Normali vaiko organizmo vidaus temperatūra svyruoja nuo 36 iki 37 °C. Jei kūno temperatūra šiek tiek pakyla ir siekia 37-38 °C, tai laikoma pakilusia temperatūra. Karščiavimas diagnozuojamas, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38 °C (matuojant tiesiojoje žarnoje). Pakilusi temperatūra ir karščiavimas gali signalizuoti, kad organizmas aktyviai kovoja su kenksmingu virusų ar bakterijų poveikiu.
- Normali kūno temperatūra: 36-37 °C
- Pakilusi kūno temperatūra: 37-38 °C
- Karščiavimas: > 38 °C
- Aukšta vaikų temperatūra: 40 °C
- Aukšta suaugusiųjų temperatūra: > 39 °C
Kūno temperatūrą kontroliuoja ir palaiko smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Įvairūs ligas sukeliantys mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ar virusai, gali pakelti pagumburio kontroliuojamą normalios temperatūros ribą. Kūno temperatūra pakyla, nes organizmas karščiuodamas kovoja su „įsibrovėliais“. Karščiavimas nėra liga, o natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija.
Galimos karščiavimo priežastys
Yra kelios galimos vaikų karščiavimo priežastys. Dažniausios jų yra peršalimas ir gripas, dantų dygimas, ausies ir gerklės skausmas. Karščiuojama ir sergant vadinamosiomis vaikų ligomis, pavyzdžiui: skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai. Svarbu suprasti, kad karščiavimo priežastis ne visada yra infekcija.
Ligos simptomai ir požymiai
Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:
Bendrieji simptomai:
- Dažnas verkimas
- Kojų, galvos skausmas
- Apetito netekimas
- Ašaringos akys
- Nuovargis, išsekimas
Pradedant karščiuoti:
- Blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos
- Pašiurpusi oda, šaltkrėtis
Karščiavimui mažėjant:
- Karšta kakta, paraudę skruostai
- Šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos
- Prakaitavimas
- Troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus
Ligos gydymas
Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl ne visada pakilus temperatūrai būtina ją malšinti. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda.
Karščiavimą malšinantys vaistai
Specialiai vaikams skirtų vaistų sudėtyje yra skirtingų veikliųjų medžiagų. Viena iš tokių veikliųjų medžiagų yra ibuprofenas, kuris, kaip įrodyta, yra ypač veiksmingas. Ibuprofenas yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų. Be to, ibuprofenas veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Vaistų dozavimas priklauso nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio).
Aukšta temperatūra nėra visada blogai. Net jei pakilusios temperatūros priežastis yra liga, neskubėkite jos mažinti vaistais. Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritas (roto, noro, kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios.
Jei naujagimiui ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui temperatūra pakilo nežymiai (iki 37,5°C), patikrinkite, ar jam ne per karšta, ar jis nėra per daug prirengtas ar per šiltai apklostytas. Jei manote, kad temperatūra pakilo dėl ligos, bet ji nėra labai aukšta (iki ~38-39°C, priklausomai nuo amžiaus), o vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas yra geras, nėra jokio reikalo mažinti temperatūros: tai ženklas, kad liga nėra sunki ir organizmas su ja sėkmingai tvarkosi.
Apranga, miegas ir poilsis, skysčiai, maistas
Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra turėtų būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti.
Vaikui turėtų būti užtikrinama ramybė, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga, jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą, tinkamą vaikų amžiui. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai svarbūs, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą (organizmas yra sutelkęs visas jėgas prieš kovą su liga, tad nereiktų jo per daug apkrauti virškinimu).
Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
Kada karščiavimas vaikui tampa pavojingas? Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikių karščiavimo priežastys gali būti įvairios: kartais tai susiję su perkaitimu, stipriu verksmu, ausies uždegimu, angina, peršalimu, skiepais, virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai gali būti sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, bloga savijauta, vėmimas, viduriavimas, išbėrimas ir kiti odos pokyčiai. Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Kūdikio karščiavimas be jokių kitų simptomų: Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė. Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.
