Ilgus metus gerosios bakterijos mūsų organizme, kaip ir blogosios, buvo laikomos „įsibrovėlėmis“, keliančiomis rūpestį dėl įvairių ligų bei sveikatos sutrikimų. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais mikroorganizmai pradėti vertinti iš visiškai kitos perspektyvos. Daugeliu tyrimų įrodyta, jog, nors kai kurios bakterijos tikrai sukelia ligas, jos taip pat atlieka naudingą vaidmenį žmonių sveikatai.
Kiekvieno žmogaus kūne yra trilijonai mikrobų, susidedančių iš bakterijų, grybų (įskaitant mieles), virusų bei pirmuonių. Mūsų organizmams vystantis, kartu su mikrobais, išsivysto ir unikalus mikroorganizmų rinkinys, dar vadinamas mikrobiomu. Siekiant geriau suprasti, kas yra gerosios bakterijos, verta akcentuoti, jog kiekvieno žmogaus kūne nuolat yra gerųjų ir blogųjų bakterijų. Pagrindinė probiotikų užduotis - pašalinti blogąsias bakterijas, trukdančias tinkamam medžiagų balansui jūsų organizme.
Bandant geriau paaiškinti tai, kaip žmogaus organizme veikia geros bakterijos - probiotikai, verta akcentuoti, jog pagrindinė šių užduotis - palaikyti sveiką jūsų organizmo pusiausvyrą. Tyrimais įrodyta, jog gerosios bakterijos ne tik palaiko gerą žmogaus imuninės sistemos būklę ir sveikatą, bet ir kontroliuoja uždegiminius procesus. Gerosios žarnyno bakterijos padeda organizmui virškinti maistą, įsisavinti vitaminus, suskaidyti ir absorbuoti vaistus.
Kas yra probiotikai?
Probiotikai - tai gerosios bakterijos, pagamintos iš naudingųjų gyvų bakterijų arba mielių, gyvenančių žmogaus organizme. Šių galima gauti kartu su maistu arba papildais. Svarbu paminėti, kad kiekvieno asmens organizme gausu tiek gerųjų, tiek blogųjų bakterijų. Taigi, pagrindinė probiotikų užduotis yra atsikratyti blogosiomis. Tai padeda palaikyti geresnę sveikatą, o labiausiai - tinkamą žarnyno veiklą. Kita vertus, gerosios bakterijos taip pat randamos ir burnoje, odoje, šlapimo takuose.
Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, probiotikai - gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, teigiamai veikia sveikatą. Probiotikai - gyvi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos ir mieliagrybiai, natūraliai randami kai kuriuose maisto produktuose ir papilduose. Dažniausiai naudojami - Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, taip pat Saccharomyces cerevisiae mielės bei kai kurios E. coli padermės.
Probiotikai veikia tiesiogiai - patenka į žarnyną ir palaiko mikrobiotos pusiausvyrą. Probiotinės bakterijos gamina vitaminą K ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Pieno rūgštis, gaminamą probiotikų, gerina kalcio, magnio, vario įsisavinimą.
Pagrindiniai probiotikų kamienai
Nors yra daug rūšių bakterijų, kurios gali būti laikomos probiotikais, dažniausiai rekomenduojama rinktis iš dviejų specifinių bakterijų tipų, kurie yra įprasti parduotuvėse randami probiotikai - laktobacilos ir bifido bakterijos.
Laktobakterijos (Lactobacillus)
Laktobakterijos - didžiausia probiotinių bakterijų grupė žarnyne. Gamina pieno rūgštį, kuri sukuria nepalankią aplinką patogenams. Lactobacillus acidophilus - vienas svarbiausių kamienų. Natūraliai gyvena virškinamajame trakte, burnoje, makštyje. Pagrindinė L. acidophilus funkcija - palaikyti sveiką žarnyną. L. gasseri išsiskiria poveikiu svorio kontrolei. Tyrimas parodė - L. gasseri vartojimas gali padėti sumažinti riebalinio audinio kiekį. Moterų, jaučiančių makšties diskomfortą, organizme L. crispatus gali padėti atkurti normalią mikroflorą. L. reuteri slopina H. pylori augimą, o tai gali padėti išvengti skrandžio uždegimo. L. salivarius auga labai greitai, todėl greitai veikia prieš blogąsias bakterijas. Šešių savaičių L. reuteri vartojimas gali sumažinti vidurių užkietėjimo simptomus.
