Prastu kūdikių ir vaikų miegu turbūt galėtų pasiskųsti dauguma tėvų. Tačiau vieniems miegoti neleidžia retkarčiais prabundantys mažyliai, o kitus iš lovos tirsiog pašokti verčia staigus vaiko verksmas ar klyksmas. „Prieš mūsų pokalbį apklausiau mane Instagrame sekančias mamas apie tai, kas joms aktualiausia kalbant apie naktinius siaubus ir supratome, jog dauguma šį terminą suprantą labai skirtingai. Aptarkime bendrai neramaus vaikų miego priežastis, košmarus, lunatikavimą ir kas yra tikrieji naktiniai siaubai bei kaip jų išvengti,“ - pokalbį pradeda tinklaraštininkė Miglė Rimeikė.
Medicininės nemiego priežastys
„Dirbant vaikų neurologijos srityje kasdien sutinku bent keletą šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. Pradžioje vyksta abiejų pusių - tėvų ir kūdikių - gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai apsipranta, adaptuojasi ir neretai mums, gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis. Dažnai pačioms šeimoms reikia įdėti pastangų, sekti dienotvarkę, pakoreguoti dienos ritmą, nes neramų miegą lemia ne medicininės priežastys ir vaistų receptas jų neišspręs,“ - patirtimi dalinasi vaikų neurologė Milda Dambrauskienė.
Situacijos, kuomet reikalinga medicininė gydytojo konsultacija ir pagalba:
- Kai kūdikis vietoj miego verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų - sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio.
- Dėl nosies problemų - adenoidų, alerginės slogos. Ko kūdikis kitaip, nei verksmu neparodys.
- Geležies elemento stoka. Neretai, jeigu nėščioji sirgo anemija, kūdikis taip pat gali turėti geležies stokos simptomų.
- Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Tokiu atveju daromi išsamesni miego tyrimai, skiriamas gydymas medikamentais.
- Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai, kūdikystėje neretai turi neramų miegą.
- Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti.
- Kai atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja. Tuomet stebime bendrą raidą, reakcijas, vertiname, ar vaikas neturi raumenų tonuso pakitimų.
Vaikų neurologijos srityje dirbančių specialistų teigimu, neramus kūdikių miegas dažnai yra adaptacijos laikotarpis, kuris ilgainiui praeina. Tačiau yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Kai kūdikis verkia ir jaučia skausmą, kuris gali būti susijęs ne tik su pilvo problemomis ar dygstančiais dantukais, bet ir su odos problemomis (sausumu, alergijomis, bėrimais, niežuliu) ar nosies problemomis (adenoidais, alergine sloga).
- Esant geležies stokai, ypač jei nėščioji sirgo anemija.
- Specifiniams, epilepsiniams reiškiniams miego metu.
- Vaikams, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai, kūdikystėje neretai pasireiškia neramus miegas.
- Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti arba atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja.
Kas yra naktiniai siaubai?
„Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai neretai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2 - 3 valandom nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Trukmė gali būti nuo kelių minučių ir net iki valandos. Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti. Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti ties antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3 - 5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebime, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai. Daugelis vaikų jas gali būti patyrę bent kartą gyvenime.“
Naktiniai siaubai - tai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai dažniausiai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2-3 valandoms nuo užmigimo. Tokių naktų vaikas pats neprisimena.
„Mūsų dukros atveju,“ - asmenine patirtimi dalinasi M.Rimeikė - „būna du variantai. Taikusis - daug skaudaus verkimo, prašosi išeiti iš miegamojo. Tokiu atveju atsisėdu kitame kambaryje ant kilimo, imu ją į glėbį ir linguodama dainuoju lopšines. Ir piktasis - rėkia, stumia, priešinasi bet kokiam kontaktui. Tuomet atsisėdu šalia jos ant kilimo, kol ji vartosi, pyksta ir tiesiog saugau, kad neužsigautų iki kol vėl užmiega. Kartais tai trunka 15 minučių, o kartais ir visą valandą. Pirmieji kartai buvo tikrai neraminantys, o dabar jau žinome jai tinkamą nuraminimo veiksmų seką“.
„Tikrai svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis. Taip pat reikėtų įspėti aplinkinius žmones, kurie nėra su tuo susidūrę, kad visų nepažadinti ir neišgąsdinti,“ - prideda gydytoja.
Lunatikavimas ir košmarai
Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes neretai to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia išbūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvesti į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis. Tai visiškai nereikalingas miego ritmo sutrikdymas.
Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, jie vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas juos atsimena, gali papasakoti. Budinamas pabunda ir nori būti nuraminamas, šviesos uždegimas ir „baubų“ išvaikymas iš kambario jam suveikia.