Ženklai, įspėjantys, kad vaikas perkaito: atrodo blogiau nei įprastai, labiau suirzęs; blyški, lipni oda; mieguistas ir suglebęs; mažiau šlapinasi (sauskelnės sausesnės/reikia rečiau keisti); tamsus šlapimas (įprastai būna šviesios šiaudų spalvos); atsisako valgyti (kūdikiai gali jaustis nejaukiai dėl odos kontakto maitinant krūtimi - pabandykite ant odos uždėti rankšluostį); troškulys (jei kūdikis silpsta, gali gerti mažiau); sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų).
Kaip padėti vaikui? Būtina kreiptis į gydytojus. Kol jie atvyks, rekomenduojama perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius. Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau. Uždėkite ant vaiko kūno vėsios drėgnos medžiagos arba nuplaukite jį kempine. Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis. Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius.
Gydytojas paaiškina, kaip atpažinti ir valdyti vaikų karščiavimą (aukštą temperatūrą) | Simptomai ir gydymas
Saulės ir šilumos smūgis yra skirtingos būklės, nors jų simptomai yra labai panašūs. Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, o šilumos smūgis dėl per ilgo būvimo karštoje, blogai vėdinamoje patalpoje, taip pat dėl per didelio fizinio aktyvumo karštyje bei per mažo skysčių vartojimo esant aukštai lauko temperatūrai. Šilumos smūgio atveju sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, o saulės smūgio metu pažeidžiama galvos smegenų funkcija. Saulės smūgis dažnai pasireiškia kartu su šiluminiu smūgiu.
Saulės smūgio simptomus dažnai galima sumaišyti su paprastu peršalimu ar nuovargiu, todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti saulės smūgį. Gali pasireikšti raumenų skausmai, mėšlungis, viduriavimas; būklei progresuojant gali prasidėti traukuliai, žmogus praranda sąmonę, todėl laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali pasibaigti mirtimi. Simptomai gali pasireikšti po vieną bei ne iš karto, o netgi praėjus kelioms valandoms po saulės poveikio.
Labai svarbu paminėti, kad ypač jautrūs saulės ir šilumos poveikiui yra vaikai ir vyresni negu 65 metų asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz.: širdies, inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
Pirmoji pagalba perkaitus saulėje: Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja. Gerkite daugiau skysčių negu įprastai (išskyrus tuos atvejus, jeigu jūs sergate sunkiomis širdies, inkstų ir kt. ligomis ir gydytojas yra apribojęs skysčių suvartojimą). Tinka negazuotas mineralinis vanduo, kurį reikėtų vartoti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais. Stebėkite savo šlapimo spalvą, jeigu jis yra šviesiai geltonos spalvos - skysčių jūsų organizmui pakanka. Stebėkite savo kūną ir atpažinkite pirmuosius saulės ar šilumos smūgio požymius. Imantis tinkamų veiksmų, galime apsaugoti ne tik save, bet ir kitus išvengti rimtų sveikatos problemų!
Saulės smūgis - didžiausias mūsų priešas vasarą, kuris gali ne tik sugadinti smagų laiko praleidimą lauke, bet ir privesti prie sunkių simptomų ar net mirties. „Jaučiamas karštis bet kokiam žmogui sukelia stiprų organizmo stresą, tačiau vaikai į šį reiškinį reaguoja itin jautriai. Jų kūnas negali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių taip greitai, kaip tai geba padaryti suaugusiųjų. Vaikų organizmo atsivėsinimo mechanizmai yra prasčiau išvystyti, jie mažiau prakaituoja ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl to jaunesnio amžiaus vaikams kyla didesnė rizika perkaisti ir sunegaluoti“, - įspėja A. Gurevičienė.
Kai aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, kūnas pradeda prakaituoti. Nors tai yra vienintelis būdas kūnui atiduoti šilumą, gydytoja pažymi, kad su prakaitu organizmas netenka ir daug skysčių. Dehidratacija - tai kūdikiams ir vaikams iki 4 metų ypač pavojinga būklė, nes dėl mažos kūno masės vaikai gali labai greitai prarasti daug vandens, o kartu ir vitaminų bei mineralų, pavyzdžiui, magnio ir kalio. „Norint išvengti dehidratacijos, svarbu nedideliais kiekiais nuolat vaikui duoti atsigerti vandens, vėsios arbatos ar negazuoto mineralinio vandens. Stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų duoti vaikams nerekomenduojama - jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Svarbiausia, nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs, nes troškulys yra vienas dažniausiai pasireiškiančių dehidratacijos simptomų“, - aiškina vaikų ligų gydytoja A. Gurevičienė.