Bifidobakterijos (Bifidobacterium)
Bifidobakterijos kolonizuoja virškinamąjį traktą iškart po gimimo. Gramteigiamos lazdelių formos bakterijos būtinos žarnyno sveikatai ir imuniteto stiprinimui. B. bifidum plačiai paplitęs naujagimių žarnyne. Šis kamienas padeda virškinti sudėtinius angliavandenius, riebalus ir baltymus. Tyrimai parodė efektyvų poveikį mažinant kelionių viduriavimą. B. longum - viena paprasčiausių bifidobakterijų žmogaus virškinamajame trakte. Tyrimai patvirtino antioksidacines savybes - pašalina metalų mineralus ir laisvuosius radikalus. Vyresnio amžiaus pacientų imuniteto rodikliai ženkliai pagerėjo praėjus 20 savaičių nuo B. longum vartojimo. B. infantis tankiausia kolonija aptinkama pas naujagimius ir mažus vaikus. Padeda palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus - pilvo skausmą, dujų kaupimąsi, pūtimą. B. breve unikalus gebėjimu įsisavinti maisto komponentus, kurių kitos bakterijos negali apdoroti. Neišnešiotiems ir cezario pjūviu gimusiems kūdikiams B. breve suteikia mikroflorą, būdingą natūraliai maitinamiems kūdikiams. B. adolescentis - viena gausiausių Bifidobacterium rūšių suaugusiųjų virškinamajame trakte. Pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis ir priešvirusinėmis savybėmis. Stiprina žarnyno barjerą, saugantį nuo patogenų ir toksinų.
Kitos naudingos bakterijos
Streptococcus thermophilus - viena pirmųjų identifikuotų probiotinių bakterijų, naudojama jogurto ir sūrio gamyboje. S. thermophilus skaidlo laktozę į pieno rūgštį - padeda žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Bakterijos gamina antibiotines medžiagas, padedančias išvengti žarnyno opų. Eksperimentuose su C. difficile infekcija, S. thermophilus parodė teigiamą poveikį.
Probiotikų nauda sveikatai
Gerosios bakterijos suaugusiems dažniausiai yra rekomenduojamos ligos atveju arba tuomet, kai apie nusilpusią organizmo būklę perspėja kiti simptomai. Egzistuoja nemažai tyrimų, kuriais vis dar bandoma išsiaiškinti, kaip gerosios bakterijos bei reguliarus jų vartojimas gali padėti išvengti įvairių ligų. Tačiau, šiuo metu jau aišku, kad naturalios gerosios bakterijos gali palengvinti ar visiškai užkirsti kelią tokiems simptomams, kaip viduriavimas (tiek viduriavimas, kurį sukelia antibiotikai, tiek Clostridioides difficile (C. diff) infekcija), vidurių užkietėjimas, uždegiminės žarnyno ligos (IBD), dirgliosios žarnos sindromas (IBS). Gerosios bakterijos puikia prevencija gali tapti ir mielių infekcijos, šlapimo takų infekcijos bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ausų infekcijos, peršalimas, sinusitas) atvejais.
Tyrimais įrodyta, kad probiotikai gali padėti valdyti virškinimo trakto ligas, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą (IBS) ir uždegiminę žarnyno ligą (IBD). Probiotikai, kurie paprastai vadinami naudingosiomis bakterijomis, teikia visokeriopą naudą jūsų kūnui ir smegenims. Jie gali pagerinti virškinimo sistemos būklę, sumažinti depresiją, skatinti širdies sveikatą ir net pagerinti odos būklę.
Gerosios bakterijos turi daug daugiau privalumų sveikatai, negu jau spėjome aptarti. Teigiama, kad probiotikai gali padėti sumažinti uždegimą, kraujospūdį, blogojo cholesterolio kiekį. Kita vertus, šie taip pat prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Manoma, kad gerosios bakterijos gali padėti esant aknei arba egzemai. Be to, kai kurie tyrimai rodo, jog probiotikų vartojimas nežymiai sumažina nerimo bei depresijos simptomus. Teigiama, kad gerosios bakterijos gali prisidėti ir prie svorio metimo. Visgi, be jokios abejonės, labiausiai šios susiję su virškinimo traktu. Manoma, kad probiotikai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems opiniu kolitu arba Krono liga.
