Nemažai tėvų per vasarą apsisprendžia ir rudenį pirmą sykį nuveda savo mažylius į vaikų darželį ar kitą vaikų ugdymo grupę. Dar kiti ryžtasi vaiką ten nuvesti po tam tikros pertraukos, nors pirmoji patirtis ir nebuvo labai sėkminga.
Pirmosios dienos darželyje - svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek jo šeimai. Vieniems tai laukta pradžia, kitiems - jautrus išsiskyrimo momentas. Adaptacija - tai procesas, o ne testas. Mes nevertiname, kaip „greitai“ vaikutis pripranta. Mums svarbu, kaip jis jaučiasi ir ką išgyvena pažinimo kelyje.
Kaip tinkamai paruošti vaiką darželiui?
Pasak vaikų psichiatrės, docentės dr. Sigitos Lesinskienės, pirmiausia tėvai turi įžvelgti ikimokyklinio ugdymo įstaigos naudą vaikui. Anot dr. S. Lesinskienės, vaikų darželis - viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų. Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui.
„Labai svarbu, kad tėvai paaiškintų, kas yra darželis, kam jis reikalingas, kuo jis naudingas ir geras vaikui. Reikėtų mažyliui apie tai pasakyti aiškiai, suprantamai ir, žinoma, pozityviai. Gaila, bet dažnai tenka susidurti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai nežino, kodėl jie lanko vaikų darželį“, - teigia gydytoja.
Pasak dr. S. Lesinskienės, adaptacijos etape labai daug lemia ir bendra vaiko psichologinė savijauta. „Į darželį ruošiamas vaikas turi jaustis ramus ir saugus.
„Ilgiau darželio nelankiusiam jautresniam vaikui tenka adaptuotis iš naujo. Žinoma, šis adaptacijos periodas yra trumpesnis ir lengvesnis. Jį palengvina ir pozityvus tėvų ir kitų šeimos narių požiūris į darželį. Vaikui adaptuoti jo sugrįžimą į vaikų grupę padėtų lydintys malonūs dalykai. Kai kuriems vaikams užtektų priminti, kad jų pasiilgo ir laukia gerieji žaidimų draugai. Vaikas galėtų jiems papasakoti, ką patyrė per tą laiką, kol nelankė darželio. Galbūt jis išmoko naują žaidimą, kurį galėtų žaisti su kitais vaikais“, - sako dr. Lesinskienė.
Vaikams, anot pediatrės, iš naujo grupėje adaptuotis padeda ir kokie nors linksmi ritualai. Kai kurie mažyliai labai mėgsta atsimojuoti su šeimos nariais, kaip nors ypatingai atsisveikinti su namų augintiniais. Čia galėtų pagelbėti ir smagūs kartu su tėvais sukurti ir išmokti kupletai darželio tema, kuriuos mažyliai noriai deklamuotų ar padainuotų rytais ar pakeliui į darželį.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Adaptacijos metu labai svarbus judėjimas. Fizinis aktyvumas padeda vaikui išlieti įtampą, sugrįžti į kūną ir išlaisvinti emocijas. Visiškai natūralu, kad pirmąją savaitę daugiau nerimo jaučia ne vaikutis, o tėvai. Ir tai - suprantama. Kviečiame leisti sau išgyventi šį jausmą be kaltės.
Atsisveikinimas ryte neturi būti ilgas ar painus. Geriau - trumpas, aiškus, su ta pačia rutina: apkabinimas, frazė „grįšiu po pietų“, linkėjimas geros dienos. Kiekvienas vaikas - unikalus. Vienas įsitraukia per tris dienas, kitam reikia trijų savaičių. Bet kiekvienas prisitaiko, kai jaučiasi matomas, suprastas ir priimtas.
Tą patį taikome ir adaptacijoje - čia nėra neteisingų jausmų ar netinkamų reakcijų. Vaikui itin svarbu jausti šilumą, rūpestį ir supratimą nuo pat pirmos akimirkos. Čia vaikas atranda, kad net ir būdamas be tėvų, jis gali jaustis saugus, reikšmingas ir priimtas.
