Vasarą su kirmėlėmis susiduria dažno mažylio tėvai. Ypač jei jų atžalėlė kurį laiką atostogavo kaime pas močiutę ir, pavyzdžiui, ragavo uogų tiesiai iš daržo. Ar griaužė obuoliuką, ramiai sau tūnojusį po obelimi. Kad užsikrėstų kirmėlėmis, vaikui pakanka neplautas rankytes susikišti į burną ar tiesiog jomis paliesti lūpas. Plika akimi dažniausiai nematomas užkratas iškart patenka į organizmą. Kaip suprasti, kad vaiko kūne apsigyveno nepageidaujami gyventojai ir kokių priemonių amunicija padeda juos išnaikinti?
Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis įvairiomis helmintozėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. visų pasaulio gyventojų. Labiausiai helmintozės paplitę Afrikoje, Rytų Azijoje, pietiniuose Amerikos regionuose. Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3-12 m. Vasara yra padidėjusios rizikos metas užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, nes kirminų bei jų kiaušinėlių gausu dirvožemyje bei vandenyje, o žmogaus kontaktas su gamta šiltuoju metų laiku itin intensyvus. Rizika susirgti kirmėlinėmis ligomis didesnė naminių augintinių turėtojams.
Vaikų sveikata yra vienas iš svarbiausių tėvų rūpesčių, o kirmėlių infekcijos - gana dažna problema, su kuria gali susidurti tiek maži, tiek didesni vaikai. Nors mintis apie kirmėles gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad ši problema yra gana lengvai diagnozuojama ir gydoma.
Kokie požymiai išduoda, kad vaikas užsikrėtęs kirmėlėmis?
Jų yra keletas. Dažniausiai pasikeičia vaiko elgesys: jis greitai pavargsta, tampa irzlus, nervingas, nepastovios, greitai besikeičiančios nuotaikos. Mažyliui taip pat gali sutrikti miegas, pablogėja apetitas, jis gali netekti svorio. Taip pat gali skaudėti ir svaigti galva, suprastėti atmintis, tampa sunku susikaupti. Kartais kamuoja pilvo skausmai, viduriavimas ar, priešingai, užkietėja viduriai. Tai būtų dažniausiai pasitaikantys bendrieji parazitinių užkratų požymiai. Priklausomai nuo kirmėlių rūšies, kuriomis vaikas užsikrėtė, gali varginti ir kitokie papildomi nemalonūs pojūčiai. Pavyzdžiui, užsikrėtus spalinukėmis, jaučiamas stiprus niežulys aplink išangę, askaridės paskatina nepaaiškinamą kosulį ir alergines reakcijas.
Vienas pagrindinių simptomų - niežulys, išangės niežėjimas, ypač vėlai vakare arba naktį, kai spalinukės išlenda. Tada jos pradeda dėti kiaušinėlius ir atsiranda išeinamosios angos, lytinių organų niežulys, vaikai ima pastoviai taisytis kelnaites, gali būti, kad naktį ima prasčiau miegoti, tampa irzlesni, nervingesni, nenori valgyti. Gali skųstis pilvo skausmais aplink bambą. Gali sutrikti, tai yra, padažnėti tuštinimasis. Gali būti pykinimas, bet tai jau nėra toks dažnas simptomas. Žarnyno kirmėlių simptomai gali skirtis priklausomai nuo kirmėlių rūšies, tačiau dažniausiai pasitaiko šie požymiai: niežėjimas aplink išangę, ypač naktį (dažniausiai sukelia spalinės). Svorio kritimas be akivaizdžios priežasties. Virškinimo problemos, tokios kaip pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas. Nuovargis ir silpnumas, kuris gali būti susijęs su mitybos trūkumu dėl parazitų. Matomos kirmėlės išmatose ar aplink išangę.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra. Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti. Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli. Bėrimas dažnai yra pirmasis parazitinių žarnyno kirmėlių infekcijos požymis. Pavyzdžiui, kirmėlės ir strongiloidiazė gali sukelti niežtinčius bėrimus iš apvalių raudonų dėmelių toje vietoje, kur kirmėlė patenka į odą. Šistosomozė gali sukelti bėrimą arba odos niežulį praėjus kelioms dienoms po pirminio užsikrėtimo.
Pasitaiko, kai jokių ryškių požymių ir nėra. Tad rekomenduojama reguliariai, du kartus per metus, pasitikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.
Kokiomis kirmėlėmis vaikai užsikrečia dažniausiai? Kokiu būdu?
