Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis, kupinas laukimo, džiaugsmo, bet ir nerimo dėl ateinančio mažylio. Siekiant užtikrinti geriausią įmanomą vaiko raidą nuo pat pradžių, medicinai prieinami įvairūs tyrimai ir metodai, leidžiantys stebėti vaisiaus vystymąsi ir laiku nustatyti galimus sutrikimus.
Ankstyvieji vaisiaus raidos tyrimai
Jau nuo pirmųjų nėštumo savaičių atliekami tyrimai padeda įvertinti vaisiaus būklę ir riziką susirgti tam tikromis ligomis.
Ultragarsinis vaisiaus tyrimas
Ultragarsinis tyrimas yra pats populiariausias prenatalinės diagnostikos metodas. Jis leidžia nustatyti daugelį struktūrinių vaisiaus defektų ir įtarti tam tikras ligas, kurių tikslinimui gali prireikti papildomų diagnostikos metodų. Pirmąjį nėštumo trimestrą (11-14 nėštumo savaitę) vertinamas vaisiaus dydis, anatomija ir Dauno ligos rizika, analizuojami tokie požymiai kaip sprando srities peršviečiamumas (SSP), nosies kauliukas ir kiti.
Biocheminis nėščiųjų kraujo ištyrimas
Nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės atliekamas trigubas testas, kurio metu nustatomos α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijos nėščiosios kraujo serume. Įvairių studijų duomenimis, dvigubo testo veiksmingumas nustatant genetines ligas siekia 60-79 proc., o įvertinus ir vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumą, testo veiksmingumas padidėja iki 80-90 proc.
Invasiniai genetiniai tyrimai
Kai kyla įtarimų dėl vaisiaus chromosominių anomalijų ar kitų genetinių ligų, gali būti atliekami invaziniai tyrimai, leidžiantys tiksliai diagnozuoti šiuos sutrikimus.
Choriono gaurelių biopsija (CGB)
Šis tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės. Jo metu per priekinę pilvo sieną plona adata paimama choriono gaurelių - placentos audinio - mėginys. Procedūra kontroliuojama ultragarsu ir trunka apie 10 minučių. Retais atvejais, priklausomai nuo gimdos ar placentos padėties, CGB gali būti atliekama per gimdos kaklelį naudojant specialų kateterį. Šio tyrimo tikslumas siekia iki 99 %.
Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas)
Procedūra atliekama nuo 16-os nėštumo savaitės (arba 14-18 nėštumo savaitę, siekiant ištirti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus). Per priekinę pilvo sieną ir gimdą biopsinė adata duriama į amniono ertmę, apeinant placentą, ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų. Šiais metodais galima diagnozuoti chromosomines anomalijas ir kitas genų ligas.
Dažniausios nėštumo metu atliekamos patikros ir procedūros
Artėjant gimdymui, atliekamos įvairios patikros, kurios padeda įvertinti moters ir vaisiaus būklę.
Gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje
Nėštumui artėjant prie pabaigos, gydytojas ar akušerė ginekologinės apžiūros metu gali įvertinti gimdos kaklelio būklę: jo atsivėrimą (dilataciją), sutrumpėjimą (efacementą), minkštumą ir padėtį. Šie požymiai rodo, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui, tačiau neleidžia tiksliai nuspėti jo pradžios laiko.
Vaisiaus dangalų atskyrimas (membranų atsluoksniavimas)
Tai procedūra, kurią gydytojas ar akušerė gali pasiūlyti nėštumo pabaigoje (paprastai po 39-40 savaitės), siekiant paskatinti natūralią gimdymo pradžią. Ginekologinės apžiūros metu specialistas pirštu per šiek tiek prasivėrusį gimdos kaklelį atsargiai apsuka ratu tarpą tarp gimdos sienelės ir vaisiaus vandenų pūslės. Manoma, kad šis veiksmas skatina organizmo išskiriamų prostaglandino hormonų, kurie minkština ir veria gimdos kaklelį bei gali paskatinti sąrėmius, gamybą. Tyrimai rodo, kad ši procedūra šiek tiek padidina tikimybę, jog gimdymas prasidės savaime per artimiausias 48 valandas ar savaitę.
Fizinė vaisiaus raida ir pasirengimas gimdymui
Nuo pat pradžių vaisius vystosi nuolatos, o paskutinėmis savaitėmis jo organizmas intensyviai ruošiasi savarankiškam gyvenimui.
Vaisiaus pasirengimas gimimui
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis kūdikis priauga svorio, kaupia energijos atsargas, gauna svarbių antikūnų iš motinos. Jis taip pat treniruoja žindimo refleksą, virškinimo sistemą, vokų raumenis. Prieš pat gimimą vaisius netenka kūną dengiančių gyvaplaukių.
Kada prasideda sąrėmiai?
Nėštumo pabaigoje moterys gali jausti parengiamuosius, nereguliarius sąrėmius, kurie ruošia organizmą gimdymui. Tikrieji sąrėmiai yra ritmiški, dažnėjantys ir stiprėjantys. Apie gimdymo pradžią gali pranešti ir nutekėję vaisiaus vandenys, ypač jei jie yra žalsvos spalvos (tai reiškia, kad vaisius išskyrė mekonijų). Nereikėtų skubėti į ligoninę pajutus pirmuosius požymius; geriau šį laiką praleisti namuose, ilsintis ir atsipalaiduojant.
