Daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, kyla klausimas, ar jų užsienyje gimę vaikai gali turėti Lietuvos pilietybę. Šis klausimas yra ypač aktualus, kai tėvai svarsto galimybę grįžti į Lietuvą arba nori išlaikyti tvirtus ryšius su savo šalimi.
Vokietijoje gyvenanti Austėja kreipėsi į LRT.lt portalą, norėdama sužinoti apie galimybę dukrai, gimusiai Vokietijoje, turėti Lietuvos pilietybę. Moteris teigė norinti, kad jos dukra turėtų ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę. „Mano vyras vokietis, mūsų dukrytė gimė Vokietijoje ir turi Vokietijos pilietybę. Su vyru vis pasikalbame ir svarstome pamėginti persikelti gyventi į Lietuvą. Taip pat norėčiau, kad dukra gautų ir Lietuvos pilietybę. Galbūt galėtumėte paaiškinti, kur reikėtų kreiptis, kokiais dokumentais pasirūpinti?
Lietuvoje galioja kraujo teisė, todėl vaiko gimimo vieta nėra svarbi nustatant pilietybę. Tai reiškia, kad vaikas, kurio bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, turi teisę į Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur jis gimė. Dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas. Tai yra nebuvo papildomai pildomas prašymas dėl pilietybės.
Bendroji procedūra apima vaiko gimimo registravimą civilinės metrikacijos skyriuje. Tai galima padaryti tiesiogiai Lietuvoje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą) arba per Lietuvos ambasadą užsienyje. Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į ambasadą, paprastai visi dokumentai - tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso - teikiami vienu metu.
Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės. Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, reikėtų ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Vokietijoje gyvenančios lietuvės atveju specialistė atkreipia dėmesį į tėvo paso galiojimo terminą. Anot E.
Norint suteikti vaikui Lietuvos pilietybę, būtina atlikti kelis svarbius žingsnius:
- Registruoti vaiko gimimą: Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Gimimo faktas turi būti oficialiai įregistruotas.
- Pateikti reikiamus dokumentus: Dokumentų sąrašas gali skirtis, tačiau dažniausiai reikalingi bus vaiko gimimo liudijimas, tėvų santuokos liudijimas (jei santuoka sudaryta užsienyje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje), tėvų pasai ir kiti dokumentai, patvirtinantys tėvų pilietybę ir tapatybę.
- Kreiptis į kompetetingas institucijas: Dokumentus galima teikti per Lietuvos ambasadą ar konsulinę įstaigą užsienyje, arba tiesiogiai Lietuvoje - Migracijos departamentą arba civilinės metrikacijos skyrių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jei vaikas pilietybę įgijo gimdamas (t. y., automatiškai, remiantis kraujo teise ir kitų šalių įstatymais), tai nėra laikoma papildomu prašymu dėl pilietybės suteikimo. Tokiu atveju procesas yra paprastesnis.
Jei svarstote apie grįžimą į Lietuvą ir turite klausimų dėl pilietybės ar kitų su tuo susijusių procedūrų, rekomenduojama kreiptis į oficialius Lietuvos institutus - Migracijos departamentą arba artimiausią Lietuvos ambasadą ar konsulinę įstaigą. Jie suteiks tikslią informaciją ir padės atlikti visus reikiamus veiksmus.
