kurių darbai puošia skaitomiausių autorių knygų puslapius.
Monika Vaicenavičienė: tarpdisciplininis menas ir tarptautinis pripažinimas
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose įvertinta iliustratorė ir paveikslėlių knygų autorė, baigusi Vilniaus dailės akademiją bei Stokholmo Konstfacko meno ir dizaino universitetą. Monika Vaicenavičienė dirba su komerciniais ir asmeniniais iliustracijų projektais bei vaikų paveikslėlių knygomis. At the World Illustration Awards 2018, Monika won the Overall New Talent Award among all illustration categories in addition to being the winner of the children’s books category. Besides, Monika won the Publisher’s Choice Award at Shanghai International Children’s Book Fair 2018 and was recognized as Selected Illustrator at the Bologna Children’s Book Fair 2018 as well as the Ilustrarte Biennale 2018. Monika’s first two children’s picture books won national contests in Lithuania for best illustrations.
2018 m. Monikos iliustracijos knygai „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ atrinktos dalyvauti prestižinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. 2019 metais, už knygą „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ („Tikra knyga“), kuri pelnė IBBY gražiausios metų knygos premiją, pavadintą Domicėlės Tarabildienės vardu, kaip tik ir įvertinta už teksto ir vaizdo vienovę, nominacijoje vadinamą ne kontrapunktu, o sinergija, tuo pabrėžiant didžiulį teksto ir vaizdo sąveikos poveikį. Jono Basanavičiaus biografija knygoje papasakota glaustai ir paprastai, bet iliustracijos leidžia akims pasiganyti po tas smulkmenas, kurios suteikia pasakojimui vitališkumo ir autentikos.
Aušra Kiudulaitė: tarptautinis pripažinimas ir novatoriškas požiūris
2015 m. Aušra Kiudulaitė buvo atrinkta Lietuvos kultūros instituto dalyvauti Bolonijos vaikų knygų mugėje ir užėmė antrą vietą moterų iliustracijų konkurse „Womaninovation“ Italijoje. 2016 m. pasirodė pirmoji Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“, kurią parašė Evelina Daciūtė. Ši knyga tapo nacionaliniu fenomenu ir sulaukė tarptautinio dėmesio, kai ją išleido Thames & Hudson Jungtinėje Karalystėje. 2019 m. „Laimė yra lapė“ gavo prestižinį Batchelderio apdovanojimą JAV. Knyga taip pat buvo įtraukta į IBBY garbės sąrašą 2018 m. ir tarptautinį „White Ravens“ katalogą 2017 m. Šiuo metu labiausiai žinoma ir apdovanojama Evelinos Daciūtės knyga, kurią iliustravo Aušra Kiudulaitė, yra „Laimė yra lapė“.
„Maži eilėraščiai mažiems“. Dail. Mariaus Marcinkevičiaus Maži eilėraščiai mažiems („Tikra knyga“), be abejo, yra ne tie, kuriuos reikėtų „pražydinti“, - jie jau yra šviesūs, estetiški ir mieli. Rasos Jančiauskaitės iliustracijos, IBBY Lietuvos skyriaus įvertintos Aldonos Liobytės premija kaip reikšmingiausias metų debiutas, - ypatingos. Ne tik todėl, kad jos ekspresyvios ir savitos jau vien tuo, jog jų neįmanoma įsprausti į bendras (pavyzdžiui, retrospektyvines) iliustracijų tendencijas. Pati dailininkė, apibūdindama iliustracijas, kurioms jaučia trauką, yra sakiusi, kad dažniausiai ją sudomina tos, kurių piešinyje laužomos taisyklės ir atsiranda nerealistinių proporcijų. Tokias, tiesą sakant, iliustruodama Mažus eilėraščius mažiems, ji ir sukūrė. Vaikiški piešiniai, kurių stilistika čia pasiremta, - ne vien vizualiosios vaiko raiškos grožybė, bet ir emocinės dispozicijos išraiška.
Rasa Jančiauskaitė: drąsa laužyti taisykles
Laisvai samdoma iliustratorė, turinti Vilniaus dailės akademijos magistro laipsnį. Dailininkė aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, festivaliuose ir knygų mugėse, vaikams rengia kūrybines dirbtuves. 2015 m. laimėjo Lietuvos kultūros instituto organizuotą konkursą vykti į Tarptautinę Bolonijos vaikų knygų mugę, tais pačiais metais pelnė antrą vietą Tarptautiniame iliustracijų konkurse „Womaninovation“ Italijoje. 2019 she was selected for Bologna Children‘s Book Fair Illustrators‘ Exhibition with the book „Small Poems for Little Ones“, published by „Tikra knyga“, written by Marius Marcinkevičius.
