Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas. Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus.
Penkerius metus vadovauju Miško darželiui Smiltynėje. Įspūdingoje, bet laukinėje Kuršių nerijos gamtoje, miške tarp dviejų vandenų: Baltijos jūros ir Kuršių marių dirbdama su vaikais nuo 2 iki 7 metų, dažnai susilaukiu klausimo „ar nebijote, kad kas nors atsitiks?“ Ir visada atsakau „ne“, nes tai, kas iš pradžių taip gąsdina tėvelius ar pradedančius dirbti pedagogus, mes sistemingai valdome, puikiai pažįstame, vis iš naujo aptariame, nuolat atnaujiname veiksmų planą ir taisykles.
Dažnai, kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, norime panaikinti riziką ir užtikrinti vaikų saugumą. Taip, saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje, todėl naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus. Na, o iššūkius pastebėti ir valdyti, atsižvelgiant į jų pavojingumo lygį.
Dažniausios vėmimo priežastys vaikams
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tai infekcinė skrandžio ir žarnyno liga. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas.
Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis.
Kitos galimos vėmimo priežastys:
- Maisto intoksikacija
- Žarnyno obstrukcija
- Apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis
- Ūmus apendicitas ar kasos uždegimas
- Psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka)
Vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai.
Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.
Vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, pasak R. Molotkovos, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio.
Naujagimių ir kūdikių vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos.
Vėmimas ir dehidratacija
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų. Laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti. Sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.
Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįžta į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis.
Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Pirmoji pagalba vaikui vemiant
Kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai, ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti, principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Skysčių poreikis
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas, pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti, girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome, kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (idealu - lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Mityba vemiant
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti, kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Mažesnis nei 2 mėn. kūdikis vemia.
- Kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių.
- Pagerėjus būklei po 24 val. vėl blogėja.
- Jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą.
- Jei 8 val. negalite susisiekti su gydytoju.
- Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Prevencija
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Jei auginate darželinuką, reikia būti pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekcija jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz., kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Ankstesnis darželio lankymas gali turėti įtakos imuniteto vystymuisi. Per vieną Kanadoje atliktą tyrimą buvo išanalizuotos vaikų ligų istorijos nuo tada, kai jie pradėjo lankyti darželį iki pradinių mokyklos klasių. Tyrimo išvadose nurodoma, kad vaikai, pradėję eiti į darželį anksčiau, nei sulaukė pustrečių metukų, mokydamiesi antroje mokyklos klasėje sirgo rečiau nei vėliau darželį pradėję lankyti jų bendraamžiai. Vadinasi, esama pagrindo teigti, kad kuo jaunesnis vaikas praserga įvairiomis ligomis, tuo anksčiau tampa joms atsparus.
Anot tinklalapio fatherly.com, 6-8 viršutinių kvėpavimo takų ir 2-3 virškinimo trakto infekcijų atvejai per metus vaikui yra laikomi visiška norma. Laimei, yra būdų, kaip minėtą susirgimų skaičių atitinkamai sumažinti iki 4-6 ir 1-2 kartų per metus. Tikrai nemažai vaikų mėgstamo maisto veiksmingai stiprina imuninę sistemą. Ypač dėmesio verti vadinamųjų fitonutrientų gausūs produktai. Čia būtina paminėti šilauoges, saldžiąsias paprikas ir mangus. Pasirūpinkite, kad vaiko racione netrūktų omega 3 turinčių produktų. Taip pat stenkitės neduoti dirbtinai pasaldintų skanėstų, mat jie slopina imuninę sistemą.
Rankomis į burną. Plautis rankas yra tiesiog privaloma. Kuo anksčiau ši būtinybė taps vaiko įpročiu, tuo geriau. Vos tik vaikas grįžta namo, iš karto liepkite jam nusiplauti rankas. Taip pat įpratinkite jį tai daryti prieš sėdantis prie stalo, po tualeto ir pan. Dar labai svarbu, kad vaikas be reikalo neliestų veido: ypač tai pasakytina apie nosies skylutes, kurias dažnas mažylis yra linkęs patyrinėti.
Fizinis aktyvumas. Tyrimai parodė, kad bent šioks toks kasdienis fizinis aktyvumas gali net 50 proc. sumažinti gripo tikimybę. Tėvams, beje, tai pat į naudą pažaisti su vaikais gaudynių gryname ore.
Skiepai. Skiepytis tikrai svarbu. Ne tik vaikams, bet kiekvienam.
