Pradėjus lankyti darželį, vaikas staiga ima protestuoti prieš tai, nors iki tol mielai jame lankydavosi. Kyla klausimas, kas nutiko ir kaip tėvai turėtų elgtis tokioje situacijoje.

Mama klausia: „Mano sūnus vaikų lopšelį-darželį lanko nuo 1,5 m. Atrodo, jam viskas buvo gerai, labai lengvai apsiprato, beveik be ašarėlių. Dabar jis jau didelis, vasaros pradžioje švęsime trejų metukų gimtadienį. Siaubas, kas pasidarė! Rėkia kaip pašėlęs darželyje iš ryto, nepaleidžia manęs. Bėgu iš darželio pasikūkčiodama, taip skauda širdį. Kas jam nutiko? Klausiu auklėtojų, gal kas nutiko darželyje, gal kas jį skriaudžia, atsako, kad nieko bloga nepastebėjusios.“

Kaltinu save, gal aš sūnų per anksti išleidau į darželį ir jis man dabar taip „keršija“?

Į klausimą atsako psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Galimos priežastys, kodėl vaikas nebenori eiti į darželį

Gali būti daug priežasčių, dėl kurių vaikas nebenori lankyti darželio. Galbūt pasikeitė auklėtoja, prie kurios buvo pratęs vaikas, ar šeimininkutė. Arba atsirado daugiau pokyčių, pavyzdžiui, į grupę atėjęs naujas draugas gali sukelti mažylio nepasitenkinimą ir nenorą lankyti darželio.

Toks mažas vaikas nežino, kas tai yra kerštas, ir tikrai nekeršija tėvams. Maži vaikai tėvus myli besąlygiškai, tėvai jiems didžiausias autoritetas, prilygstantis Dievui. Tad kerštą iškart atmeskime.

Gali būti, mama jaučiasi kalta, kad vaiką išleido taip anksti į darželį, ir jos nerimą jausdamas sūnus bijo pasilikti. Arba mamai kas nors ėmė nepatikti darželio grupėje, pasikalbėjo vaikui girdint su tėčiu ir mažylis išsigando, pradėjo nerimauti.

Na, o greičiausiai šis nenoras lankyti ugdymo įstaigos susijęs su trečiųjų metų krize. Ji susijusi su vaiko noru būti savarankiškam. Tuo metu mažylis „atranda“ savąjį „aš“, pradeda suvokti, kad jis yra atskiras ir nepriklausomas asmuo. Labai nori savo nepriklausomybę parodyti ir kitiems ir pasitikrinti, kiek laisvės gali išsireikalauti iš tėvų. Todėl iki šiol paklusnus mažylis staiga pradeda viską neigti, nenorėti daryti to, ką mama prašo. Šiuo metu dažnas vaikas sunkiai lieka darželyje, bet ne todėl, kad ten negerai, o kad yra noras priešintis. Kol krizė trunka, vaikai apskritai mėgsta eiti ten, kur negalima, neduoti rankos mamai.

Trečiųjų metų krizė dažniausiai būna labai sunki tokiam mažyliui, kurį tėvai itin globoja, nes mano, kad jis mažutis ir nieko pats nesugeba. Kuo labiau globojamas ir saugomas trimetis - tuo labiau priešinsis bet kokiai globai.

Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai vaikas, anksčiau noriai ėjęs į darželį, staiga pasikeičia ir nebenori ten lankytis. Šis laikotarpis gali būti stresinis tiek vaikui, tiek tėvams. Psichologai teigia, kad adaptacija darželyje gali trukti iki 6 mėnesių, o kiekvieno vaiko patirtis yra individuali.

Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas gali nenorėti eiti į darželį:

• Atsiskyrimo nerimas: Mažiems vaikams sunku atsiskirti nuo tėvų, ypač jei jie nėra įpratę būti vieni be artimųjų.
• Neaiškumas ir pokyčiai: Nauja aplinka, nepažįstami žmonės ar pasikeitęs dienos režimas gali sukelti stresą.
• Neigiama patirtis: Jei vaikas susidūrė su sunkumais darželyje (pvz., konfliktai su kitais vaikais, nepatogi miego aplinka, nemėgstamas maistas), jis gali pradėti bijoti darželio.
• Dėmesio siekimas: Kartais vaikai atsisako eiti į darželį, nes taip jie gauna daugiau dėmesio iš tėvų.
• Nuovargis ir adaptacijos sunkumai: Pradėjus lankyti darželį, vaikas gali būti pavargęs nuo naujos rutinos ir didelio kiekio socialinių sąveikų.
• Pertraukos: Kartais adaptacijos procesą apsunkina pertraukos, pavyzdžiui, ligos, tėvų atostogos ir kiti laikotarpiai, kai vaikas laikinai nelanko ugdymo įstaigos.
• Naujo šeimos nario atsiradimas: Būsimas naujo šeimos nario atsiradimas vaikui gali sukelti nemažai nerimo.

Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių - tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. Pasak specialistų, tokie pokyčiai yra natūralus reiškinys, būdingas daugeliui vaikų.

„Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes turi eiti ir atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet adaptacijos laikotarpiu sutrinka vaikų miegojimo kokybė, gali pasikeisti tuštinimosi įpročiai, mityba, vaiko elgesys namuose - vaikas gali tapti abejingesnis ar kaip tik per daug aktyvus, irzlesnis ar imti maištauti“, - situaciją apibūdina „Vilniaus privačios gimnazijos“ vaikų psichologė Ieva Kirkilė.

Vaikų psichologė Ieva Kirkilė išskiria kelias požymių grupes, kada reikėtų sunerimti dėl vaiko savijautos darželyje:

• Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.
• Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kaip jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.
• Pastebima, kad nevyksta akademinė pažanga.
• Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.
• Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.
• Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.
• Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus - tai jam sukelia stiprias nemalonias emocijas.

Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į darželį?

Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėnesių. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti.

Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.

Patarimai, kaip padėti vaikui prisitaikyti prie darželio:

1. Pradėkite nuo mažų žingsnių: Jeigu įmanoma, prieš pradedant lankyti darželį, supažindinkite vaiką su jo aplinka. Kartu apsilankykite darželyje, susipažinkite su auklėtojais ir kitais vaikais. Tai sumažins neaiškumo jausmą.
2. Sukurkite teigiamą požiūrį į darželį: Kalbėkite apie darželį kaip apie smagią vietą: pasakokite apie draugus, žaidimus, įdomias veiklas. Jeigu turite pažįstamų vaikų, kurie jau lanko darželį, paprašykite jų pasidalyti teigiama patirtimi.
3. Laikykitės ryto rutinos: Rytas turėtų būti ramus ir struktūruotas. Kelkitės pakankamai anksti, kad nereikėtų skubėti. Leiskite vaikui pasirinkti tam tikrus dalykus (pvz., ką apsirengti ar kurią kuprinę neštis). Prieš išeidami duokite vaikui bučinį ir aiškiai pasakykite, kada jį pasiimsite („Po pietų ir miego ateisiu tavęs pasiimti“).
4. Sukurkite atsisveikinimo ritualą: Trumpas ir nuoseklus atsisveikinimo ritualas gali padėti vaikui jaustis saugiau. Galite sugalvoti slaptą pasisveikinimą, apkabinimą ar kokį nors trumpą žodį, kuris taps jūsų kasdieniu ritualu. Svarbiausia - atsisveikinti aiškiai ir be ilgų dvejonių.
5. Būkite kantrūs ir supratingi: Pirmosios savaitės gali būti sudėtingos. Kai kurie vaikai lengviau prisitaiko, o kitiems reikia daugiau laiko. Svarbu išlikti ramiems ir kantriems.
6. Kalbėkitės su auklėtojais: Jei vaikas stipriai priešinasi darželiui, pasitarkite su auklėtojais. Jie gali papasakoti, kaip vaikas jaučiasi dienos metu, ar pastebėjo kokių nors sunkumų, ar vaikas po jūsų išėjimo nurimsta.
7. Niekada negąsdinkite darželiu: Venkite sakyti frazes kaip „Jeigu neklausysi, nuvesiu tave į darželį“ ar „Jeigu neverksi, tada galėsi likti namie“. Tai gali sukelti dar didesnį neigiamą požiūrį į darželį.
8. Suvienodinkite namų ir darželio rutiną: Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
9. Apie darželį kalbėtis iš anksto: Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti.
10. Susidėlioti adaptacijos planą: Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan.
11. Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija: Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai.

Svarbu: Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą.

Kaip elgtis, jei vaikas rytais verkia ir nenori eiti į darželį?