Rasos Jančiauskaitės iliustracijos, IBBY Lietuvos skyriaus įvertintos Aldonos Liobytės premija kaip reikšmingiausias metų debiutas, - ypatingos. Pati dailininkė, apibūdindama iliustracijas, kurioms jaučia trauką, yra sakiusi, kad dažniausiai ją sudomina tos, kurių piešinyje laužomos taisyklės ir atsiranda nerealistinių proporcijų. Tokias, tiesą sakant, iliustruodama Mažus eilėraščius mažiems, ji ir sukūrė. Vaikiški piešiniai, kurių stilistika čia pasiremta, - ne vien vizualiosios vaiko raiškos grožybė, bet ir emocinės dispozicijos išraiška.
Lina Dūdaitė: lyrizmas ir netikėtos interpretacijos
She has a master’s degree from Kaunas Art Institute and now is working as a freelance illustrator. Lina Dūdaitė is actively participating in international exhibitions, festivals and book fairs (2009 - III Tallinn illustrations triennial, Estonia. 2009 - 22. Biennial of Illustrations Bratislava, Slovakia. 2011 - Illustrarium: Contemporary Lithuanian Children’s Book Illustration Bologna children’s book fair, Italy, 2011. 2013 - IV Tallinn illustrations triennial, Estonia. 2013 - 24. Biennial of Illustrations Bratislava, Slovakia. 2013-2014 - Travelling exhibition: Contemporary Lithuanian Children’s Book Illustration Italy, USA, Belgium, Luxembourg, Austria, France.
Tokį rizikingą ir drąsų kelią pasirinko ne tik Jančiauskaitė, bet ir Lina Dūdaitė, apsiėmusi iliustruoti Marcinkevičiaus Sivužą („Tikra knyga“). Drauge su rašytoju ji pelnė IBBY premiją už geriausią metų knygą mažiausiems skaitytojams. Beveik pastelinis Dūdaitės paveikslų koloritas, netikėtos žiemos peizažo interpretacijos, nuotaikingi veikėjų judesiai ir išraiškos, formuojančios subtilų lyriškumą, knygoje tampa itin šviesia prielaida, padedančia suvokti teksto vertybes. Manau, kad vaizdinius knygos veikėjų portretus skaitytojai pamėgs ne mažiau nei tuos, kuriuos jau spėjo pamilti.
Kiti iliustratoriai ir jų indėlis į vaikų literatūrą
Tarp kitų ryškių autorių, kurių darbai puošia vaikų knygas, galima paminėti dalį dailininkų, kurių kūryba išsiskiria originalumu ir menine verte.
- Dalios Karpavičiūtės Pūkis, valdantis visus kitus vaizdinius iliustracijos elementus spalvotuose Vytauto V. Landsbergio pasakų „Pūkis ir traktorius“ ir „Pūkis karalius“ atvartuose.
- Vilijos Kvieskaitės personažai, savo gyvenimą pradėję Beno Bėranto „Riešutorto“ puslapiuose dar 2017 m. ir, regis, po metų linksmai perstriksėję į naująją šio autoriaus knygą „Baubaimė“ („Nieko rimto“), iliustruotą tos pačios dailininkės. Eilėraščio veikėjai, kaip ir Kvieskaitės personažai, čia apsigyvenę pirmajame paveikslų plane, todėl jų santykis su skaitytoju aktyvus ir nuoširdus.
- Birutės Bikelytės piešiniai Linos Mickutės „Iliustruotoje Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorijoje“ - drauge su nuotraukomis jie sudaro vaizdų koliažą, turintį komikso bruožų.
- Jurga Šulskytė, iliustruodama Audronės Meškauskaitės „Interviu su daiktais“.
- Inga Dagilė, Audronės Meškauskaitės bei Aurinos Venislovaitės „Istorijos skanėstų“ („Žalias kalnas“) iliustruotoja, kuri įdomius, tarytum periferinius Lietuvos praeities kampelius pripildė žvilgsniui sustoti neleidžiančių judrių ir šmaikščių kompozicijų, išplitusių po visą lapą arba atvartą.
