Jaunosios kartos dailininkė, knygų vaikams autorė Lina Žutautė puikiai žinoma savo mažiesiems skaitytojams.
Ji yra išleidusi jau spėtas vaikų pamėgti, pačios autorės iliustruotas knygeles vaikams apie „Kakę Makę ir Netvarkos nykštuką“ bei „Du paršelius“. Pasak Linos, piešti knygas vaikams ji pradėjusi visiškai atsitiktinai.
„Piešti vaikams nuo vaikystės tikrai nenorėjau - iš tiesų tai net neįsivaizdavau, kad užaugus galima piešti vaikams. Man atrodė, kad užaugus reikia būti gydytoja arba siuvėja, na, dar mokytoja. O kaip atsiranda knygos ir piešiniai jose? Man turbūt atrodė, kad jie tiesiog atsiranda, ir nėra čia reikalo dėl to smarkiai sukti galvos. Labiau norėjau kurti animacinius filmus. O pradėjau piešti gal ir atsitiktinai, nors tikiu, kad atsitiktinumų nebūna“, - sako L. Žutautė.
Pasak autorės, ją įkvėpė ekonominė krizė. Nutiko taip, kad keli užsakymai buvo atšaukti, naujų nebebuvo, taigi tarsi liko tik liūdnai žiūrėti pro langą arba krapštyti nosį. Bet, žinia, nosį krapštyti negražu, o ilgai žiūrėti pro langą pabosta, taigi nusprendė, kad reikėtų pabandyti įgyvendinti vieną seną savo svajonę - sukurti paveikslėlių knygą. Juolab kad turėjo puikios medžiagos - kas vakarą turėjo sukurti po vieną naują istoriją savo sūnui.
„Ar tai drąsus žingsnis, tikrai nesvarsčiau. Be to, juk nebuvo taip, kad vieną dieną einu į darbą, o kitą jau visiems pareiškiu, kad nuo šiandien tampu dailininke. Tai atėjo palaipsniui. Be to, visada sau kartojau, kad per savo gyvenimą žmogus daugiausia laiko praleidžia darbe, todėl būtų tikras gyvenimo švaistymas dirbti tai, kas nemiela. Pasirodo, tai kartodavau ne tik mintyse, bet ir garsiai, todėl vyras su tuo susitaikė daug anksčiau, nei tai nutiko“, - pasakoja Lina.
Paklausta, ar nebuvo baisu, kad nepasiseks ar kad nukentės finansiškai tapusi vaikų dailininke, Lina prisimena, kad pradžioje kažkodėl nė karto nesusimąstė apie pinigus. Matyt, dėl to, kad tiesiog džiūgavo atsikračiusi nuobodaus darbo. O paskui buvo visko - bet tikrai nė kartelio nepasigailėjo.
„Manau, drąsos egzaminą išlaikiau. Iš tiesų baisiausia buvo ne dėl finansinio saugumo, o dėl to, ar man tikrai pavyks“, - sako L. Žutautė.
Kalbant apie kūrybos procesą, Lina pabrėžia, kad įkvėpimo labai neieško. Idėja knygai ateina tiesiog savaime. Kitaip sakant, perfrazuojant vieną rusišką patarlę: ką matau - tą ir vaizduoju. Tiesa, seniai pastebėjo, kad daug dalykų mato šiek tiek kitaip, todėl toli neieškoti nereikia - užtenka pamatyti kokią komišką situaciją, nugirsti juokingą pokalbį arba priimti nestandartinį sprendimą, ir žiūrėk - jau galvoje atsiranda koks vaizdelis su nauju personažu.
„Manau, viena svarbiausių žmogaus savybių yra fantazija, ir ji svarbi visiems: ir menininkams, ir matematikams, ir namų šeimininkėms“, - įsitikinusi dailininkė.
Personažų gimimas
Lina Žutautė pasakoja, kad personažas Kakė Makė atsirado jos sūnaus Karolio dėka. Apie ją sukūrė begalę istorijų - ekspromtu kūrė kas vakarą po pasaką. Ko tik ji nedarė?! Ir su milžinu kariavo, ir į kosmosą skrido, ir pyragus kepė, ir su pabaisomis draugavo. Žodžiu, tokia mergaitė, apie kurią būtų įdomu klausytis berniukui.
„Bepasakodama pajutau, kad kartais tos istorijos išeina visai įdomios ir netikėtos, todėl kelias užsirašiau. Taip ir atsirado Kakė Makė. Konkretaus prototipo ji neturi, tik languotos kelnės visai tokios pat, kokias aš turėjau vaikystėj - jos buvo pačios mėgstamiausios“, - šypsosi autorė.
O paršelius sugalvojo pati, plaudama indus. Matyt, nuobodus darbas visada verčia ieškoti ko nors netikėto, kokių nuotykių ir linksmybių. Tokie ir tie paršeliai - nenustygstantys vietoje, išradingi ir išdykę. Visai kaip paprasti vaikai.
Įkvėpimo šaltiniai ir pirmoji knyga
Pirmoji Linos Žutautės iliustruota grožinės literatūros knyga buvo G. Morkūno „Grįžimo istorija“. Kai gavo pasiūlymą ją iliustruoti, suprato, kad pagaliau svajonės pildosi. Tai buvo geras jausmas.
Paklausta apie mylimiausią knygą, Lina svarsto, kad tai turbūt ta, kuri dar bus sukurta. Taip jau nutinka, kad tuo metu, kai rašo ar iliustruoja knygą, visa esybe įsijaučia į tai, ką daro, o kai padaro, tarsi belieka tik stebėti rezultatą iš šono.
„Aišku, metams bėgant keičiasi piešimo technika, ieškau kažko naujo, įdomesnio, galvoju, kaip geriau pateikti tai, ką aš įsivaizduoju, todėl paskutines knygas myliu labiau nei senesnes. Čia, matyt, kaip šeimoje - pirmas vaikas visada bus pirmas, bet jis taip pat ir sulauks daugiausia kritikos, o paskutinis - pagrandukas - visada bus mieliausias iš visų. Taigi, lauksiu pagranduko“, - juokauja autorė.
Atsiliepimai ir ateities planai
Ypač džiugina tie atsiliepimai, kuriuose mamos pasakoja, kaip vaikas visą dieną ar savaitę negali išsiskirti su jos knyga ir net su ja miega.
„Gaunu laiškų ir su tokiais prašymais - ką daryti, mano vaikas visai nebijo Netvarkos nykštuko, padėkite! Tada atsakau, kad to nykštuko ir nereikia bijoti, juk jis ne koks pabaisa. Geriausia su juo susidraugauti ir taikiai susitarti“, - pasakoja Lina.
Ypatingai autorę prajuokino toks atsiliepimas - kai dingus fotoaparatui namuose vaikas beveik įtikino mamą, kad šį išsinešė Netvarkos nykštukas. Lina ir pati kartais taip pagalvoja, kai po skalbimo skalbyklėje būtinai trūksta vienos kojinės.
„Na, jie tikrai gali tikėtis, kad aš dar ilgai nemesiu savo darbo, neemigruosiu ir būtinai sugalvosiu ką nors labai linksmo! Ačiū, kad esate kartu!“ - žada Lina Žutautė.
Kasdienybės herojai. Pietutytė - apie ,,Olialia“ bei Instagramą ir kodėl Skambinas dingo iš viešumos
