Kiekvienas gimimas yra stebuklas, tačiau kartais aplinkybės būna neįprastos. Šiame straipsnyje pasinersime į įvairias situacijas, susijusias su naujagimių gimimu, atsižvelgdami į medicininius, psichologinius ir net astrologinius aspektus, kurie gali turėti įtakos vaiko vystymuisi ir gyvenimo kokybei.
Gimimo mėnesio įtaka
Pasak mokslininkų, gimimo mėnuo gali lemti daugelį gyvenimo aspektų: polinkį į antsvorį, optimizmą ar pesimizmą, net būsimų vaikų skaičių. Nėštumo ir pirmųjų gyvenimo mėnesių metu, priklausomai nuo metų laiko, mus veikia aplinka - oras, mityba, sezoninės infekcijos. Žinoma, optimalaus gimimo mėnesio nėra, kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Žinant gimimo datos ypatumus, galima sėkmingai koreguoti gyvenimo būdą ir apsisaugoti nuo nemalonumų.
Žiemos vaikai
Šalčiausiais mėnesiais - gruodį, sausį ir vasarį - gimsta daugiausia kairiarankių. Žiemos vaikai dažnai linkę į širdies ir kraujagyslių susirgimus. Bristolio ir Edinburgo universitetų mokslininkų duomenimis, širdies ir kraujagyslių problemų rizika žiemos vaikams didesnė net 24% nei kitiems. Žiemą gimusios moterys dažniau turi didelį cholesterolio kiekį kraujyje, todėl reikia atidžiai stebėti jų mitybą. Iš psichologijos požiūrio taško žiema yra sėkmingų, tikslo siekiančių, talentingų, valingų asmenybių gimimo laikas. Tokie žmonės moka dirbti, pasitiki savo veiksmais, juos sunku išmušti iš vėžių, todėl jie pasiekia gerų rezultatų. Savimylos ir užsispyrę žieminukai nuo ankstyviausių dienų ginčijasi su tėvais dėl menkniekių, nemoka pripažinti savo klaidų, sunkiai prigyja bendraamžių kolektyve dėl poreikio visuomet būti pirmiems ir ne iškart jaunystėje randa antrą pusę.
Pavasario vaikai
Pavasario vaikai fiziškai pažeidžiami, linkę į peršalimus, alergijas, dažnas ligas, juos būtina nuo mažumės grūdinti. Atkreipkite dėmesį į vaiko aplinką. Psichologai mano, kad gimę pavasarį neryžtingi, neatsparūs liaupsėms, linkę paklusti. Jie anksti tampa lankstūs, atsargūs, moka įdėmiai klausyti pašnekovo. Paprastai jų nuomonė įvairiais klausimais būna teisinga, tačiau jie nesiryžta jos išsakyti, ypač kompanijoje, nenori ginčytis, atsisako lyderio vaidmens. Tėvų užduotis - įdiegti vaikams pasitikėjimą savimi, suteikti saugumo, reikalingumo poreikį.
Vasaros vaikai
Vasarą pasaulį išvysta optimistai, laimės kūdikiai. Jų savivartė didžiausia, tarp jų daugiausiai optimistų, ir jie pozityviai žvelgia į gyvenimą, jaučiasi sėkmingi ir laimingi. Psichologai ir anksčiau pastebėdavo, kad vasaros vaikai emocionalūs, geri, impulsyvūs ir karštakošiai, tačiau nelaikantys pykčio užantyje. Jiems svetimas karjerizmas, tačiau jie mėgsta darbą. Jie linkę rizikuoti, plačių interesų. Tėvams reikia pasirengti tam, kad vaikas norės padėti benamiams gyvūnams, domėsis kūdikiais ir gins silpnus bendraklasius.
Rudens vaikai
Jei norite, kad vaikas būtų ilgaamžis - verta suplanuoti jo gimimą rudens mėnesiais. Išanalizavus daugiau nei milijono įvairiausių šalių gyventojų duomenis paaiškėjo, kad garbaus amžiaus dažniau sulaukia gimę rudenį. Tam padeda ramus būdas, saikingumas, nuosaikus optimizmas. Rudens vaikai retai konfliktuoja su tėvais ir draugais, anksti ima suvokti pinigų vertę, jie diplomatiški ir klusnūs. Jei tėvai jų pastangas nukreipia tinkama linkme, iš jų išauga sėkmingi darbe ir asmeniniame gyvenime žmonės.
Kūdikio miego svarba
Miego trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai yra nepakankamai vertinama, ypač vaikams, kurie yra kur kas jautresni miego trūkumui nei suaugusieji. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Kokybiškai ir pakankamai pailsėjęs vaikas yra geresnės nuotaikos ir su juo tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Miego trukmė ir būdravimo laikas
Labai svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus. Kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje:
| Amžius | Paros miego trukmė (valandomis) | Būdravimo laikas tarp miegų (valandomis) |
|---|---|---|
| Naujagimiai (1 mėn.) | 15 - 18 | 0.75 - 1.5 |
| 2 - 4 mėn. | Apie 16 | 1.5 - 2.5 |
| 5 mėn. | 10 - 12 (naktį), 3 - 4 (dieną) | 2 - 3 |
| 1 metai | 12 - 14 (naktį), 2 - 3 (dieną) | 3 - 4 |
Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.
Miego regresas ir jo įveikimas
Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites, kartais iki 6 savaičių. Dėl miego regreso tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.
Savarankiško miego įgūdžiai
Nusiteikite, jog mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas. Jei matote, kad vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan.
Neįprastos gimimo aplinkybės
Kartais kūdikiai gimsta neišnešioti, o tai kelia ypatingų iššūkių tiek mažyliui, tiek tėvams. Vienas toks atvejis - moteris, kuriai gimė neišnešiotas naujagimis, kurį teko auginti plastikiniame inkubatoriaus maiše. Mažylis buvo tiesiog neįtikėtinai mažas - vos pieštuko dydžio.