- Marius Zavadskis, iliustruodamas Dalios Dilytės „Senovės graikų pasakas“ („Sofoklis“), gerokai nutolo nuo istorinio antikos konteksto ir iliustracijų graikiškumo siekė ne pažodiniu graikų pasakų perteikimu, o savita antikinių vazų tapybos interpretacija.
- Marius Jonutis, iliustruotas lietuvių liaudies stebuklines pasakas „Karalaitė ant stiklo kalno“ (sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Liaudies meistrams Lietuvoje medis buvo pati prieinamiausia medžiaga. Todėl neatsitiktinai pasakų dvasia visuose dailininko iliustracijų elementuose reiškiama būtent medžio tekstūros išryškinimu - jos nenugali net spalva.
- Sigutės Ach iliustracijos puošia Šarlio Pero, Ramutės Skučaitės, Donaldo Bisseto knygas, o tikriems gražiausių lietuviškų pasakų gerbėjams atmintyje įstrigo ir žavingos menininkės iliustracijos Vytauto V. Landsbergio pasakose.
- Kęstutis Kasparavičius, iliustravęs apie 60 knygų vaikams, tarp jų ir H.K. Anderseno „Coliukė“ bei „Mergaitė su degtukais“, E.T.A. Hofmano „Spragtukas ir pelių karalius“.
- Mikalojus Povilas Vilutis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurio iliustracijas vaikų knygose galima atpažinti iš folklorinių ir liaudiškų motyvų, appintų ryškiomis spalvomis.
- Sigutė Chlebinskaitė, viena ryškiausių vaikų knygų puoselėtojų Lietuvoje, kurios ryškiausias darbas - Kazio Jakubėno eilėraščiai vaikams „Kas kiemely daros“, įvertintas tarptautiniu apdovanojimu Prancūzijoje.
Iliustracijų tendencijos: dinamika, eksperimentai ir nestandartiniai formatai
Aptarti pavyzdžiai leidžia teigti, kad meniškai raiškiausiose knygų iliustracijose vyrauja aiškiai matomas dailininkų siekis išvengti statikos. Kaip tik todėl dailininkai linksta į asimetrines kompozicijas, neretai derina kelis įvairių dydžių šriftus, supindami juos su judriais, kartais fragmentiškais paveikslų komponentais, eksperimentuoja spalvomis, tekstūromis ir netikėtais jų sugretinimais. Tokiais vaizdiniais išraiškos būdais pasižymi dauguma tiek mažiesiems, tiek ir paaugliams skirtų knygų iliustracijų.
Kaip tik todėl aptartų iliustracijų kontekste netikėtai atrodo ramus, statiškas vaizdas. Vladimiras Leleiva, sukūręs R. J. Nabaus knygos „Musė Luiza“ („Mažoji raidė“) piešinius, regis, sustingo praeitame laike. Piešiniuose romantišką musės Luizos meilę jis atskleidė tokiais vaizdiniais, kuriuose subtilus ilgesio, vienatvės ir tikėjimo jausmas išsiliejo švelniais, kruopščiai išpieštais knygos personažų paveikslais, jautriais tamsos, šviesos ir šrifto, atliekančio grafikos funkcijas, komponavimo deriniais. Pasakojimo intymumą lemia ne vien rami piešinių kompozicija, bet ir nedidelis knygos formatas, leidžiantis nujausti turinio kameriškumą.
Prakalbus apie formatą, verta prisiminti, kad knygos menas, net visas jos dizainas dažniausiai tapatinamas su iliustracijomis. Bet apžvelgus 2018 m. knygas akivaizdus dažnai pasitaikantis nestandartinis knygų formatas, kuris drauge su menine iliustracijų kokybe byloja, kad vaikams kuriantys dailininkai orientuojasi ne vien į funkcinę, bet ir į estetinę knygos paskirtį, pajėgiai panaudodami poligrafijos galimybes tam, kad vaikų ir paauglių knyga neprarastų savo šviečiamosios, kultūrinės - taigi pozityviosios - misijos.