Probiotikai taip pat svarbūs moterų sveikatai. Makštis, kaip ir žarnynas, yra puikiai subalansuota ekosistema. Visgi, nemažai veiksnių ją gali sutrikdyti, pavyzdžiui, antibiotikų ar kontraceptinių tablečių vartojimas. Tokiu atveju pravartu apsvarstyti gerųjų bakterijų vartojimą. Tai gali padėti kovojant su tokiomis problemomis, kaip bakterinė vaginozė, šlapimo takų infekcija, pienligė.
Probiotikai ir vaikų sveikata
Specialistai neretai susiduria su klausimu, ar probiotikai yra tinkami vartoti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Todėl verta pabrėžti, jog jei vaikas serga liga, kuriai gydyti yra reikalingi tokie vaistai, kaip antibiotikai, gerosios bakterijos vaikams - netgi būtinos. Probiotikų įvedimas į vaiko mitybą per maistą paprastai yra saugiausias būdas. Tai daroma vaikui dažniau siūlant tokius produktus kaip jogurtą ar varškę.
Kūdikiai ir vaikai iki trijų metų dažnai turi su virškinimu susijusių problemų. Kūdikystėje kai kuriuos vargina pilvo diegliai, nepastovus tuštinimasis, vyresnieji skundžiasi pilvo pūtimu ir skausmu. Vaikų iki trijų metų virškinimo sistema nėra dar pilnai nesubrendusi, todėl ji reaguoja jautriau, vaikai dažniau apsinuodija maistu, vemia, viduriuoja, o kartu su organizmo skysčiais netenka ir gerųjų bakterijų.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs mikrobiotai, kuri galutinai susiformuoja apie trečiuosius gyvenimo metus. Tik gimus vaikui, jo organizmą „apsėja“ įvairiausi mikroorganizmai - vienus jis gauna su mamos pienu, kitus „susirenka“ iš aplinkos. Naujagimiams ypač svarbus mamos pienas, kuriame gausu bifidobakterijų. Tačiau pasitaiko, kad dėl žarnyno mikrobiotos nebrandumo kūdikius vargina pilvo diegliai, jie dažnai atpilinėja, neretai pastebimi tuštinimosi sutrikimai - pernelyg laisvi ar užkietėję viduriai.
Jei mažylis nuolat serga, jei atsiranda neaiškios kilmės odos bėrimai, jei pasireiškia alerginės reakcijos, taip pat verta atkreipti dėmesį į vaiko žarnyno būklę. Atsižvelgiant į tai, kad maži vaikai dar nemoka saugiai nuryti kapsulės, gerąsias bakterijas vaikams reikėtų rinktis jiems patogia forma. Tai gali būti tirpūs milteliai, suspensija, lašeliai ar kramtomosios tabletės.
Probiotikai vaikams - tai gyvosios bakterijos, naudingos žarnyno mikroflorai. Jie padeda mažinti pilvo pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, o svarbiausia - stiprina natūralią organizmo apsaugą. Tyrimai rodo, kad vaikai, vartojantys probiotikus, rečiau serga peršalimo ligomis, greičiau pasveiksta, o jų virškinimo sistema veikia sklandžiau.
Gerosios bakterijos ypač naudingos vaikams, lankantiems darželius ar mokyklas, kur jie dažniau susiduria su įvairiais virusais ir bakterijomis. Probiotikai padeda apsaugoti organizmą nuo ligų bei stiprina žarnyno barjerinę funkciją.
Probiotikai po antibiotikų
Antibiotikų vaistai dažnai reikalingi kovai su infekcija. Tačiau, nors antibiotikai naikina blogąsias bakterijas, jie taip pat mažina ir gerųjų bakterijų kiekį žmogaus organizme. Kai kuriems žmonėms po antibiotikų vartojimo netgi pasireiškia tokios ligos kaip viduriavimas, bėrimai ar silpnumas. Kai kurių žmonių žarnyne gali netgi įsitvirtinti blogosios bakterijos, pavyzdžiui, C diff.