"Mažasis kovotojas"
Šiuo metu mažylis jau skaičiuoja 5-ąjį savo gyvenimo mėnesį, sveria beveik 5 kilogramus ir yra visiškai sveikas. Motina Hanna savo naujagimį vadina „mažuoju kovotoju“. Jai nubėgo vandenys 23 savaitę, todėl medikai iškart įspėjo šeimą, kad greičiausiai naujagimis tiesiog neišgyvens. „Tai, kad aš jo nepraradau, man prilygo pačiam didžiausiam stebuklui gyvenime“, - skaudžias akimirkas prisimena Hanna. Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 savaitę. Neišnešioti naujagimiai gimsta mažesnio kūno svorio ir ūgio, neproporcingai didele galva, labai plonomis galūnėmis.
Vaiko raidos ypatumai
Vaiko raida apima daugybę procesų, pradedant nuo sensorinės patirties ir baigiant kalbos formavimusi. Kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir jo raida vyksta individualiu tempu.
Regėjimo, klausos ir jutimų vystymasis
Vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, jo akys yra mažiau jautrios šviesai. Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm. Per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo. Kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais itin svarbi yra sensorinė patirtis - jos dėka formuojasi neuroniniai tinklai, kurie neatsiejami nuo vaiko komunikavimo su aplinka.
Priežasties ir pasekmės ryšių suvokimas ir kalbos formavimasis
7-12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tai, kas mums atrodo tiesiog fizikos dėsnis, mažyliui yra atradimas. Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenius ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti.
Specialiosios situacijos: kurtumas ir Dauno sindromas
Kai kuriais atvejais vaikas gali gimti turėdamas specifinių sveikatos sutrikimų, tokių kaip kurtumas ar Dauno sindromas. Ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba yra labai svarbios.
Kurtumo diagnozė ir reabilitacija
Šiaulietė Eglė pasakojo, kad jos dukrytei Medai jau 4 gyvenimo dieną buvo nustatytas kurtumas. Prasidėjo ilgas kelias varstant gydytojų kabinetų duris, renkant įvairiausią informaciją apie naujagimių ir kūdikių klausą, jos reabilitaciją. Buvo atlikti įvairūs klausos tyrimai, skirti klausos aparatai. Diagnozė - neurosensorinis prikurtimas. Dabar Medutė nešioja naujausią skaitmeninį klausos aparatą, kuris atkuria garsą itin artimą natūraliai žmogaus klausai. Sunkiausia nusaugoti, kad Medutė aparatėlių nenusiimtų ir nesidėtų į burnytę. Reikia, kad dukrytė nuolat girdėtų kalbą, aplinkos garsus. Šiaulietė su dukra lankosi kassavaitiniuose užsiėmimuose pas gydytoją ir logopedę. Intensyviai bendrauja su kitomis šeimomis, kurių vaikai turi klausos sutrikimų.
Iva - saulės spindulys su Dauno sindromu
Pastoriaus Sauliaus Karoso ir jo žmonos Susanos Karosas šeimoje auga keturi vaikai, tarp jų ir mažoji Iva, turinti Dauno sindromą. Iva, išvertus iš hebrajų kalbos, - Dievo malonės dovana. Abu tėvai nusprendė, kad Dievas tikrai pamylėjo juos ir davė kažką labai gražaus. Kol kas Iva nedaug skiriasi nuo kitų vaikų, neturi rimtų sveikatos bėdų, gal tik šiek tiek sunkiau iš pradžių imdavo krūtį. Tačiau tėvai žino, kad didysis darbas prasidės vėliau, reikės įdėti daugiau pastangų, kad sėdėtų, vaikščiotų, kad raida kaip įmanoma būtų geresnė. Vyresnieji vaikai žino, kad Iva kitoniška, jiems paaiškinta, kad reikia ją mylėti ir prižiūrėti.
Tėvystės iššūkiai ir džiaugsmai
Didelės šeimos auginimas, vaikų globojimas, neįgalių vaikų priežiūra - visa tai kelia iššūkių, tačiau kartu suteikia ir daug džiaugsmo. Svarbiausia - mylėti savo vaikus, skirti jiems dėmesio ir rūpesčio.
Globojimo patirtis
Karosų šeima globojimo tris mergaites. Tai nebuvo lengva patirtis, pirmiausia susipainiojo vaikų gimimo tvarka. Susidūrė su tikrove, kai mergaitės pareikalavo daug dėmesio, atrodo, kad jų visiems vaikams jau nebeužtenka. Tačiau tėvai mano, kad tai juos savitai praturtino parodydami, kad namai yra atviri, kad reikia dalytis. Šeimos nuostata tokia, jog jeigu padedi kitam, kad pats vienaip ar kitaip nukenti, galiausiai vis tiek praturtėji. Svarbu brėžti ribas, kurių vaikai neturi. Mergaitės turėjo daug pykčio ir žaizdų, patys pagalvokite: visą laiką kažkas už jas sprendžia, o žmogus, nuolat tampomas ir stumdomas, negali tobulėti.
Auklėjimo skirtumai ir panašumai
Sana, būdama švedė, pastebi, kad didelio vaikų auklėjimo skirtumo tarp Švedijos ir Lietuvos nemato, priklauso nuo žmonių. Kai kurie švediški bruožai išliko - jai nerūpi, kaip vaikai atrodo, kaip nori, taip ir rengiasi. Tačiau aplinka veikia, ir kartais ji pati susimąsto, kaip jie atrodo. Didelio skirtumo tarp Švedijos ir Lietuvos auklėjimo nemato, priklauso nuo žmonių.