Iliustratoriai - ir rašytojai: nauja tendencija vaikų literatūroje
Diskusijoje dalyvavo žymiausi Lietuvos vaikiškų knygų iliustratoriai - rašytojai: Kęstutis Kasparavičius, Mikalojus Povilas Vilutis, Marius Jonutis ir Paulius Juodišius. Šie žmonės neapsiriboja vien tik daile - pajutę plunksnakočio galią, nenori jo paleisti iš rankų.
Diskusijos vedėja Lolita Varanavičienė daug klausimų uždavė dailininkams - rašytojams. Pirmasis atsakyti pasišovė K. Kasparavičius, iliustravęs apie 60 knygų vaikams - 10 iš jų parašė pats. Žymus iliustratorius sakė: „Šitą klausimą, mano atžvilgiu, reikėtų keisti. Jis turėtų skambėti taip: kodėl choro dirigentas pradėjo piešti?“. Dailininkas pažymėjo, kad jis 11 metų Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokėsi chorinio dirigavimo skyriuje. Ir tik 6 - dailę. „Rašyti pradėjau prieš dešimtmetį. Iki tol palinkęs prie rašomojo stalo nuo ryto iki vakaro piešiau. Nors kūrybinių minčių galvoje buvo, ilgai vadovavausi principu: jei gali nerašyti, geriau nerašyk. Mėgau iliustruoti klasikines knygas. Deja, toje srityje dailininkas yra antroje vietoje, todėl daug idėjų liko neįgyvendintų - kartais jos buvo kvaištelėjusios. Darbas leidykloje mane varžė. Dirbdamas paskutinėje Taivano leidykloje, kolegų buvau pastūmėtas pradėti rašyti. Tiesa, pirmieji mano darbai buvo išversti į kinų kalbą, lietuviškų leidinių knygynų lentynose nepasirodė, bet to aš ir nenorėjau“, - savo istoriją papasakojo K. Kasparavičius.
Panašiai kalbėjo ir Paulius Juodišius. Teigė, kad jį rašyti paskatino noras išleisti knygą be niekieno pagalbos bei kolegų parodytas pavyzdys. „Dažnai iškyla konfliktų su rašytojais, todėl ir tai vertė susimąstyti apie savarankišką knygų leidybą. Jei daryčiau viską, ką lieps autoriai, turėčiau gerti raminančių vaistų“, - dar vieną problemą atskleidė dailininkas.
Marius Jonutis, vaikams žinomas, kaip pernai išleistos knygos „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ autorius ir iliustratorius, sakė, kad jam neteko iliustruoti daug knygų, pagal kažkieno užsakymą. Naujai atsiskleidusiam rašytojui maloniau leisti savo knygas - nuo pradžios iki galo. Jis net maketuoja leidinius pats.
Grafikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Mikalojus Povilas Vilutis teigė, jog parašė ir pats iliustravo vieną knygą. Menininkas sakė nežinantis, kodėl dailininkai pradeda rašyti. Spėja, kad gamta duoda talentą ir niekas nežino, kada jis išsiskleis: „Lemtis diktuoja gyvenimą. Dievas žmogų pakrauna kūrybine energija. Jei žmogus tą energiją turi, ji gali pasireikšti įvairiais būdais - garsais, vaizdais, judesiais. Vieną dieną idėjos žmoguje pradeda nebetilpti. Taip atsitiko ir man. Piešiu ir rašau galvoje, ten suformuotus vaizdus noriu perteikti ant popieriaus lapo, jei to nepadarau - neturiu ramybės“.
Diskusijos dalyviai teigė, jog juos traukia nauji, dar neatrasti toliai, todėl ir ryžosi ieškoti savęs kitose meno srityse. Pastebėjo - tik šiemet jiems buvo parodytas dėmesys. Galbūt todėl, jog tik po kelių metų skaitytojai įvertino iliustratorių išleistų knygų meninę vertę. Lolita Varanavičienė tikino, kad prieš keletą metų Lietuvoje vaikiškų knygų iliustratoriai „suardė“ nusistovėjusią tvarką - pradėjo savarankiškai leisti knygas - tapo rašytojais. Ji pastebėjo, kad minėta tendencija sparčiai plinta, todėl, jos manymu, tai reikėtų aptarti plačiau, supažindinti visuomenę su nauju ir įdomiu reiškiniu. L. Varanavičienė sakė, kad šiais metais vaikiškų knygų iliustratoriai pirmąkart sulaukė didelio dėmesio.
tags: #vaikisku #knygu #iliustratoriai
