Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu, kai vaikas atsisako valgyti sveikus maisto produktus, ypač mėsą. Tai kelia nerimą dėl vaiko augimo, vystymosi ir bendros sveikatos. Šioje situacijoje svarbu neprarasti kantrybės ir sistemingai taikyti tinkamus metodus.
Būkime pavyzdžiu
Vienas svarbiausių patarimų - tėvai turėtų būti pavyzdžiu savo vaikams. Kuo dažniau rinkimės sveikesnius maisto produktus parduotuvių lentynose ir venkime menkaverčių, sveikatai kenkiančių produktų, kuriuose gausu cukraus, druskos, hidrintų riebalų ir trūksta skaidulinių medžiagų. Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto ar pervirto maisto. Kai namuose nebus tokių produktų, nebus ir jų norinčių valgyti. Pastebėsime, kaip gerėja visos šeimos sveikata. Sunkiausia - žengti pirmą žingsnį. Nelaukite, kol gyvenimas privers priimti sveikatai palankios mitybos įpročius - padarykite tai patys. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, akcentuokite vaikams, kad tai nėra kasdienybė. Ateis diena, kai retos išimtys bus tokios retos, kad jų nepastebėsite nei jūs, nei jūsų vaikai. Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa „dievų maistu”. Pirmiausia suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti. Ir nepamirškime, kad vaikai - dideli suaugę. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodyti pavyzdį ir vaikai valgys sveikai. Netikite? Pabandykite! Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” - leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai naudingų patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
Mama Inga pasidalino savo patirtimi: „Mano dukrytės mityba nesveika, nesubalansuota, ji apskritai mažai ką valgo. Mergaitė visiškai nevalgo vaisių, uogų, daržovių ir beveik nevalgo mėsos. Taip pat ji nevalgo kitų sveikatai naudingų patiekalų, pavyzdžiui, įvairių košių, sriubų ir kt. Laimei, bent darželyje retkarčiais paragauja mėsytės. Namuose - griežtai ne. Šiuo metu ji valgo, mano nuomone, visiškai nesveikus maisto produktus / patiekalus: sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, šaldytus virtus koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves, ir, žinoma, saldumynus. Tiesiog nežinau, kada ir kokiu būdu šie produktai atsirado mūsų racione. Greičiausiai tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada atrodė geriau, kad nors ką nors lai valgo nei nieko. Tiesiog vieną kitą kartą pradėjome duoti nesveiko maisto, ir to, matyt, užteko, kad vaikas greitai pakeistų įpročius. Baisiausia, kad jos meniu nuolatos mažėja. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau (prieš 1 metus) valgydavo virtas dešreles, tai pastaraisiais metais jų net neparagauja ir t.t. Esu visiškoje neviltyje ir nežinau, kokiu būdu priversti / skatinti / mokinti valgyti įvairų ir naudingą maistą. Todėl klausiu Jūsų, kol dar laikas, kaip galima šią situaciją / problemą pakeisti”.
Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas
Kai kurie tėveliai pastebi, kad vaikas dažnai gauna sveikatai nepalankų maistą darželiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ar pas močiutę, o tai išderina jo skonio receptorius. Tačiau svarbu suprasti, kad į močiutės puodus nereikėtų lįsti - ji su gamintu maistu perduoda ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą. Bet jei močiutė vaišina ne savo gardžiai keptais pyragais, o pirktiniais koldūnais ar žuvies piršteliais, saldumynais, meilės jausmo ir palankumo sveikatai nėra ko ir ieškoti. Tada tėvelių pareiga perduoti močiutėms, kad taip elgdamos neprisideda prie sveikatai tinkamos vaikų mitybos įpročių formavimo.
Darželiuose dažniausiai maistas būna geresnis nei namuose, nes jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Nors ir ten ne viskas idealu, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Kalbama apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, kurie draudžiami darželiuose, bet ne retoje šeimoje sutinkami ant stalo. Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.
Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą
Skaitykime kartu su vaikais ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką bei sveikatai palankų. Sakote, brangu - klystate. Maisto papildai kainuoja daugiau nei gryni produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, pilnavertės grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita). Darželiuose sveikatai nepalankūs produktai draudžiami, o namuose? Vienodumas turi išlikti ne tik namuose, ugdymo įstaigos, bet ir viešosiose maitinimo įstaigose. Ir visi mes turime prisidėti prie vaikų mitybos įpročių formavimo. Jei kavinėje fri bulvytės norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas tokio maisto nevalgyti. Jei nėra galimybių, tada tegul tai būna retos progos. Būtina kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantimis ir pan. Žinių apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajusti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai. Svarbu - klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs geriausiai žinote, koks maistas jūsų sveikatai naudingas, tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai. Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukti laikrodį atgal. Kantrybės - žingsnis po žingsnio ir rezultatai nudžiugins.
Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažylis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Vaikas gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo. Užkandis, o ne užkandžiavimas, turi būti tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku, atsisėdus prie stalo.
Nesijaudinkite, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina, kas, kodėl ir kaip daroma. Parodykite vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Padarykite valgymo laiką laimingu ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokios pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
Vaida Kurpienė: SVEIKA MITYBA I KAIP SĖKMINGAI PAKEISTI ĮPROČIUS
Mėsa - svarbus geležies šaltinis
Vaiko dienos valgiaraštis be mėsos? Nieko baisaus. O savaitė? O mėnuo? Kodėl kai kurie vaikai atsisako mėsos? Priežasčių gali būti įvairių. Mėsa - vienas svarbiausių geležies šaltinių. Atsisakius mėsos ir nepakeitus jos gausesnėmis kito maisto, turinčio šio mineralo, porcijomis, gali prasidėti mažakraujystė. Jei kūdikiams mažakraujystės grėsmė nėra tokia didelė - motinos piene paprastai būna visas reikiamas geležies kiekis, o maitinamiems adaptuotais pieno mišiniais, jei reikia, galima rinktis geležimi praturtintus mišinėlius. Daugumai žmonių ne iš karto pastebi anemijos simptomus, mat geležies atsargos mažėja palengva. Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, vaikas per dieną turėtų suvalgyti bent 2 produktų, kuriuose gausu geležies, porcijas.
Riebalų svarba vaiko mityboje
94 proc. tėvų nežino, kiek ir kodėl jų vaikai turėtų gauti esminių polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tai gali nulemti rimtas sveikatos problemas ateityje, nes pastarųjų pasigaminti pats organizmas nesugeba. Riebalai sudaryti iš įvairių riebalų rūgščių, tačiau bene svarbiausios iš jų - polinesočiosios riebalų rūgštys - Omega-3 ir Omega-6. Esminės riebalų rūgštys yra pagrindinė ląstelių ir smegenų vystymosi “statybinė medžiaga”, todėl ji labai svarbi vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, imunitetui. Neabejojama jų teigiama įtaka širdies ir akių sveikatai. Būtent dėl šių priežasčių 1-3 metų amžiaus mažylis per dieną turi suvartoti net iki 3 kartų daugiau omega 3 riebalų rūgščių, nei suaugęs, iki 700 mg. Pakankamas kiekis Omega-6 dažniausiai gaunamas su kasdieniu maistu - mėsa, žuvimi, augaliniais aliejais ir sviestu. Tačiau Omega-3 tėveliai turėtų skirti papildomą dėmesį. Siekiant, kad mažylis augtų sveikas ir tinkamai vystytųsi, būtina vartoti kuo įvairesnius augalinės ir gyvūninės kilmės produktus, o į mažo vaiko valgiaraštį bent du kartus per savaitę reikia įtraukti riebios jūrinės žuvies. Specialistė rekomenduoja pirmenybę teikti riebioms šaltųjų vandenų žuvims. Pavyzdžiui, lašišai, skumbrei, upėtakiui. Vertingos ir vietinės gėlųjų vandenų žuvys - karpiai, ešeriai. Jei vaikui žuvies įsiūlyti sunku, specialistė rekomenduoja į jo kasdienį racioną įtraukti augalinės kilmės Omega-3 šaltinius. Vertingi augalinės kilmės Omega-3 šaltiniai - įvairūs riešutai, sėklos ir jų aliejai, avokadai, sojos pupelės, tofu. Daugiausia augalinių omega 3 riebalų rūgščių yra linų sėmenų aliejuje ir šviežiai sumaltose sėmenyse - vos vienas arbatinis aliejaus šaukštelis patenkina visą mažylio vertingųjų riebalų rūgščių paros normą. Taip pat vertingas ir rapsų aliejus, kviečiai, sojos pupelių produktai. Vertingas augalinių riebalų rūgščių šaltinis - riešutai. Kad mažylis neužspringtų, rekomenduojama vartoti natūralų riešutų sviestą arba riešutus susmulkinti - jie gali būti puikus priedas prie varškės, rytinės košės ar kokio nors sveiko skanėsto. Linų sėmenys yra vienas labiausiai vertinamų augalinių omega 3 riebalų rūgščių šaltinių, tačiau derėtų nepamiršti, kad sėklose esantis aliejus greitai oksiduojasi, apkarsta ir netenka vertingų savybių. Riešutų ir sėklų aliejuose yra daug reikalingų riebalų rūgščių. Svarbių riebalų rūgščių yra ir mėsoje. Kad būtų gaunama kiek galima daugiau vertingųjų maistinių medžiagų, rekomenduojama rinktis vietos ūkininkų augintą mėsą.
