Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką mokinių pažangai daro mokytojas. Dėl to ant jo pečių krinta didžiulė atsakomybė. Mokytojo darbo tikslas buvo labai aiškus, kai ugdymo modelis buvo „gamyklinis“, bet šiuolaikinis pasaulis ir kintantys mokinių bei tėvų lūkesčiai verčia mokytojus prisiimti naujus vaidmenis. Nauji iššūkiai skatina iš naujo įvertinti ir mokytojo profesijos reikšmę bei įtaką vaikų gyvenimui.
„Iš mokytojo tikimasi, kad jis bus aktyvus, išmanus ir nuolat tobulėjantis. Mokytojas privalo nuolat tobulėti, gerinti savo kompetencijas, smalsumu rodyti pavyzdį mokiniams. Geriausi šiuolaikiniai mokytojai tapo pamokos vedliais, padedančiais vaikui pačiam atrasti reikalingas žinias.“
Vaikus įkvepiantys mokytojai, turėdami savo rankose dar ir gausybę pagalbinių priemonių, moka daryti stebuklus. Kad mokytojo vaidmuo visuomenėje tikrai svarbus, taip pat kalba Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų veiklos skyriaus vedėja. „Žmogus, drąsiai rodantis savo laisvę ir aktyvų domėjimąsi, pagarbią elgseną su kitais, atvirą ir nuoširdų bendravimą, turėtų dirbti mokykloje. Manau, kad šios savybės (nesvarbu, vadinsime jas lyderio savybėmis ar ne) mokytojui yra svarbesnės už dalyko žinias, nes žinių lengvai galima įgyti. Vaikai greitai pastebi išskirtinumą, vertina drąsą ir žavisi aktyviomis asmenybėmis. Tokių savybių turintiems mokytojams nesunku motyvuoti „sunkius“ paauglius mokytis pamokose.“
Mokytojo vaidmuo ir paskirtis
Žodis "mokytojas" kilęs iš žodžių "mokslas", "mokyti", "mokykla" ir "mokinys". Jo pagrindinis uždavinys - perteikti mokiniams mokslo pagrindus, išmokyti juos šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti įgūdžius ir lavinti protinius gebėjimus. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Jis ne tik moko ir šviečia, bet ir įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Todėl mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą. Tai asmenybė, daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų.
Mokytojo asmenybė yra visuma profesinių ir psichologinių-socialinių savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę veiklą.
Mokytojo asmenybės struktūra
Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką.
Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.
Eneagramos asmenybės tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
- Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
- Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
- Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
- Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
- Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
- Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
- Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
- Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.
Mokytojo asmenybės tipai ir darbas su mokiniais, turinčiais sunkumų
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.
Nesimokantis vaikas
Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos.
Agresyvus vaikas
Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas. Priešiškumo ir agresijos objektai ne visada sutampa. Pirmuoju priešiškumo požymiu tiktų laikyti simpatijos emocijų nykimą.
Silpnavalis vaikas
Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
Hiperaktyvus vaikas
Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Veiklumas, optimistinė nuostata padeda išvengti didesnių nesėkmių, tačiau neugdo atsakingumo, skatina stiprių pojūčių. Jaunesniems hiperaktyviems vaikams gali padėti intensyvesnė, prasminga, įdomi bei mokyklai ir tėvams priimtina veikla.
Demonstratyvus vaikas
Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Jie siekia sukelti kitų žmonių jausmus, vadinasi, jo poelgiai gali būti pakenkti tik kitų dėka.
Pagrindiniai "sunkių" mokinių charakterio pakitimų tipai
Isteroidinis charakteris
Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą.
Hipertiminis charakteris
Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs. Pradinėse klasėse vaikai, turintys šios akcentuacijos bruožų, dažniausiai esti geri mokiniai.
Senzytivusis charakteris
Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
Paranojinis charakteris
Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki. Todėl koreguoti šį charakterio pakitimą, būtina vaiko egoizmą nukreipti tam tikra linkme. Šiam procesui reikia pasirengti iš anksto skatinant vaiko pasitikėjimą mokytoju.
Epileptoidinis charakteris
Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų.
Herojus | SANTYKIS SU VAIKU
Mokytojo profesijos prestižas ir ateitis
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui.
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) prasidėjo paskutinė šiais metais „Jaunojo pedagogo akademijos“ sesija. Gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslais besidomintys moksleiviai jau „matuojasi“ pedagogo profesiją ir studento suolą, kurį galbūt užims ateinantį rugsėjo mėnesį. „Jaunojo pedagogo akademija“ kasmet sukviečia gabiausius Lietuvos moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją ir suteikia galimybę susipažinti su Universitetu, pajausti studentiško gyvenimo skonį.
