Daugelį tėvų vargina vaikų miego problemos. Kai kurie vaikai visai nenori eiti miegoti, kiti sutinka miegoti tik tėvų lovoje, dar kiti - keliasi naktį ir patyliukais įsirango į tėvų lovą. Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos gydytojų parengtoje atmintinėje - keletas patarimų, kurie padės lengviau įveikti šią problemą - padės vaikui užmigti ir gerai pailsėti.
Vaikui miegas yra gyvybiškai svarbus. Miegodamas vaikas ne tik pailsi, bet ir vyksta svarbūs fiziologiniai procesai: Fizinė raida: Miegant sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja kraujospūdis, kūno temperatūra, širdies ritmas ir kvėpavimas. Tuo pačiu metu išskiriamas augimo hormonas, daugiausia giliojo miego fazėje. Nervų sistemos formavimasis: Miegant atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema, kuri ir toliau nenutrūkstamai dirba. Emocinė raida: Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgytus įgūdžius. Todėl tėvai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų pakankamai ir kokybiškai.
Jei vaikas atsisako miegoti dienos metu, toli gražu nereiškia, kad jam dienos miego nebereikia. Dažnai vaikas nenori eiti miegoti, nes nenori atsitraukti nuo savo veiklos ar praleisti „ką nors svarbaus“, nors iš tikrųjų yra pavargęs ir nusnūdimas jam tikrai išeitų į naudą. Ką tokiu atveju daryti? Svarbiausia taisyklė: neverskite jo eiti miegoti per prievartą. Tai greičiausiai baigsis jo ašaromis, o ir jums nebus labai smagu. Geriau šiuo atveju suveiks kompromisas. Sutarkite su vaiku, kad tai yra ramybės metas, todėl visi - taip pat ir jis, turi pabūti ramiai, netriukšmauti, nedūkti ir nelakstyti. Dažnai ši ramesnė veikla baigiasi miegu, tačiau, net jei taip ir nenutiks, vaikas bent jau turės progą nusiraminti ir pailsėti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Mažyliui augant, jo miego poreikiai keičiasi ir jie išauga iš dabartinio miego grafiko. Galiausiai mažyliams reikia sudaryti individualų miego grafiką. Daugelis mažylių nuo dviejų miegelių pereina prie vieno 14-18 mėnesių amžiaus. Šis tvarkaraščio pakeitimas iš pradžių gali varginti tėvus ir vaikus. Iš tikrųjų dažnai pasitaiko, kad nesuderintas miego laikas ir natūralus vaikų miego ritmas prisideda prie to, kad prieš miegą kyla sunkumų. Daugeliui 24 mėnesių mažylių reikia maždaug 6 valandų budravimo prieš miegą, kad jie būtų pakankamai pavargę ir galėtų užmigti.
Naujų įgūdžių įgijimas dienos metu gali turėti įtakos tam, kaip ir kada Jūsų mažylis užmiega naktį. Dėl šių įdomių naujų gebėjimų, pavyzdžiui, mokymosi naudotis puoduku ar mokymosi parodyti savo nepriklausomybę (ir nuomonę!), mažyliams dažnai sunkiau atsipalaiduoti. Mažamečiai vaikai vis labiau suvokia aplinką ir domisi tuo, kas vyksta aplinkui. Jie nenori praleisti pasaulio vien dėl miego (net jei jo labai reikia!) ir tampa daug jautresni išoriniams dirgikliams. Stenkitės, kad miego aplinka būtų vėsi, tamsi ir rami.
Miego režimas, taip pat, gali padėti arba trukdyti mažyliui užmigti. Norite, kad tai būtų raminantis ir nuoseklus signalas, kad laikas nusiraminti. Kai maži vaikai yra guldomi miegoti laiku, kuris neatitinka jų natūralaus miego ritmo, jie gali nesijausti pavargę ir priešintis miegui (pvz., prašyti vandens, šaukti, atsisakyti eiti miegoti arba kelti pykčio priepuolius). Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliams įprasta, jog vakare jie užtrunka 45 minutes ar ilgiau (nuo pasiruošimo miegoti pradžios iki užmigimo). Tai, kaip vaikas jaučiasi fiziškai ir emociškai, turi įtakos tam, kaip lengvai mažylis užmiega. Tokio amžiaus mažyliams būdinga, kad jie patiria dar vieną atsiskyrimo nerimo bangą ir staiga nori, kad tėvai liktų su jais prieš miegą, kol jie užmigs.