Tikrojo ir klaidingo gimdymo slaugos ir motinystės apžvalga NCLEX
Naujagimio būklės įvertinimas po gimimo
Kiekvienas naujagimis po gimimo yra vertinamas pagal Apgar skalę, kuri apima penkis gyvybiškai svarbius rodiklius.
Apgar skalės vertinimas
Pagal Apgar skalę vertinamas naujagimio širdies plakimas, kvėpavimas, odos spalva, raumenų tonusas ir refleksai. Skiriami 0, 1 arba 2 balai už kiekvieną rodiklį. Bendra balų suma po 1 ir 5 minučių nuo gimimo parodo naujagimio gyvybingumą. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. Net ir gerai įvertintam naujagimiui gali vėliau pasireikšti tam tikri sutrikimai, todėl svarbu stebėti jo raidą. Jei naujagimis patyrė deguonies badą (hipoksiją ar asfiksiją), tai gali turėti įtakos centrinės nervų sistemos funkcijoms.
Tyrimai ir procedūros nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą.
Įprasti nėščiųjų tyrimai
- Pirmasis apsilankymas pas gydytoją (iki 12 sav.): bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, gliukozės tolerancijos mėginys (GTM), Rh faktoriaus nustatymas (jei moters Rh D neigiamas, o vyro teigiamas).
- Šlapimo tyrimas kartojamas reguliariai, vertinamas jo lyginamasis svoris, baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų kiekis.
- Sifilio, ŽIV, hepatito B tyrimai atliekami siekiant išvengti perdavimo vaisiui.
- Lytiškai plintančių ligų (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae ir kt.) tyrimai rekomenduojami, jei yra rizikos veiksnių.
- Krūties vėžio patikra (mamografija) rekomenduojama 25 metų ir vyresnėms, jei nebuvo atlikta per pastaruosius 3 metus.
Genetiniai ir infekciniai tyrimai
- 11-13 sav. ir 14-22 sav. ultragarsiniai tyrimai įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno, Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Raudonukės, toksoplazmozės, citomegalo viruso tyrimai atliekami, jei yra įtarimų dėl infekcijos.
- B grupės streptokoko (BGS) pasėlis iš makšties ir išangės atliekamas 35-37 nėštumo savaitę.
- Herpes simplex viruso (HSV) tyrimas rekomenduojamas simptomų turinčioms nėščiosioms arba jei partneris serga.
Kiti svarbūs tyrimai
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) atliekamas nėštumo metu gliukozės kiekiui kraujyje įvertinti.
- Kardiotokograma (KTG) ir vaisiaus judesių vertinimas nuo 26-os nėštumo savaitės leidžia stebėti vaisiaus būklę.
Didelis naujagimis: priežastys ir pasekmės
Kai kurie kūdikiai gimsta didesni nei vidutiniškai. Tai gali turėti įtakos gimdymo eigai ir naujagimio sveikatai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Diabetas: Motinos diabetas (gestacinis arba iki nėštumo buvęs) gali lemti didelio vaisiaus svorio vystymąsi (diabetinė embriofetopatija).
- Mityba: Nesaikingas angliavandenių vartojimas nėštumo metu.
- Genetika: Paveldėti veiksniai gali lemti didesnio vaiko gimimą.
- Dubens dydis ir vaisiaus padėtis: Moters dubens dydis ir vaisiaus padėtis gimdymo metu.
Gimdymas ir galimos komplikacijos
Didelis naujagimis gali apsunkinti natūralų gimdymą, didinti tarpvietės plyšimų riziką, sukelti gimdymo traumas (pvz., raktikaulio lūžį). Kai kuriais atvejais gali prireikti cezario pjūvio operacijos. Tačiau net ir didelis naujagimis gali gimti natūraliais takais, jei nėra kitų komplikacijų.
Mityba po gimimo
Didelio svorio naujagimiai valgo ne dažniau nei normalaus svorio kūdikiai. Svarbu atsižvelgti į individualius mažylio poreikius ir stebėti jo svorio augimą.
Naujagimio priežiūra po gimimo
Išrašant naujagimį iš ligoninės, tėvams suteikiama svarbi informacija apie jo priežiūrą.
Vitamino K ir skiepų skyrimas
Naujagimiams skiriamas vitaminas K hemoraginės ligos profilaktikai. Taip pat atliekama vakcinacija nuo hepatito B ir BCG vakcina nuo tuberkuliozės. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti savo vaiką.
Naujagimio patikra dėl įgimtų ligų
Atliekamas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų (fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės ir kt.). Tėvai gali užsisakyti papildomus mokamus tyrimus.
Išrašymas iš ligoninės
Naujagimiai namo išrašomi, kai jų gyvybinės funkcijos yra normalios, jie tuštinasi, šlapinasi, gerai valgo ir svorio kritimas neviršija 10 proc.