Gerosios bakterijos suaugusiems ir vaikams yra itin naudingos vartojant antibiotikus. Kai kuriais atvejais šios netgi būtinos. Antibiotikai naikina ne tik blogąsias, tačiau ir gerąsias bakterijas. Visgi, kartais jų vartojimo išvengti nepavyksta, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip apsisaugoti. Dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai antibiotikų poveikiais būtų galima įvardinti viduriavimą, bendrą silpnumą, bėrimus. Kita vertus, vartojant probiotikus šių nemalonių simptomų galima išvengti.
Antibiotikai, nors būtini gydant bakterines infekcijas, pažeidžia ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas žarnyne. Dėl to vaikams gali pasireikšti šalutiniai poveikiai - viduriavimas, pilvo skausmas ar net bėrimai. Todėl gerosios bakterijos vaikams po antibiotikų yra būtinos norint atkurti mikrofloros pusiausvyrą ir padėti organizmui greičiau atsigauti.
Rekomenduojama pradėti vartoti probiotikus kartu su antibiotikais ir tęsti dar keletą dienų po gydymo. Tai padeda sumažinti nepageidaujamus virškinimo sutrikimus ir palaiko gerą savijautą.
Kaip sumažinti antibiotikų vartojimo riziką | Peter Attia ir Colleen Cutcliffe
Kur ieškoti probiotikų?
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikų galima gauti ir kartu su maistu. Taigi - kokius produktus vartoti svarbiausia? Vienu iš geriausių probiotikų šaltinių būtų galima įvardinti natūralų jogurtą. Kita vertus, į savo mitybą taip pat pravartu įtraukti kefyrą, raugintus kopūstus, marinuotus agurkus, pasukas, kombuchą. Be to, šiek tiek gerųjų bakterijų taip pat galima rasti kai kuriose sūrio rūšyse. Visgi, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tokio maisto nevalgote, tuomet reikėtų apsvarstyti papildų įsigijimą.
Maisto produktai, turtingi probiotikų:
- Jogurtas: Tai vienas geriausių probiotikų šaltinių, galinčių pagerinti jūsų sveikatą. Šis produktas yra gaminamas iš pieno, fermentuojamo probiotikų, pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų. Jogurto vartojimas gali būti labai naudingas sveikatai, ypač žmonėms, turintiems virškinimo problemų ar kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu. Įdomu tai, jog jogurtas gali būti tinkamas net ir žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Taip yra todėl, kad bakterijos dalį laktozės paverčia pieno rūgštimi, kuri taip pat suteikia jogurtui rūgštų skonį. Tačiau atminkite, kad ne visuose jogurtuose yra gyvų probiotikų. Kai kuriais atvejais gyvos bakterijos žūsta apdorojimo metu. Dėl šios priežasties būtinai rinkitės jogurtą su gyvosiomis bakterijomis. Prieš pirkdami jogurtą taip pat būtinai visada perskaitykite etiketę.
- Kefyras: Kefyras yra fermentuotas probiotinis pieno gėrimas. Jis gaminamas į karvės ar ožkos pieną įmaišius kefyro grūdelių. Kefyro grūdai nėra tas pats, kas javų grūdai. Tai pieno rūgšties bakterijos ir mielių kultūros, kurios šiek tiek primena žiedinius kopūstus. Kefyras jau ilgus metus yra siejamas su didele nauda sveikatai. Jis gali pagerinti kaulų būklę, gerųjų bakterijų dėka padėti spręsti virškinimo problemas bei apsaugoti nuo infekcijų. Nors jogurtas yra bene geriausiai žinomas probiotinis maistas vakarietiškoje dietoje, kefyras iš tikrųjų yra geresnis gerųjų bakterijų šaltinis. Kefyre yra keletas pagrindinių gerųjų bakterijų ir mielių, o tai daro jį itin stipriu probiotiku.
- Rauginti kopūstai: tai susmulkinti kopūstai, kurie yra fermentuojami pieno rūgšties bakterijų pagalba. Tai vienas seniausių tradicinių maisto produktų, populiarus daugelyje šalių, ypač Rytų Europoje. Rauginti kopūstai dažnai naudojami su mėsos patiekalais arba kaip garnyras. Be probiotinių savybių, raugintuose kopūstuose gausu skaidulų, taip pat vitaminų C ir K, kuriuose yra daug natrio ir geležies bei kalio. Raugintuose kopūstuose yra antioksidantų liuteino ir zeaksantino, kurie yra svarbūs akių sveikatai. Būtinai rinkitės nepasterizuotus raugintus kopūstus.