Kaip įpratinti vaiką miegoti savo lovoje?
Tegul vaikas užmiega savo lovytėje. Pasakykite vaikui: "Atėjo laikas eiti miegoti į savo lovą. Pasimatysime ryte". Apkabinkite ir pabučiuokite vaiką, o paskui išeikite iš jo kambario. Jeigu vaikas seka iš paskos, draugiškai paimkite jį už rankos ir nuveskite atgal į lovą. Darykite tai tiek kartų, kiek prireiks - nenusileiskite. Jeigu vaikas verkia, pasėdėkite šalia jo keletą minučių, švelniai paglostykite. Tik nesigulkite šalia vaiko. Jeigu būsite nuoseklūs ir tvirtai laikysitės šių patikrintų patarimų, per porą savaičių jūsų vaikas įpras miegoti savo lovoje.
Jeigu vaikas atėjo į jūsų lovą naktį, būtinai atsikelkite ir nuveskite jį atgal - į jo lovytę. Padarykite tai kiekvieną kartą, kai taip atsitinka. Jeigu tuo metu miegojote ir mažylio įslenkant nepajutote, nuveskite vaiką atgal iškart, kai tik pajusite, kad jis atsidūręs jūsų lovoje. Atminkite: lengviau nepripratinti vaiko miegoti kartu su tėvais, nei vėliau nuo to atpratinti.
Patarimai, kaip padėti vaikui užmigti
- Vaiką guldykite miegoti visada tuo pačiu laiku ir kiekvieną kartą prieš miegą atlikite tą patį "ritualą": nuprauskite, paskaitykite pasaką, pabučiuokite, pasakykite, kad mylite.
- Prieš miegą nežaiskite judrių žaidimų - slėpynių, gaudynių, taip pat nepasakokite įaudrinančių vaizduotę ar baimę keliančių istorijų.
- Jeigu vaikas nori, tegul miega su savo mylimu žaislu, po norima antklode ir pan.
- Jeigu vaikas bijo tamsos, tegul jo kambaryje dega viena lemputė. Vėliau palaipsniui pereikite prie vis silpnesnio šviesos šaltinio, kol vaikas pradės miegoti tamsoje.
- Paguldę vaiką į lovą, pasakykite: "Labanakt, pasimatysime rytoj" ir ramiai, bet ryžtingai išeikite iš jo kambario (jeigu miegate tame pačiame kambaryje - nuo jo lovelės).
- Gali būti, kad atsisveikinus vaikas vėl pakvies jus. Tokiais atvejais mažyliai paprastai sako: "Aš noriu gerti", "Aš užmiršau tau pasakyti"... Jei taip vyksta, pasakykite, kad ateinate paskutinį kartą, vėl palinkėkite labos nakties ir daugiau iki ryto neikite į jo kambarį.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikas nemiega vienas
Yra daug priežasčių, kodėl vaikas gali nenorėti miegoti vienas. Užmigimo asociaciniai sutrikimai: Vaikas pripranta užmigti tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, supamas, maitinamas arba būnant šalia tėvų. Jei šios sąlygos pasikeičia, vaikui sunku užmigti. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų, todėl greitai prabunda.
„Ribų nustatymo“ nebuvimas: Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo, pavyzdžiui, prašo sekti pasakėles, gerti. Tokie vaikai užmiega kada nori ir kur nori, pavyzdžiui, triukšmaujant, šalia televizoriaus. Tėvai „atleidžia vadžias“ ir leidžia vaikui išlipti iš lovytės. Susidaro konfliktinė padėtis, nes vaikas žino, kad turi miegoti, tačiau nesugeba valdyti savo veiksmų.
Aplinkos veiksniai: Triukšmas, šviesa, netinkama temperatūra kambaryje. Tėvai mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje. Svarbu suderinti visos šeimos miegą, mažiausiai keičiant savo darbų grafiką.