Naktinių siaubų priežastys
Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2 - 3 metų amžiaus vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet pilnai neprabundama. Tuomet sakoma, kad jau prasidėjus naktiniam siaubui reikėtų vesti vaiką išsituštinti arba negerti prieš naktį ir taip galima sumažinti pasikartojimo dažnį.
Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai yra genetiškai nulemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Taip pat, jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima,“ - pasakoja Milda.
Pagalba ramesniam miegui
„Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimai gali atsirasti dėl pervargimo, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.
Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti vaiką įtakojančius rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 - 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad nepasiekti piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai taip pat reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą.“
„Kai pradėjau žymėtis dienos įvykius, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Taip pat ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą laiko praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje. Toks laiko sulėtinimas praktiškai panaikino mūsų neramaus miego problemą,“ - dalinasi Miglė.
„Puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys ir jų gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek reikalinga peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego rėžimą ir kitus aspektus. Taip pat yra ir kitų nemedikamentinių padedančių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip tarkim operacijai, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriami papildai. Bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų,“ - pataria neurologė.
„Konsultuojant šeimas neretai pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių, dėl ko jie gali verkti - galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“.
Neretai, žiūrint į saldžiai miegančius mažylius pamąstome, kaip mes juos mylime, jie kaip angelėliai... Bet kai eilinę naktį mažieji pradeda „koncertuoti" tikrai ne angeliškais balsais, kaip priedainį pridedame „už ką mums taip", „ką mes blogo padarėme"? Tad kokios dažniausios priežastys, kodėl mažyliai nemiega?
- Nerami, pavargusi mama - neramus kūdikis. Juk jis mamą jaučia kaip pats save. Mus visus dėl nerimo nemiga kankina. Be to, rami mama visai kitaip reaguoja į prabudusį naktį mažylį.
- Per daug įspūdžių mažyliui dienos metu - nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos. Pasistenkite į pasaulį pažiūrėti mažylio akimis ir manau viskas bus aišku.
- Režimo nebuvimas. Jie miegam bet kur ir bet kada, tai nėra ko pykti, kad iniciatyvą, kaip miegoti, perims pats mažylis.
- Patys kalti... jei mažylio miegas būna neramus, jis blaškosi, vartosi, rankytėmis mosikuoja, tai dar nereiškia, kad jis nemiega. Tad jei mes jį pakeliame, nešiojame ir pažadiname, oi koks siutas jį gali paimti. Sapnas juk buvo toks saldus. Čia panašiai, kaip šalia miegančio klausti „Ar tu miegi?" tol, kol jis ar ji atsakys...
- Ligos, ligelės... kai sergame kad ir paprasčiausia sloga, miegame sunkokai. Tad bet kokia liga išderina mažylio miegelį.
- Dantukų dygimas. Galite kiek norite savo pienelį duoti, bet jei skauda, tai skauda. Trumpam užmiega mažasis, o po pusvalandžio vėl serenados...
- Pilvelio bėdos. Besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, alergija, maisto netoleravimas ir šiaip, jautrus žarnynas, tikrai apie save primins.
- Kojų skausmai. Jei per vasarą vaiko kelnės tapo per trumpos, gali naktį ir kojas, ir raumenis skaudėti, dilgčioti ir tirpti.
Mes juk visi miegame skirtingai. Bet svarbiausia - nesitikėkite, kad mažieji jūsų mintis skaitys ir jūsų planus vykdys. Stebuklų nebūna. Kaip neįmanoma sau pačiam atsakyti, kodėl būtent šią naktį miegas neima...
Miegemotas, kuris vis užmiršdavo, kad jau eina miegoti – pasaka vaikams
Kūdikio miegas: ką svarbu žinoti?
Kūdikių miegas labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Jų miego ciklai yra trumpesni (apie 40-60 minučių), todėl perėjimas iš vieno ciklo į kitą dažnai baigiasi prabudimu. Suaugusieji šiuos perėjimus paprastai „pramiega“, o kūdikiai - ne visada.
Dažniausios priežastys, kodėl kūdikis nubunda kas valandą:
- Alkis: Ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio skrandis yra mažas, todėl jis greitai išalksta. Net ir naktį jam reikia maitinimo, o prabudimai kas valandą gali būti visiškai natūralūs.
- Miego asociacijos: Jei kūdikis užmiega tik su krūtimi, buteliuku, supimu ar čiulptuku, prabudęs tarp miego ciklų jis ieško tos pačios sąlygos, kuri padėjo užmigti.
- Per didelis nuovargis: Paradoksalu, bet pervargę kūdikiai miega prasčiau. Jei dieną mažylis per ilgai nemiega ar per vėlai eina miegoti, naktį jis gali dažnai prabudinėti.
- Raidos šuoliai: Kūdikio smegenys sparčiai vystosi. Nauji įgūdžiai - vartymasis, sėdėjimas, ropojimas - gali sukelti dažnesnius naktinius prabudimus.