- Kimchi: Kimchi yra fermentuotas, aštrus korėjietiškas garnyras. Šie kopūstai dažniausiai yra pagrindinis korėjietiškų patiekalų ingredientas, tačiau jis gali būti gaminamas ir iš kitų daržovių. Kimchi dažniausiai gardinamas prieskoniais, tokiems kaip raudonieji čili pipirai dribsniai, česnakai, imbieras, laiškiniai svogūnai ir druska.
- Miso: Miso yra japoniškas prieskonis. Tradiciškai jis gaminamas fermentuojant sojų pupeles su druska ir grybelio rūšimi, vadinama koji. Miso taip pat galima gaminti maišant sojų pupeles su kitais ingredientais, tokiais kaip miežiai, ryžiai ir rugiai. Ši pasta dažniausiai naudojama miso sriubai, populiariam pusryčių maistui Japonijoje. Miso paprastai yra sūrus. Galite nusipirkti įvairių veislių, tokių kaip balta, geltona, raudona ir ruda. Miso yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Jame taip pat gausu įvairių vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, įskaitant vitaminą K, manganą ir varį.
- Kombucha: Kombucha yra fermentuotas juodosios arba žaliosios arbatos gėrimas. Šią populiarią arbatą fermentuoja sudėtyje esančios gerosios bakterijos ir mielės. Gėrimas vartojamas daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje.
- Marinuoti agurkai: Marinuoti agurkai (taip pat žinomi kaip kornišonai) yra agurkai, konservuojami druskos ir vandens tirpale. Gamybos proceso metu jie kuriam laikui paliekami fermentuotis naudojant jų pačių natūraliai esančias pieno rūgšties bakterijas. Šis procesas juos parūgština. Marinuoti agurkai yra puikus sveikų probiotinių bakterijų šaltinis, galintis pagerinti virškinimą.
- Pasukos: Sąvoka „pasukos“ iš tikrųjų reiškia įvairius fermentuotus pieno gėrimus. Yra dvi pagrindinės pasukų rūšys: tradicinės ir kultūrinės. Tradicinės pasukos yra tiesiog likęs skystis gaminant sviestą. Tik šioje versijoje yra probiotikų, o kartais ji vadinama močiutės probiotiku. Tradicinės pasukos daugiausia vartojamos Indijoje, Nepale ir Pakistane.
- Sūris: Nors dauguma sūrių rūšių yra fermentuoti, tai nereiškia, kad visuose juose yra probiotikų. Štai kodėl svarbu maisto produktų etiketėse ieškoti žodžių „gyvos kultūros“ arba „aktyvios kultūros“. Sūris yra labai maistingas ir labai geras baltymų šaltinis. Jame taip pat gausu svarbių vitaminų ir mineralų, įskaitant kalcį, vitaminą B12, fosforą ir seleną.
Kaip pasirinkti tinkamus probiotikus?
Jeigu gerųjų bakterijų nusprendėte gauti iš papildų, greičiausiai kyla klausimas - kaip išsirinkti tinkamą produktą? Šių gausu tikrai įvairių, todėl nenuostabu, kad kai kurie žmonės sutrinka. Pradėkime nuo to, jog probiotikai gali būti skirtingi. Visgi, dažniausiai rekomenduojama rinktis iš dviejų specifinių bakterijų tipų - bifido ir laktobacilų. Kita vertus, kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikų gausu tikrai įvairių. Taigi, atsižvelkite į savo poreikius. Kai kurie iš jų sudėtyje gali turėti papildomų naudingų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D ar inulino. Tuo tarpu, kiti produktai labiau tinka vaikams, mat pasižymi įvairiais skoniais. Kita vertus, renkantis tinkamą variantą pravartu atsižvelgti į Jums labiausiai priimtiną probiotikų pavidalą. Šių gausu tikrai įvairių. Tai gali būti kapsulės, tabletės, milteliai, guminukai ir panašiai.
Renkantis probiotikus vaikams, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Bakterijų rūšys: geriausia, jei produkte yra Lactobacillus ir Bifidobacterium padermės - jos laikomos efektyviausiomis vaikų žarnynui.
- Dozavimas: skirtingo amžiaus vaikams gali būti skirtingi poreikiai, tad svarbu laikytis gamintojo nurodymų ar pasitarti su gydytoju.
