Maždaug pusė kūdikių arba gimsta su pleiskanų luobele ant galvos, kuri dar vadinama lopšio kepure, arba ji susiformuoja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai yra viena iš odos ligos seborėjinio dermatito formų ir dažniausiai išnyksta savaime, be jokio gydymo, iki 6 mėnesių - vienerių metų amžiaus. Naujagimių odelė toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos). Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą. Naujagimių oda lupasi dėl kelių priežasčių. Kaip pastebėti skirtumą? Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas. Vaisiaus vandenų poveikis. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio. Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos.
Kas sukelia kūdikio pleiskanų luobelę?
Manoma, kad pleiskanų luobelė gali atsirasti dėl padidėjusio hormono androgeno kiekio, jis į kūdikio organizmą patenka iš mamos organizmo ir kurį laiką po gimimo jame išlieka. Gali prisidėti ir grybelinė infekcija - natūraliai ant odos gyvenantis mieliagrybis, kurio augimo terpė - odos riebalai, esant jų pertekliui jis gali smarkiai išplisti. Pleiskanos atsiranda dėl mikroorganizmo iš Malassezia šeimos, kuris yra grybelis, padidėjusio dauginimosi. Dėl šio reiškinio odos ląstelės epidermyje atsinaujina per greitai, sudarydamos dideles pleiskanas ar lopinėlius, kurie iškrenta arba tampa lipnūs. Jos atrodo riebios ir yra gelsvai pilkos spalvos. Dėl to galvos oda gali būti ypač sudirgusi ir gali stipriai niežėti. Pleiskanos matomos plaukuose ir dažniausiai krinta ant kaklo ir pečių, ypač šukuojant. Yra dvi rūšys: sausos pleiskanos ir riebios pleiskanos. Iš to, kaip jos atrodo, galima nustatyti pagrindinę problemos priežastį. Vidutinio pleiskanojimo atvejais žvyneliai yra ploni, sausi, pilki arba balkšvi ir neprilimpa prie galvos odos; jie krinta ant pečių. Storos, riebios ir gelsvos pleiskanos prilimpa prie galvos odos ir dažniausiai jaučiamas niežėjimas. Tai lengva seborėjinio dermatito forma. Galvos oda dažnai yra paraudusi ir sudirginta. Sausi balkšvi lopinėliai ir paraudimas yra psoriazės požymiai. Kas sukelia gausų, pasikartojantį žvynelių atsiradimą arba psoriazę? Psoriazės būdingi iš negyvų odos ląstelių susiformavę luobai, kurie atrodo kaip stori, aiškiai apibrėžtų formų lopinėliai, ypač skalpo kraštuose, apvalios arba ovalios formos, lydimi paraudimo. Šie žvyneliai skiriasi dydžiu ir gali priminti šalmą, dengiantį visą galvos odą. Jie yra sidabrinės spalvos, vientisi, sausi ir ypač tvirtai prikibę prie odos. dėl kurios odos lopinėliai gerokai sustorėja, atsiranda paraudimas ir žvyneliai. t. y. Šis procesas, paprastai trunkantis apie 30 dienų, sutrumpėja iki mažiau nei vienos savaitės (nuo 3 iki 6 dienų). Žvyneliai gali būti susiję su dviem ligomis: seborėjiniu dermatitu (SD) ir psoriaze. Kūdikio pleiskanų luobelė visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių. Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių. Tai tam tikras riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kurio priežastis nėra žinoma.
Luobelę sudaro riebių gelsvos spalvos žvynelius primenančių pleiskanų sluoksnis plaukuotoje galvos dalyje, ant viršugalvio, o kartais jos dengia ir dalį kaktos, antakius, zonas už ausų. Vadinamoji lopšio kepurė atrodo neestetiškai, tačiau mažyliui dažniausiai jos nei skauda, nei nieži.
Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos. Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia.
Pleiskanos dažnai laikomos suaugusiųjų problema, tačiau su jomis susiduria ir nemažai vaikų - nuo mažamečių iki paauglių. Tėvams tai gali kelti nerimą, ypač jei nežinoma, kodėl atsirado pleiskanos ir kaip jas saugiai bei veiksmingai gydyti. Geros žinios yra tai, kad daugeliu atvejų ši būklė - laikina ir išgydoma, jei imtasi tinkamų priemonių.