Štai keletas situacijų ir patarimų, kaip reaguoti, jei vaikas rytais verkia ir nenori eiti į darželį:

Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tad verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - artinti namų ritmą prie darželio ritmo, užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina. Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus.

O klausimų vaikams gali kilti pačių įvairiausių: „Kodėl man reikia eiti į darželį?“, „Ką reikės daryti, kai man bus liūdna?“, „O jei aš nenorėsiu pietų miegelio?“, „Kas man padės apsirengti?“, „Kada tu, mama, ateisi manęs pasiimti?“ ir pan. Aiškūs ir konkretūs atsakymai vaikus ramina, tad kalbėkitės ir aptarkite įvairias galimas situacijas, žaiskite siužetinius žaidimus, vartykite ir skaitykite tam skirtas knygeles.

Pavyzdžiui, knygelėje „Nenoriu eiti į darželį“ žaismingomis iliustracijos ir vaikams suprantama kalba paaiškintos dažniausiai mažiesiems nerimą keliančios situacijos, pateiktos praktinės užduotėlės, formuojančios įvairius vaikų gebėjimus ir turtinančios naujos erdvės - darželio - pažinimą.

Kuo ilgiau stovėsite apsikabinusi vaikutį, negalėdama nuo jo atsiplėšti, tuo jam bus sunkiau ir verks ilgiau. Greičiausiai jūsų sūnus liaunasi verkęs vos išeinate pro duris, nes darželyje jo laukia žaidimai ir draugai.

8 žingsneliai link ramios ir sėkmingos adaptacijos

Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:

1. 1 žingsnis: būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais. Taip mažylis greičiau susidomės kitais aplinkoje esančiais žmonėmis.
2. 2 žingsnis: išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
3. 3 žingsnis: trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
4. 4 žingsnis: išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
5. 5 žingsnis: išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
6. 6 žingsnis: palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
7. 7 žingsnis: palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
8. 8 žingsnis: palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.

Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite.

Jei šios strategijos nepadeda, reikėtų individualiai pasikonsultuoti su psichologu. Kiekviena šeima yra unikali, tad natūralu, kad bendro pobūdžio rekomendacijų gali nepakakti.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

Jeigu vaikas jau ilgą laiką kategoriškai atsisako eiti į darželį ir jį tai stipriai veikia emociškai, gali būti verta pasitarti su vaikų psichologu. Kreiptis reikėtų, jei:

• Vaikas nuolat patiria didelį stresą, stipriai verkia ir tai trunka ilgiau nei kelias savaites.
• Jis rodo stiprius nerimo požymius (pvz., skundžiasi pilvo ar galvos skausmais be medicininės priežasties).
• Pastebite kitus elgesio pokyčius, tokius kaip uždarumas, agresija ar miego sutrikimai.

Pasak vaikų psichologės Ievos Kirkilės, adaptacijos periodas, kai pradėjus lankyti darželį pasireiškia vaikų emociniai ir elgesio pokyčiai, visiems vaikams labai skirtingas. Paprastai, ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių - kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebėra matomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi.

Pasak ekspertės, tėvams apie vaiko savijautą pirmiausia svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti jo savijautą, taip pat bendradarbiauti su darželio mokytojomis, teirautis, ką jos pastebi, kaip jos mato vaiką darželyje. Jeigu visi tokie bandymai nepadeda, psichologė I. Kirkilė rekomenduoja tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius.

Renkant darželį vaikams vaikų psichologė tėveliams rekomenduoja pirmiausia patiems nuoširdžiai įsivardinti, kokį vaiką norite matyti ateityje, kokių lūkesčių jam turite, kokių vaiko gebėjimų ateityje tikitės, kiek jums svarbi vaiko psichologinė gerovė. „Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10-20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis. Išsigryninus svarbiausius aspektus, visuomet verta pasikalbėti su ugdymo įstaigos administracija, specialistais, galbūt ir dirbančiais auklėtojais bei įsivertinti, ar ši ugdymo įstaiga galės atliepti tėvų turimus lūkesčius, ar ji skirs dėmesio vaiko emocinei gerovei bei akademiškumui“, - akcentuoja vaikų psichologė.

tags: #vaikas #neina #i #darzeli

• Kaip padėti neišnešiotiems naujagimiams
• Pokyčiai vaiko piniguose 2019
• Darbas su vaikais ir supervizija
• Kiaušinių nauda sveikatai
• Auklėtojų atostoginių skaičiavimas