- Forma: probiotikai gali būti miltelių, lašų, kapsulių ar guminukų pavidalo - svarbiausia, kad vaikui būtų patogu ir malonu juos vartoti.
Probiotikų papildai gali būti derinami su prebiotikais - sudėtingais angliavandeniais, kurie maitina jūsų žarnyne esančius mikroorganizmus. Iš esmės prebiotikai yra gerųjų bakterijų „maisto šaltinis“. Jie padeda išmaitinti gerasias bakterijas ir išlaikyti organizmą sveiką.
Kaip pasirūpinti savo žarnyno mikrobiota?
Teigiama, kad žarnyno mikrobiota (bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visuma) yra susijusi su bendra kiekvieno žmogaus sveikata ir savijauta. Nemažai įtakos tam turi būtent valgymo įpročiai. Žarnyną veikia tiek maisto trūkumas, tiek perteklius. Be to, maistinių medžiagų trūkumas gali paskatinti gleivinės sienelės uždegimą. Teigiama, kad didelis riebalų suvartojimas taip pat sukelia neigiamus žarnyno mikrobiotos pokyčius. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių pasirinkimų. Pavyzdžiui, pakeitę sočiuosius riebalus į nesočiuosius sumažinsite žarnynui tenkančią naštą ir padidinsite gerųjų bakterijų kiekį.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, šiam taip pat naudingi produktai, kurių sudėtyje gausu probiotikų. Be to, patariama valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Žinoma, rekomenduojama privengti įvairių produktų, kurių sudėtyje gausu cheminių priedų. Kita vertus, žarnyno mikrobiotai taip pat svarbus pakankamas skysčių vartojimas. Visgi, nepamirškite, kad tai itin prisideda prie bendros Jūsų sveikatos būklės.
Šalutinis probiotikų poveikis
Probiotikai yra laikomi saugiais didžiajai daliai žmonių ir dažniausiai nepasižymi jokiu šalutiniu poveikiu. Visgi, kartais pasitaiko išimčių. Teigiama, kad kai kuriems asmenims pirmosiomis vartojimo dienomis pasireiškia nemalonus jausmas pilvo srityje. Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, jog probiotikai gali būti kenksmingi tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra sutrikusi. Taip nutinka susidūrus su tokiomis ligomis, kaip ŽIV arba AIDS. Taigi, jei turite tam tikrų sveikatos sutrikimų, prieš probiotikų vartojimą galima pasitarti su gydytoju. Visgi, įprastai šie yra saugūs beveik visiems žmonėms.
Pradėjus vartoti probiotikus, gali pasireikšti šalutinis poveikis: virškinimo diskomfortas, dujų kaupimasis, pilvo pūtimas. Atsargiai vartoti asmenims su nusilpusia imunine sistema, sergant lėtinėmis ligomis.
Probiotikų vartojimo ypatumai
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, probiotikus dažniausiai rekomenduojama vartoti tuomet, jeigu dėl kažkokių priežasčių turite gerti antibiotikus. Kita vertus, gerosios bakterijos taip pat naudingos esant grybelinėms infekcijoms, viduriuojant, apsinuodijus maistu, susidūrus su žarnyno ligomis. Tokiu atveju probiotikus reikėtų vartoti kiekvieną dieną tol, kol sugersite visą šių kursą. Dažniausiai jų poveikis yra pajuntamas po vienos savaitės. Kita vertus, kai kuriems šis pasireiškia per daugmaž mėnesį laiko.
Svarbu paminėti, kad probiotikų vartojimas yra saugus nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Visgi, visuomet rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju. Gerųjų bakterijų rūšys vaikams ir suaugusiems dažniausiai nesiskiria. Kita vertus, vyrams jų dozė gali būti vienokia, moterims - kitokia, o štai mažiesiems vartotojams dar mažesnė. Taigi, būtinai atsižvelkite į nurodytą normą.
Daugumą probiotikų rekomenduojama laikyti šaldytuve (+2-8°C), sausoje vietoje, originalioje pakuotėje. Venkite temperatūros virš 25°C, saulės spindulių ir deguonies.
Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu arba vakare. Vartojant kartu su antibiotikais - būtina 1 valandos pertrauka.
tags: #live #well #gerosios #bakterijos #kudikiams