Kas yra pleiskanos ir kodėl jos atsiranda vaikams? Pleiskanos - tai negyvos odos ląstelės, kurios per greitai atsiskiria nuo galvos odos ir kaupiasi plaukuose ar ant pečių. Nors jos dažniau pasireiškia paauglystėje dėl hormoninių pokyčių, vaikai taip pat gali patirti pleiskanojimą dėl įvairių priežasčių:🔹 Sausa oda - dažnas šildymo sezonu ar po maudynių chloruotame vandenyje.🔹 Seborėjinis dermatitas - dažniau pasitaiko kūdikiams („lopšelio dangalas“), bet gali kartotis vyresniems vaikams.🔹 Netinkamos higienos priemonės - agresyvūs šampūnai, retas galvos plovimas.🔹 Alerginės reakcijos į plaukų ar odos priežiūros produktus.🔹 Mitybos trūkumai, stresas ar net miego trūkumas paaugliams.

Kaip prižiūrėti ir gydyti kūdikio pleiskanų luobelę?
Pleiskanų luobelės gydyti nereikia, tačiau tėvai turi žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti. Gydytojai dermatologai rekomenduoja dažniau plauti kūdikių, kurie turi pleiskanų luobelę, plaukus, patartina kas antrą dieną. Daugeliu atvejumu tai gali padėti suminkštinti pleiskanas ir paskatinti jas greičiau pasišalinti. Plaunant galvą galima švelniai pamasažuoti tą vietą, kurią dengia pleiskanų sluoksnis. Kai pleiskanos labai tvirtai laikosi, prieš plaunant galima patepti luobelę kūdikių aliejumi, ar tam skirtu losjonu ir palaikyti kelias minutes. Plaunant galvą ir šią procedūrą baigus galima lengvai pašukuoti plaukus vaikišku šepetėliu ar šukomis, kad suminkštėjusios ir atšokusios pleiskanos pasišalintų. Kartais pakanka šiek tiek patrinti luobelę rankšluosčiu. Galima įsigyti ir specialų pleiskanų luobelei iššukuoti skirtą šepetį ar šukas, luobelės priežiūrai skirtą aliejuką ar kremą.
Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko. Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių. Be to, ir jų metu naudokite tik drungną vandenį, itin minkštas kempinėles ar šluostes ar tiesiog apiprauskite vaikelį rankomis. Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos. Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti, o ne padėti. Taip pat negalima kūdikių odos šveisti kosmetiniais ar jokiais kitais šveitikliais.
Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu, didesne slogos ir alergijų išsivystymo rizika.
Įprastas kasdienis šukavimas. Nors ir atrodo banalu, bet tikrai retai pagalvojame apie dar plikos kūdikio galvytės šukavimą, nes atrodo - nėra plaukų, nereikia ir šukavimo.
Tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.
Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti. Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.
Mūsų naujausias atradimas, kurį išbandėme su jauniausiąja Paule - „KidsClin® Cradle Cap“ serumas kūdikių pleiskanų luobelės šalinimo rinkinys 3IN1. Tai ne tik natūrali kosmetinė priemonė (beje, labai veiksminga), bet ir naudojimą palengvinantys dalykėliai. „KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui. Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.

2-3 kartus per savaitę plaukite plaukus ir galvos odą švelniu šampūnu, kuriame yra: priešgrybelinių veikliųjų medžiagų, kurios kovoja su Malassezia grybelio proliferacija, veikliųjų medžiagų, šalinančių pleiskanas ir reguliuojančių ląstelių dauginimąsi, ir komponentų, kurie ramina bet kokį niežėjimą. Švelniai masažuokite sukamaisiais judesiais. Kruopščiai išplaukite plaukus. Atsargiai nusausinkite plaukus. Jei naudojate džiovintuvą, įsitikinkite, jog pučiamas oras yra ne per karštas, kad nedirgintų galvos odos. Stenkitės nekasyti galvos odos, kad nepablogintumėte jos būklės.
Kelis kartus per savaitę plaukite plaukus ir galvos odą ypač gerai toleruojamu gydomuoju šampūnu, kuriame yra: keratolitinių veikliųjų medžiagų lipniems lopinėliams pašalinti, veikliųjų medžiagų, mažinančių intensyvų niežėjimą, ir intensyvių maitinamųjų medžiagų, kurios suminkština sausus odos plotus. Švelniai masažuokite sukamaisiais judesiais. Kruopščiai išplaukite plaukus. Atsargiai nusausinkite plaukus. Jei naudojate džiovintuvą, įsitikinkite, jog pučiamas oras yra ne per karštas, kad nedirgintų galvos odos. Stenkitės nekasyti galvos odos, kad nepablogintumėte jos būklės.