Pasak vaikų ligų gydytojos, vaikų oda yra labai jautri saulės poveikiui, todėl odos nudegimas gali pasireikšti vos po keliolikos tiesioginiuose saulės spinduliuose praleistų minučių. Esant odos nudegimui nuo saulės vaiko odelė parausta, tampa skausminga, rimtesniais atvejais gali iškilti vandeningos pūslelės. „Odos nudegimą patyrusio vaiko odą vėsinkite vandeniu, jeigu skausmas sunkiai pakeliamas, duokite ir vaistų nuo skausmo. Nepamirškite girdyti ir pakankamai skysčių, nes odos nudegimai skatina skysčių pasišalinimą iš kūno. Be to, neleiskite vaikui būti saulėje, kol nudegimas visiškai nesugis“, - sako A. Gurevičienė ir priduria, jog kiekvienas odos nudegimas daro įtaką onkologinių odos ligų atsiradimui vėlesniame amžiuje.
Siekiant išvengti neigiamo saulės poveikio vaikų odai, svarbu imtis prevencinių priemonių ir apsaugoti vaikus. Anot gydytojos, kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir gali būti tik pavėsyje, o vyresnio amžiaus vaikų odą būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Vaikus taip pat renkite laisvesniais, šviesių spalvų drabužėliais, kurie dengtų kuo daugiau kūno, pasirūpinkite, kad jie visada dėvėtų galvos apdangalą plačiais kraštais.
A. Gurevičienė sako, kad atpažinti, kada vaikas perkaito tiesioginėje saulėje, galima iš gana paprastų požymių. Perkaitusiam vaikui pasireiškia gausus prakaitavimas, jo oda tampa blyški ir vėsi, drėgna, vaikas taip pat gali skųstis pykinimu ir silpnumu, jam gali nežymiai pakilti temperatūra ir krėsti šaltis. Vaikų ligų gydytoja sako, kad pastebėjus pirmuosius perkaitimo simptomus vaikui reikia suteikti pirmąją pagalbą: duokite atsigerti vėsintų skysčių, nuneškite vaiką į vėsesnę patalpą, dėkite vėsinančius kompresus, jeigu vaiko būklė negerėja - būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
„Dar vienas su perkaitimu susijęs sveikatos sutrikimas - saulės smūgis, kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcijos. Nors šiam sutrikimui būdingi simptomai yra panašūs į perkaitimo, jie pasireiškia stipriau, yra sunkesni, o pati būklė - pavojinga gyvybei“, - įspėja A. Gurevičienė. Saulės smūgį patyrusiam žmogui būdinga itin aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti iki 40°C ir daugiau, taip pat stiprus galvos skausmas, negilus, tačiau dažnas kvėpavimas, karšta, paraudusi ir sausa oda, neretais atvejais netenkama sąmonės. Pastebėjus šiuos simptomus reikia iškart kviesti medicininę pagalbą, o laukiant kol ji atvyks, būti vėsioje vietoje ir stengtis žmogų atvėsinti.
Norint apsaugoti vaikus nuo neigiamų aukštos temperatūros padarinių jų sveikatai, reikia skatinti juos gerti pakankamai skysčių, dėvėti kepurę ir naudoti apsauginį kremą nuo saulės su ne mažesniu nei 30SPF filtru, kuriuo reikia ištepti visas atviras kūno vietas. A. Gurevičienė primena, jog tepti kremą reikia 20 min. prieš einant į lauką, o šį procesą būtina kartoti kas 2 valandas.
„Nauji tėveliai turi nepamiršti, jog jaunesni nei 6 mėn. amžiaus kūdikiai negali būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tad laiką su jais leiskite tik pavėsyje, o esant didžiausiam saulės aktyvumui (nuo 11 iki 17 val.), būkite vėsioje patalpoje, pasivaikščiojimus ar žaidimus lauke planuokite tik vėsesniu paros metu, anksti ryte ar vakare“, - priduria vaikų ligų gydytoja Aida.
Be to, krūtimi maitinami kūdikiai esant karštam orui gali norėti žįsti dažniau, taip pat reikėtų stebėti, kiek vaikas šlapinasi, ar šlapimas šviesios spalvos.
tags: #vaikas #perkaito #temperatura
