Vaikų kalbos vystymasis yra svarbus aspektas jų bendro vystymosi proceso. Daugelis vaikų natūraliai pradeda kalbėti pirmųjų gyvenimo metų metu, tačiau kai kurie vaikai gali susidurti su kalbos vystymosi uždelsimais ar problemomis. Jei pastebite, kad jūsų vaikas nekalba arba jo kalba vystosi lėčiau nei turėtų, tai gali būti dėl įvairių veiksnių.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors kiekvienas vaikas yra individualus ir jo kalbos raida gali skirtis, yra tam tikrų ženklų, kurie turėtų sukelti susirūpinimą. Jei jūsų dvejų metų vaikas neatsiliepia į vardą arba kalba tik tada, kai nori, o paprašytas pakartoti - užsispiria, tai gali reikšti sulėtėjusią kalbos raidą. Taip pat reikėtų sunerimti, jei vaikas iki 15 mėnesių nepasako nė vieno prasmingo žodžio, vengia akių kontakto ar nenori bendrauti. Jei jūsų trimetis vaikas vis dar nekalba arba kalba tik namiškiams suprantama „sava kalba“, verta kreiptis į specialistus.
Raudonos vėliavėlės, arba kada jau būtina kreiptis į logopedą:
- Jei dvejų metų vaikas neatsiliepia į vardą arba kalba tik tada, kai nori.
- Jei vaikas iki 15 mėnesių nepasako nė vieno prasmingo žodžio.
- Jei trimetis vaikas vis dar nekalba arba kalba tik namiškiams suprantama kalba.
- Jei vaikas, sulaukęs trejų metų, vis dar nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais ar mimika.
- Jei sulaukęs 3 metų vaikas neištaria k, g, l, v garsų arba jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą.
- Jei sulaukęs 5-5,5 metų vaikas vis dar neištaria š, ž, č, dž, r garsų.
Kartais vaikų kalbos vėlavimas gali būti susijęs su klausos sutrikimais. Jei kūdikis pirmą pusmetį nereaguoja į triukšmą, nesuka galvytės garso link, neatsako šypsena kalbinamas, neadekvačiai reaguoja į balso intonacijas, nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, svarbu pasitarti su pediatru.
Galimos kalbos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas.
Išskiriama specifinė kalbos raida dėl intelekto, klausos, regos ar įvairiapusio raidos sutrikimo. Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą.
Vaikai, kurie turi vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sutrikimais. Vienas jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) sutrikimas.
Taip pat svarbu paminėti išmaniąsias technologijas. Logopedė Liuda Jarošienė pastebi, kad vaikų kalbos vėlavimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra dažnesnis nei prieš 15-20 metų. Tarp daugybės to priežasčių negali nepaminėti ir neigiamos išmaniųjų technologijų įtakos vaikų kalbos, komunikacijos raidai. Vaikas, nuošalyje sėdintis su mobiliuoju telefonu rankose, yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka.
Kaip padėti vaikui lavinti kalbos įgūdžius?
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. Augant kiekvienam pirmųjų metų mėnesį mažylio tariami skiemenys sudėtingėja, ilgėja, pasidaro panašūs į dainavimą. Labai svarbu vaikutį šnekinti, šypsotis, kaitaliojant veido mimiką palaikyti malonų bendravimą, jam dainuoti.
Antraisiais gyvenimo metais vaikų kalba sudėtingėja. Jie jau pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus, gali pasakyti aplinkos daiktų pavadinimus. Vis dažniau savo norus reiškia žodžiais. Mažyliai vis labiau domisi aplinkos daiktais, apie juos klausinėja. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius. Suaugusieji kalboje turėtų vartoti vis naujus žodžius ir, kad vaikas įsimintų, juos dažnai kartoti. Bendraujant su vaiku rekomenduojama įvardinti visus atliekamus veiksmus.
Artėjant trijų metų gimtadieniui, vaikų aktyvusis žodynas sparčiai kinta, neretai kalboje vartojamos jau trijų-keturių žodžių frazės. Mokslininkai teigia, kad smulkiosios motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, klausa, rega, dėmesys. Itin svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Lavinant smulkiąją motoriką, gerėja ir kalbos raida, liežuvio judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.
Žaidimai ir pratimai kalbos raidai skatinti:
- Skaitymas: Skaitykite vaikui knygas, dainuokite, deklamuokite. Tai skatina žodyno plėtimą ir padeda suprasti kalbos struktūrą.
- Žaidimai: Žaiskite "slėpynes", padedant žaislą įvairiose vietose ir klausiant "kur pasislėpė?". Taip pat žaidimas "ko trūksta?".
- Smulkiosios motorikos lavinimas: Skatinkite vaiką piešti, spalvinti, karpyti, lipdyti iš plastilino, minkyti tešlą, varstyti virvutes į skylutes, dėlioti dėliones, konstruoti iš lego konstruktorių, dėlioti sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verti karoliukus ant virvutės, rūšiuoti pupeles, makaronus.
- Apibūdinimas: Aptarkite daiktus, veiksmus, kai su vaiku tėveliai vaikšto lauke, rengiasi maudytis, važiuoja į svečius, ruošiasi miegoti.
- Kartojimas: Skatinkite vaiką kartoti nesudėtingus žodžius, frazes.
Svarbu su vaiku kalbėti neskubant, dažnai sustojant. Lėta, rami, atsipalaidavusi, sklandi kalba daug efektyvesnė už tokius patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“. Vertėtų mažiau klausinėti vaiko įvairiausių dalykų, savo veido išraiška ir kūno kalba palaikyti vaiką, parodyti, kad klausomės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei jūsų vaikas nekalba arba jo kalba neatitinka jo amžiaus normų, pirmas žingsnis yra pasikonsultuoti su specialistu. Vaikų logopedas arba kalbos terapeutas gali atlikti vertinimą ir nustatyti, ar yra kalbos vystymosi problemų. Specialistas gali įvertinti vaiko kalbos įgūdžius, garsų tarimą, žodyno dydį ir kitus svarbius parametrus.
Logopedė dr. Vilma Makauskienė teigia, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvams gali būti patarta, kaip bendrauti, kad kalbos raida būtų sėkminga. Jei specialistas nustato, kad vaikui reikia papildomo pagalbos, galbūt terapijos arba kitų kalbos terapijos metodų, nesijaudinkite. Labai daug vaikų yra sėkmingai padėję savo kalbos problemoms, kai jos buvo nustatytos ir imtasi veiksmų laiku.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į artikuliacinės mankštos pratimus, kurie lavintų liežuvio, lūpų judesius. Vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas - garso tarimo įtvirtinimas kasdieninėje aplinkoje ir išmokymas jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų.
| Amžius | Žodynas (apytiksliai) | Sakinio trukmė |
|---|---|---|
| 1 metai | 2-30 žodžių | 1 žodis |
| 2 metai | 100-400 žodžių | 2-3 žodžiai |
| 3 metai | 1200-1500 žodžių | 3-4 žodžiai |
| 5 metai | ~ 6000 žodžių (plečiasi ~20 žodžių/dieną) | 4-5 žodžiai ir daugiau |
Svarbiausia yra dėti pastangas ir bendradarbiauti su specialistais, kad jūsų vaikas galėtų vystyti kalbos įgūdžius ir pasiruošti sėkmingam ateities mokymuisi ir bendravimui.