Plaukite plaukus ir galvos odą ypač gerai toleruojamu gydomuoju šampūnu, kuriame yra: priešgrybelinių veikliųjų medžiagų, kurios veiksmingai kovoja su Malassezia furfur proliferacija, sudedamųjų dalių, šalinančių pleiskanas ir reguliuojančių ląstelių dauginimąsi, ir veikliųjų medžiagų, galinčių nuraminti stiprų niežėjimą ir priešuždegiminių medžiagų, raminančių galvos odą. Šis šampūnas turėtų būti naudojamas 2-3 kartus per savaitę intensyviai gydant pleiskanas (15-21 dieną), po to kartą ar du per savaitę kaip prevencija pakaitomis su švelniu šampūnu. Keletui minučių palikite šampūną ant galvos odos, ypač ant pažeistų vietų (lopinėlių). Jei šampūnas yra kreminės tekstūros, jo veikliųjų medžiagų nepateks į akis. Švelniai masažuokite sukamaisiais judesiais. Kruopščiai išplaukite plaukus. Atsargiai nusausinkite plaukus.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Tėvai ar kiti vaikelį prižiūrintys suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, jei pleiskanomis pasidengia didesnis odos plotas, ne tik galva, bet ir oda aplinkui ausis, ant kaklo, kitose kūno vietose. Taip pat reikėtų stebėti, ar kūdikiui seborėjinio dermatito pažeistos odos nenieži, ar oda neparaudusi, nekraujuoja, neskauda, nėra suskilinėjusi, ar luobelė neskleidžia nemalonaus kvapo, ar neslenka plaukučiai.
Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono, bet gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro.
Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu oda niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją. Labai dažnai sakoma, kad odos niežulį sukėlė alergija, motinos mityba ir t. t. Tai netiesa. Iš tiesų tai odos liga, kurią reikia gydyti. Tai odos liga, kurią reikia profesionaliai gydyti.
Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono. Jeigu paūmėja pavasarį, galima įtarti, kad tai atopinė egzema. Seborėjinis dermatitas gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro.
Taip pat žrKą daryti? Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Kai kurios mamos tepa ir grietine. Galima ir ja, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas. Tačiau jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.
Išnyksta savaime Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
Diagnozuoti seborėjinį dermatitą nėra lengva, nes ši liga dažnai painiojama su žvyneline, vaikų atopiniu dermatitu ar alergine reakcija. Retais atvejais pleiskanų luobelė ant kūdikių galvytės gali byloti apie imuninės sistemos sutrikimus.

Kūdikiams, kurie turi pleiskanų luobelę, nerekomenduojama nuskusti plaukučių, nes ir taip jautri odelė gali būti dar labiau sudirginta. Tai tikrai nepadės atsikratyti pleiskanų.
Atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.
Ichtiozė. Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Iš šio baltymo odos epidermio ląstelėse susidaro keratinas, todėl sutrikdomas viršutinio odos sluoksnio ląstelių ragėjimas bei vientisumas.
Žvynelinė (psoriazė). Tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.

| Požymis | Seborėjinis dermatitas (kūdikiams) | Žvynelinė (psoriazė) |
|---|---|---|
| Išvaizda | Riebi, gelsvai pilka, lipni pleiskanos, kartais su paraudimu. | Sausi, sidabriški, aiškiai apibrėžti lopinėliai, dažnai su paraudimu. |
| Lokalizacija | Dažniausiai galvos oda, antakiai, zona už ausų. Gali plisti. | Dažnai galvos odos kraštai, alkūnės, keliai, bet gali apimti ir didesnius plotus. |
| Niežulys | Gali būti, bet nebūtinai intensyvus. | Dažnai intensyvus. |
| Priežastis | Hormonų poveikis, grybelis Malassezia. | Autoimuninė liga, sutrikęs odos ląstelių atsinaujinimas. |
| Gydymas | Dažnai praeina savaime, specifinė priežiūra, kartais medikamentai. | Lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinio gydymo. |