Alergija ar virškinimo problemos: Alergija maistui gali sukelti nemigą. Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą.
Nereguliarus miego režimas: Nereguliarus miego laikas, ilgas buvimas lovoje, ilgesnis kaip miego poreikis. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą.
Baimės ir nerimas: Atsiskyrimo nerimas, baimė būti vienam tamsoje. Išgąstis, patirtos traumuojančios situacijos, nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas.
Ligos ir sveikatos problemos: Dantų dygimas, ūminės kvėpavimo organų ligos (nosies užgulimas, ausų, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas). Bronchinė astma, gastroezofaginis refliuksas, ausų uždegimas.
Kiti veiksniai: Per didelis ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Mėnulio pilnaties fazė (kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia). Nerami, pavargusi mama - neramus kūdikis. Per daug įspūdžių mažyliui dienos metu - nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos. Kojų skausmai.
Ką daryti, jei vaikas nemiega vienas?
- Nustatykite reguliarų miego režimą: Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net savaitgaliais.
- Sukurkite raminančią vakaro rutiną: šilta vonia, pasakojimas, lopšinė.
- Sukurkite tinkamą miego aplinką: Užtikrinkite, kad kambarys būtų tamsus, tylus ir vėsus. Naudokite užuolaidas, kad užblokuotumėte šviesą. Įjunkite baltą triukšmą, kad užmaskuotumėte kitus garsus.
- Apribokite ekranų naudojimą prieš miegą: Išjunkite televizorių, kompiuterį ir telefoną likus bent valandai iki miego.
- Venkite kofeino ir saldumynų prieš miegą: Neduokite vaikui gėrimų su kofeinu (arbatos, gazuotų gėrimų) ir šokolado vakare.
- Užtikrinkite fizinį aktyvumą dienos metu: Leiskite vaikui pabūti ir pajudėti lauke kasdien bent kelias valandas.
- Pasikalbėkite su vaiku: Išsiaiškinkite, ar vaikas nebijo tamsos, vienatvės ar kitų dalykų. Nuraminkite vaiką ir paaiškinkite, kad viskas bus gerai.
- Naudokite paguodos daiktus: Leiskite vaikui turėti mėgstamą žaislą ar antklodę, kuri jam suteikia saugumo jausmą.
- Būkite nuoseklūs: Laikykitės nustatytos rutinos ir nesileiskite į vaiko prašymus.
- Kreipkitės į specialistą: Jei miego problemos tęsiasi ilgą laiką arba yra labai sunkios, kreipkitės į gydytoją ar miego specialistą.
Jei Jūsų vaikas nuolat priešinasi miegui, galbūt laikas iš naujo įvertinti jo tvarkaraštį. Mažyliai dažnai priešinasi miegui, kai laikas miegoti nustatomas netinkamai. Tai ypač aktualu, kai miegoti einama per anksti ir mažylis nėra pakankamai pavargęs, kad galėtų užmigti. Mažyliui augant, jo miego grafike įvyksta du pagrindiniai pokyčiai: galiausiai jis pradeda miegoti tik vieną kartą per dieną, o jo budėjimo laikas pailgėja, ypač paskutinis prieš miegą. Tačiau nepamirškite, kad optimalų miego laiką reikia subalansuoti. Mažiesiems sunku užmigti, kai jie nepakankamai pavargę ir pervargę, todėl stenkitės reaguoti į jų signalus.
Nuoseklumas ir ramybė yra raktas į tai, kad Jūsų mažylis sėkmingai eitų miegoti. Nustatydami savo nakties ritualą atminkite, kad jis neturi būti ilgas ar sudėtingas. Raminanti veikla, pavyzdžiui, maudynės vonioje, prisiglaudimas ir knygelės skaitymas, padeda mažyliui pereiti nuo žaidimo prie poilsio ir paruošia jo organizmą miegui. Pabandykite šiuos rutininius veiksmus atlikti mažylio kambaryje esant silpnam apšvietimui, nes daugybė pasikeitimų gali išblaškyti mažylio dėmesį.