Mažyliai dažniausiai „pasigauna“ spalinukių, apvaliųjų kirmėlių, askaridžių, kaspinuočių. Kirmėlėmis paprastai užsikrečiama per užterštą vandenį, maistą, smėlį, žaislus, kai stokojama higienos įgūdžių ar vartojamas netinkamai termiškai apdorotas maistas. Taip pat galima užsikrėsti glostant augintinius - kates, šunis ir nenusiplovus rankų, suvalgius neplautų ar netinkamai nuplautų uogų, daržovių ir vaisių.
Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos. Parazitinių ligų sukėlėjai gali patekti ir per kvėpavimo takus su dulkėmis, kurias išnešioja musės ir tarakonai, o patekusios pro ryklę, jos nukeliauja į virškinimo traktą ir sukelia ligas. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt. Dažnai pasitaikantys žarnyno parazitinės ligos yra helmintozės, viena iš jų - enterobiozė, kurią sukelia spalinės. Tai - vienas dažniausių susirgimų tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų. Kitos dažnai infekcijas sukeliančios kirmėlės yra askaridės ir trichinos.
Vasarą su kirmėlėmis susiduria dažno mažylio tėvai. Ypač jei jų atžalėlė kurį laiką atostogavo kaime pas močiutę ir, pavyzdžiui, ragavo uogų tiesiai iš daržo. Ar griaužė obuoliuką, ramiai sau tūnojusį po obelimi. Kad užsikrėstų kirmėlėmis, vaikui pakanka neplautas rankytes susikišti į burną ar tiesiog jomis paliesti lūpas. Plika akimi dažniausiai nematomas užkratas iškart patenka į organizmą.
Kaip kirmėlių invazija gydoma? Kokia būtų jų profilaktika?
Geriausia ir veiksmingiausia profilaktika yra tinkami higienos įgūdžiai ir sektinas pačių tėvų pavyzdys. Vaikas turi žinoti, kad rankas reikia plauti ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš kiemo, pasinaudojus tualetu, paglosčius šunį ar katę. Jam turi būti paaiškinta, kodėl reikia plauti kiekvieną parduotuvėje pirktą daržovę ar vaisių. Rizika užsikrėsti kirmėlėmis sumažėja ir trumpai kerpant vaikų nagus - panagėse ne taip kaupiasi nešvarumai.
Tėveliams svarbu nepamiršti tinkamai termiškai apdoroti maisto produktų. Profilaktikai labai svarbi yra asmeninė higiena: reguliariai plauti grindis, vėdinti kambarius, keisti rankšluosčius ir patalynę. Beje, patalynę ir vaikučio naktinius marškinius ar pižamą patariama išlyginti, mat karštis sunaikina kirmėlių kiaušinėlius, jei ant skalbinių jų netyčia buvo patekę. Labai svarbu tinkamai apsiprausti po tekančiu vandeniu. Geriausiai naudojant muilą.
Kirmėles naikina įvairūs vaistai. Tačiau prieš pradedant gydytis geriausiai iš pradžių pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamiausią preparatą ir paaišk.$(function() { // Function to handle image display and potentially lazy loading});
Vaistų nuo kirmėlių vartojimas ir profilaktika
Kirmėles naikina įvairūs vaistai. Tačiau prieš pradedant gydytis geriausiai iš pradžių pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamiausią preparatą ir paaiškins, kiek laiko bei kaip tiksliai jį reikėtų vartoti. Dažniausiai skiriami vaistai savo sudėtyje turi pirantelio veikliosios medžiagos. Vaistinėse galima rasti 125 ir 250 mg stiprumo tablečių, kurios skiriamos vaikams nuo 6 metų. Jaunesniems nei 6 metų vaikams ypač rekomenduojama vartoti geriamąją suspensiją su ta pačia veikliąja medžiaga. Dar vienas dažnai skiriamų preparatų yra su mebendazolo veikliąja medžiaga. Šio vaisto vartojimas skiriasi pagal naikinamų kirmėlių rūšį. Beje, mokslininkai pastaruoju metu tiria galimybę kontroliuoti kirmėlinę invaziją inulinu - lengvai virškinamu angliavandeniu, kuris neigiamai veikia parazitų vystymosi ciklą, didina organizmo atsparumą, padeda geriau įsisavinti kalcį.
Ar reikia vaistų nuo kirmėlių vaikui duoti profilaktiškai? Kodėl? Egzistuoja teorija, kad organizmas su parazitais turėtų susidoroti pats, kad tai net būtina imunitetui. Vaistai kirmėlių profilaktikai vartojami tik jei yra didelė rizika jomis užsikrėsti. Pavyzdžiui, profilaktiškai vaistais gali būti gydomi ligonio šeimos nariai, kartu gyvenantys ar to paties kolektyvo nariai, taip pat nėščiosios (antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose) bei krūtimi maitinančios moterys. Profilaktiškai tokiu atveju skiriama 11 mg/kg kūno svorio vienkartinė dozė (maksimali dozė - 1 g) vaisto. Norint kad infekcija nepasikartotų, toks pat gydymo kursas gali būti kartojamas po 2-3 savaičių.