Vienas iš populiariausių būdų pasiekti geresnių rezultatų - mokytis iš sėkmingų pavyzdžių/valstybių/žmonių. Jeigu Suomijos švietimo sistema yra pripažintas sėkmės pavyzdys, tai ir pasamdykime Suomijos švietimo sistemos atstovą, kuris padėtų sukurti sistemos pagrindus ir sudaryti realių žingsnių planą, patvirtinkime tai atitinkamais įstatymais Seime ir vykdykime priežiūrą, kad būtų laikomasi plano (ypač keičiantis vyriausybėms).
Mokytojų profesija netaps prestižine, kol švietimo administravimas bus grindžiamas kontrole. Reformos neturėtų pasibaigti ties šitos vyriausybės kadencija. Nuo akcijos iki akcijos, nuo rinkimų iki rinkimų keičiamos kryptys. Pavyzdžiui, 2016 metais jau išeinančios ministrės Audronės Pitrėnienės jau buvo patvirtinta mokytojo prestižo programa ir ji lygtai užmiršta. Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos.
Reikia pakeisti tai, kad mokytojai, kaip ir kitų sričių specialistai, būtų apmokami už etatą, kuris apimtų 36 valandas per savaitę. Planuojama, kad bus apmokamas ne tik darbo pamokose laikas, bet ir darbas mokyklos bendruomenės labui. Pasaulinės tendencijos aiškios - reikia ilginti pedagogų rengimą, jį daryti reiklesnį, perkelti į pačias prestižiškiausias institucijas. Pavyzdžiui, skandinavai irgi uždarę visus savo pedagoginius universitetus tam, kad jų programas perkeltų į geriausius universitetus. Tai irgi prisideda prie profesijos prestižo ir reputacijos kėlimo.
Vienas didžiausių iššūkių - didelis mokinių skaičius klasėse. Mokytojai turi dirbti su perpildytomis klasėmis, kuriose sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui. Mokytojai, be ko kita, dar susiduria ir su skirtingais mokinių poreikiais. Vienas iš labai svarbus mokytojo kaip prestižinio darbuotojo iššūkis yra nedidelis darbo užmokestis. Nors ši tema - atlyginimų didinimo klausimas - keliamas jau daugybę metų. Tai, ko gero, atsako į klausimą, kodėl ši profesija nesulaukia susidomėjimo jaunimo gretose.
Tad kol mokykloje nebus pakeista mokinių statuso tvarka, tol niekas nenorės eiti „kariauti“ su tinginiais ir nenorinčiais mokytis už apgailėtiną atlygį. Tai labai paprasta. Pirmiausiai, besimokantys turi mokytis mokykloje ne daugiau nei nustatyta Konstitucijoje. Ar yra atliktas koks nors tyrimas, kur analizuojama, kiek mokytojų serga depresija ir vartoja antidepresantus, panašius preparatus? Iki šiol mokytojui mažą atlygį nors šiek tiek kompensuodavo ilgos atostogos, bet dabar ir jos trumpėja. Taigi, motyvacija dar mažėja, o nusivylimas auga.
Svarbiausias žingsnis yra investuoti į mokytojo profesiją. Apie mokinių skaičių klasėse jau minėjau. Didelės klasės neužtikrina sėkmingo mokymo ir mokymosi. Juk kiekvienam mokiniui reikia to asmeninio mokytojo „prisilietimo”. Man asmeniškai labai svarbu skatinti visuomenės supratimą apie mokytojo profesijos svarbą.
Šiuolaikinio jaunimo galima išmokyti ir sudominti tik taip. Yra tokie žaidimai kaip "MineCraft" apie kurį daug kalbėta, bet galima sukurti ir kitų arba modifikuoti jį. Vienintelis barjeras yra mokytojų požiūris, jie bijo tai kas naujo ir nenori išmokti naujojo įrankio. Reikia sukurti švietimo programavimo centrą kur tokie žaidimai būtų kuriami.
Kad mokytojo profesija būtų prestižinė ir ją rinktųsi daugiau jaunuolių, anot pašnekovės, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų, paskatų. Juk jie sėkmingai tvarkosi su iššūkiais užtikrinti vaikų gerovę ir orientuotis į aukštus pasiekimus, yra švietimo politikų partneriai, suteikiantys praktines vizijas strateginiams kaitos sprendimams, yra universitetų diegiamų inovacijų bendražygiai.
tags: #vaikiskas #apibudinimas #mokytojo #profesijos