- Dantų dygimas: Diskomfortas, skausmas ar niežulys dantenose dažnai pasireiškia naktį, kai mažiau išorinių dirgiklių.
- Aplinkos pokyčiai: Triukšmas, per šviesus kambarys, per šilta ar per šalta - net ir nedideli pokyčiai gali sutrikdyti kūdikio miegą.
Kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus.
Ką gali padaryti tėvai?
- Sukurti ramią miego rutiną: Kasdien kartojami veiksmai - maudynės, ramus balsas, pritemdyta šviesa - padeda kūdikiui suprasti, kad artėja miego metas.
- Stebėti vaiko nuovargio ženklus: Žiovulys, akių trynimas, irzlumas - signalai, kad laikas miegui, kol kūdikis dar nepervargo.
- Užtikrinti saugią ir ramią aplinką: Tamsus, tylus, ne per šiltas kambarys (apie 18-20 °C) padeda kūdikiui miegoti ramiau.
- Kantrybė ir savęs tausojimas: Dažni prabudimai yra ne jūsų klaida. Jei įmanoma, ilsėkitės dieną, prašykite pagalbos ir atminkite - šis etapas praeis.
- Pasitarti su specialistu: Jei kūdikis atrodo neramus, prabudimus lydi nuolatinis verksmas ar įtariate skausmą - verta pasitarti su gydytoju.
Kada verta sunerimti?
Nors dažni prabudimai dažniausiai yra normalūs, reikėtų kreiptis į specialistą, jei:
- Kūdikis neauga ar nepriauga svorio.
- Miegą lydi stiprus, ilgalaikis verksmas.
- Pastebite neįprastą elgesį ar vangumą.
Kūdikių nemigos priežastys ir pasekmės
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.
Dažniausios vaikų nemigos problemos:
- Traumuojantys išgyvenimai.
- Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi).
- Vaikystės baimės.
- Socialinės problemos
- Paros ritmo sutrikimai.
- Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare).
- Kai kurių vaistų vartojimas.
- Skausmas.
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos.
- Miego apnėja.
- Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija).
- Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija).
- Diegliai.
- Dantų dygimas.
Vaikams, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 % vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Vaikų nemigos simptomai
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
- Padidėjęs mieguistumas dieną.
- Sumažėjęs aktyvumas dieną.
- Nuotaikos pablogėjimas.
- Susikaupimo problemų atsiradimas.
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas.
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas.
- Nenoras užsiimti fizine veikla.
- Nuotaikos pablogėjimas vakare.
Vaikų nemigos pasekmės:
Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida. Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.
Ką daryti, kai kūdikis staiga pradeda klykti?
Staigus kūdikio klyksmas dažnai išgąsdina tėvus, tačiau daugeliu atvejų tai yra natūrali kūdikio reakcija į diskomfortą ar staigų pojūtį. Mažylis gali pradėti klykti dėl pilvo dieglių, dujų susikaupimo, alkio, nuovargio ar net staigaus perėjimo iš gilaus į lengvą miego etapą. Kartais klyksmą sukelia išgąstis - stipresnis garsas, ryškesnė šviesa ar nemalonus kūno pojūtis. Kadangi kūdikis dar nemoka kitaip išreikšti savo poreikių, klyksmas tampa vieninteliu būdu pranešti, kad jam kažkas negerai.
Vis dėlto, jei kūdikis nuolat verkia ir jį sunku nuraminti, svarbu ieškoti priežasties. Gali būti, kad kūdikis patiria stiprų diskomforto jausmą ir bando su tuo kovoti. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta.
Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau.
Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t.
Turbūt norėtumėte, kad vaikas miegotų visą naktį be nubudimų? Jei vaikas yra išmokęs užmigti pats, šie nubudimai nepatogumų nekelia. Tiesą sakant, tėvai jų net nepastebi. Problemų kyla tuomet, jei vaikas yra įpratęs užmigti padedamas tėvų - glostomas, kalbinamas, maitinamas, sūpuojamas. Šie nubudimai trukdo išsimiegoti ne tik tėvams.
Kūdikis muistosi per miegus - ar tai normalu?
Kūdikio muistymasis miegant dažniausiai yra visiškai normalus reiškinys. Miego metu mažylis pereina skirtingas miego fazes, o lengvo miego metu jis gali judinti rankytes, kojytes, spurti, keisti kūno padėtį ar net trumpam praverti akis. Tai rodo, kad kūdikio nervų sistema bręsta, o smegenys aktyviai apdoroja dienos patirtis. Dažnai toks muistymasis nereiškia, kad kūdikis pabudo ar jam kažkas negerai - priešingai, jis gali toliau ramiai miegoti, jei nėra papildomai žadinamas. Tėvams svarbu stebėti, ar muistymąsi lydi verksmas ar diskomforto požymiai, tačiau vien judesiai per miegus paprastai nėra priežastis nerimauti.