Lygiai taip pat, kaip ir nuoseklumas yra labai svarbus Jūsų mažylio miego rutinai, taip pat idealu prieš miegą turėti pakankamai laiko atsipalaiduoti. Tokio amžiaus mažyliams paprastai reikia maždaug 30-45 minučių atsipalaiduoti prieš užmiegant, o tai galima padaryti per naktinį ritualą. Tyli ir raminanti veikla, kurią kartu atliekate per jų miego rutiną, signalizuoja jų organizmui, kad laikas miegoti.
Kad sumažintumėte delsimą, pabandykite mažyliui prieš miegą suteikti ribotą daiktų ar situacijų pasirinkimą. Tai padeda mažyliams jaustis labiau kontroliuojamiems ir gali sumažinti laiko reikalaujantį protestą. Pavyzdžiui, siūlydavi kokią pižamą apsivilkti arba kokią knygą skaityti šį vakarą, galite kontroliuoti jų savarankiškumą.
Apsvarstykite galimybę duoti vaikui paguodos daiktą (dar vadinamą „pereinamuoju daiktu“), kuris gali padėti vaikui jaustis saugiai, ypač jei jis jaučia atsiskyrimo nerimą ir dėl to ilgai užmiega.
Vakare prie ekrano praleidžiamas laikas ir šviesos poveikis gali neigiamai paveikti Jūsų mažylio miegą. Tyrimai rodo, kad vaikai yra labai jautrūs šviesos poveikiui likus valandai iki miego, o ryški šviesa prieš miegą slopina melatonino (hormono, kuris praneša organizmui, kad laikas miegoti) poveikį.
Kai kurie vaikai bijo tamsos, todėl gali būti naudinga palikti įjungtą naktinę lemputę. Baimės ir nerimas gali trukdyti vaikui užmigti. Jei vaikas bijo likti vienas, svarbu jį nuraminti ir užtikrinti, kad jis yra saugus.
Vaikų protesto miegoti vienam priežastimi gali būti ir vaiko atsiskyrimo nerimas, noras kontroliuoti aplinką. Gali būti, jog jie supranta, kad miegodami nebepažais, nebendraus su tėvais. Tuo pačiu jie nėra tikri, ar tėvai jam miegant niekur nedings.
Vaikai yra emocinės būtybės ir jie labai jautrūs tėvų emocinėms būsenoms. Dažniausiai pasitaikančios vaikų nerimo, įtampos priežastys: pakitusi mamos būsena, tėvų sutrikę santykiai, nesutarimas su broliais ar seserimis, ilgas ir netikėtas išsiskyrimas su tėvais, gresiančios ar įvykusios tėvų skyrybos, šeimos sudėties pasikeitimai ir kt.
Geriausia, ką galite padaryti - su meile, bet tvirtai ir užtikrinant, kad prireikus būsite šalia, sugrąžinti vaiką į jo lovą. Jei savomis jėgomis nepavyksta rasti tokio elgesio priežasties ir įveikti šių sunkumų, drąsiai kreipkitės pagalbos į psichologą.
Jūs esate teisi, stabilus miegas ir poilsis, režimo įtvirtinimas ypatingai svarbus vaiko raidos etapo uždavinys. Tačiau įsidėmėkite, kad sūnus turi pajusti jumyse tvirtumą ir užtikrintumą, kad net ir atėjęs naktį pas Jus jis vis tiek turės likusią nakties dalį miegoti savo lovoje. Jei šią taisyklę taikysite nuolatos, saugodama ne tik vaiką, bet ir save, savo poilsį, vaikas palaipsniui nurims ir protestų nebebus, atsipalaiduos ir greit užmigs. Čia būtinas pačios mamos ryžtas, kaip ir padedant vaikui atsisakyti maitinimo krūtimi, žinduko ar atsiskiriant darželyje. Kai mamos laimingos, tai jų vaikai irgi laimingi. Tyrimai rodo, kad nelaimingos, prislėgtos mamos dažniau miega drauge su savo mažuoju vienoje lovoje, o laikui atėjus pastarasis sunkiau kraustosi į savo lovą.