Užsikrėtimas kirmėlėmis dar kitaip vadinamas parazitine nešvarių rankų liga. Jomis, kaip jau minėta, užsikrečiama dėl asmens higienos stokos, vartojant netinkamai apdorotą maistą. Žmogaus imunitetas su tuo neturi nieko bendra. Beje, kovojant su žarnyno kirmėlėmis, liaudies medicina pataria vartoti česnaką. Tai puiki priemonė tiek parazitų profilaktikai, tiek imunitetui sustiprinti.
Gydytojas paaiškina, kaip gydyti spalinukes (dar vadinamas spalinukėmis)
Kada kreiptis į gydytoją ir kokios pasekmės gali kilti negydant?
Jei tėvai įtaria, kad vaikas galėjo užsikrėsti spalinukėmis, gydytoja rekomenduoja duoti specialių vaistų. Jei infekcija lengva, manau, kad gydytojai paskirs antihelmintinius vaistus. Daugelis jų yra nereceptiniai, nepageidaujamos reakcijos į vaistą pasireiškia itin retai. Aš apskritai patariu vos įtarus ar tuo atveju, jei vaikas daug laiko leidžia gamtoje, jei namuose yra gyvūnų, jei eina į darželį, profilaktiškai duoti šių vaistų. O jei yra išreikšti simptomai - kreiptis į gydytoją. Nes vaiko organizme gali būti apsigyvenę ir kiti helmintai.
Negydomi vaikai turi infekciją, platina ligos sukėlėjus ir didina riziką jais užsikrėsti kitiems žmonėms. Laiku neaptikti kaspinuočiai gali sukelti ir rimtų sveikatos bėdų, pavyzdžiui, išplisti į kitus organus: kepenis, akis, širdį ar net smegenis. Tokiu atveju gali kilti pavojus net gyvybei. Negydant askaridžių, yra tikimybė susirgti apendicitu, gali būti paskatintas kasos uždegimas, žarnyno nepraeinamumas.
Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti. Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės - vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus.
Jei manote, kad sergate žarnyno kirmėlėmis, sveikatos priežiūros specialistas surinks sveikatos istoriją ir išnagrinės tokius veiksnius, kaip higiena ar neseniai įvykusios kelionės į endemines teritorijas. Be kiaušinėlių, lervų ar suaugusių kirmėlių aptikimo išmatose arba šalia išangės, infekcijai patvirtinti atliekami šie tyrimai: Fekalijų (išmatų) tyrimas: Taip pat vadinamas kiaušialąsčių ir parazitų tyrimu, kuriuo nustatomos žarnyno kirmėlės ir kiti žarnyno parazitai. Tyrimui atlikti reikės pateikti tris ar daugiau išmatų mėginių, paimtų atskiromis dienomis. Endoskopija arba kolonoskopija: Į burną (endoskopija) arba tiesiąją žarną (kolonoskopija) įkištas vamzdelis padeda gydytojui apžiūrėti žarnyną ir ieškoti kirmėlių ar kitų parazitų požymių. Kraujo tyrimai: Šiais tyrimais, remiantis kraujo mėginiais, infekcija patvirtinama pagal antikūnų ar parazitų buvimą parazitinių ligų, tokių kaip filariozė, maliarija ar babeziozė, atveju. Vaizdiniai tyrimai: Tam tikroms parazitų sukeltoms infekcijoms, pažeidžiančioms kūno organus, patvirtinti gali prireikti magnetinio rezonanso (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimų.
Išmatų požymiai: Jei sergate žarnyno kirmėlių infekcija, išmatose galite matyti kirmėles ar jų dalis (būdinga kaspinuočiams.) Kiaušinėlius ir lervas pastebėti sunkiau. Visos kirmėlės atrodo skirtingai: Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba. Kirmėlės žmonėms. Siūlinės kirmėlės atrodo kaip maži, ploni baltos medvilnės gabalėliai, maždaug 1/10 colio ilgio. Apvaliosios kirmėlės labiau primena sliekus. Kaspinuočiai yra ilgi, šviesiai geltoni ir plokšti. Jums gali pasireikšti virškinamojo trakto (VKT) simptomai, dėl kurių pasikeičia išmatų išvaizda, jos tampa vandeningesnės, pilnos gleivių ar net kraujingos. Pavyzdžiui, dėl lėtinės šistosomozės ir sunkios kabligelių infekcijos šlapime ar išmatose gali atsirasti kraujo. Sunki vikšrinių kirmėlių infekcija gali sukelti dažną, skausmingą tuštinimąsi gleivėmis, vandeniu ir krauju.