Verta žinoti, kad ikimokykliniame amžiuje vaikų baimės keičia viena kitą ir būna ypatingai intensyvios. 3-5 m. dominuoja tamsos baimės. Tad visai gali būti, kad jūsų sūnus šalia įpratimo, drauge išgyvena ir tokio raidos etapo baimes. Iki šešerių metų vaikai dar gyvena magiškame animistiniame pasaulyje ir nelabai skiria realybę nuo fantazijos. Šaunia išeitimi gali tapti bendros vaiduoklių paieškos, terapinių pasakų skaitymas ar sukūrimas (kurios įkvėptų berniuką įveikti taip pat ir savo baimę), piešimas. Nupiešus savo baimę ar košmarą, vieną kartą galite pasiūlyti vaikui pripiešti staiga atsirandantį „gynybos objektą”, kitą kartą pasiūlyti į smulkius gabalėlius suplėšyti ir išmesti piešinį, trečią sykį - užklijuoti į voką ir išsiųsti baimę negrįžtamai be atgalinio adreso. Galite pakeisti drauge su vaiku baisų piešinį į juokingą. Ypač svarbu nepasijuokti iš vaiko baimių, jų nesumenkinti, nes gaunamas atvirkštinis efektas - baimė dar labiau užsifiksuoja. Stenkitės, kad vaikas suprastų, kad bijoti normalu ir būdinga visiems žmonėms be išimties, tačiau pasitelkus kūrybiškumą galima tapti didesniam, stipresniam už tą baimę ir ją įveikti. Atminkite, naujam įpročiui susiformuoti reikia atkaklaus kasdieninio 3-8 savaičių darbo.
Ir dar vienas dalykas: pastebima, kad nerimastingi vaikai turi per daug globojančius tėvus. Dažnai ši per didelė globa susijusi su padidėjusiu pačių tėvų nerimastingumu, baimingumu. Iš šio užburto rato išeiti padeda pasitikėjimas vaiku, dažnesnis vaiko drąsinimas nei kritikavimas, pagalba jam formuojantis savarankiškus įgūdžius, kaip įveikti kylančias baimes ir nerimą. Dalinkitės su vaiku, kaip jūs būdami jo amžiaus, o gal net ir šiandien tvarkotės su savo baimėmis, kokiais būdais jas įveikiate. Būkite su savo vaiku pozityvūs, kantrūs ir nuoširdūs. O svarbiausia, tikėkite, kad jūs drauge su vaiku visa tai įveiksite.
Vienas geriausių pavyzdžių - skaitymas prieš miegą. Skaitymas tampa pasiruošimu, įžanga į miegą. Tai kur kas priimtiniau negu staigus atitraukimas nuo dienos veiklų ir priverstinis paguldymas miegoti. Jis suteikia progą pratęsti dieną, kartu su mama ar tėčiu pasiruošti miegui. Prieš miegą rekomenduojama užsiimti ramia veikla, tad skaitymas - vienas geriausių pasirinkimų. Geriausia prieš miegą skaityti ne baisias, pernelyg įtempto siužeto, sudėtingas knygas, o pasirinkti šviesias, pozityvias, linksmas istorijas.
Tiek specialistai, tiek tėvai sutaria, kad prieš einant miegoti svarbiausia ramybė, nusiteikimas ir atitinkamos - miego - atmosferos sukūrimas. Lopšinės, pasakos ir miego ritualo kūrimas nebūtinai turi būti tėvus varginantis užsiėmimas. Vaikų miegas yra nepaprastai svarbus jų fizinei ir psichinei raidai. Miegas padeda atgauti jėgas, pailsėti ir užtikrina tinkamą organizmo veiklą.
Patogi vieta miegoti. Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos nakties metu, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Be to, yra nuomonė, kad vaikas neturėtų būti pratinamas miegoti visiškoje tyloje, kitaip jis vėliau pabūs nuo kiekvieno šurmulio. Tačiau ši nuomonė taip pat yra klaidinga. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.
Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.
Mėgstamas žaislas. Labai gerai jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.
Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.
Ramūs žaidimai prieš miegą. Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.
Valgymas prieš miegą. Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli.
Laikykitės aiškaus dienos režimo. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas.
Galite pabandyti “laipsnišką atsiskyrimą”. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.
Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.