Būti šalia. Būti ramiai, pastoviai, be spaudimo. Adaptacijos metu auklėtojos daug stebi, reaguoja į neverbalinius ženklus, švelniai kalbina, kviečia į veiklas, bet niekada neverčia. Kiekvienas žingsnis - pagal vaiko tempą ir poreikius. Vienas vaikutis po penkių minučių jau žaidžia su kitais, kitam reikia pusvalandžio būti stebėtoju. Svarbiausia - saugumo pojūtis. Kai vaikas jaučiasi saugus, jis gali tyrinėti, megzti santykius, augti.
Pastovumas vaikams teikia saugumą. Žinodami, kas laukia, jie greičiau nusiramina. Kiekvieną rytą pasitinka tos pačios auklėtojos, veiklos turi aiškią struktūrą, pereinamosiomis dalimis: ratas, žaidimas, pietūs, poilsis. Pirmaisiais adaptacijos etapais auklėtoja dažnai skiria dėmesio vienam ar dviem vaikams - kad sukurtų individualų ryšį. Vienam vaikučiui padeda juokas, kitam - tylus pasėdėjimas kartu.
Pirmieji patyrimai dažnai vyksta per pojūčius. Žaidimai su smėliu, vandeniu, ryžių vonelėmis ar šviesos stalu padeda vaikui susikaupti, nusiraminti ir pasinerti į veiklą be įtampos. Kai kuriems vaikams padeda turėti su savimi kažką iš namų - žaisliuką, mamos skarelę ar nedidelę nuotrauką. Tai tarsi emocinis tiltas tarp dviejų saugių pasaulių.
Kūrybiniai užsiėmimai, eksperimentai, STEAM tyrinėjimai - tai ne tik ugdymas, bet ir savotiška terapija. Vieną rytą darželyje vaikai maišė natūralius dažus iš burokėlių sulčių ir miltų. Naujokas vaikas, iš pradžių nedrąsiai laikęs auklėtojos ranką, netikėtai įsitraukė į veiklą: pirmiausia pirštu, vėliau - visa ranka. Po kelių minučių jis šypsojosi kartu su kitais vaikais.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas - raktas į sėkmę
Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai ir ugdytojams gali suteikti svarbios informacijos, padedančios išsamiau analizuoti ir suprasti vaiko raidą. Pedagogai privalo nuolat pranešti tėvams, ką sužinojo stebėdami vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Bendravimo principai tarp tėvų ir pedagogų:
- Būti atviriems, tartis su tėvais įvairiais klausimais, išklausyti jų nuomonės, pageidavimų, ir į juos atsižvelgti.
- Įgyti tėvų pasitikėjimą, tapti jiems pedagoginiu autoritetu.
- Rūpintis tėvų motyvacija, moraliniu suinteresuotumu.
- Aktyviai informuoti tėvus apie vaikus, darželio gyvenimą, jo prasmę, intensyvumą ir sėkmes.
- Sudominti tėvus socialiniu darželio gyvenimu. Tam padeda švenčių, talkų, išvykų metu atsirandantys neformalūs santykiai, tarpusavio draugiškumas.
- Sudominti tėvus jų pačių mokymosi, tobulėjimo galimybe (seminarais, konferencijomis, ekskursijomis į užsienio darželius ir mokyklas).
- Sudominti ūkiniu darželio gyvenimu.
Bendrauti atvirai. Jeigu grupėje per dieną atsitiko kas nors nemalonaus, auklėtoja turi turėti drąsos apie tai pasakyti tėvams. Rodyti pagarbą. Kai kalbamės su tėvais, labai svarbu rodyti pagarbą kitokiai tėvų nuomonei ar kitokioms nuostatoms, kuriomis jie vadovaujasi ugdydami vaikus. Jeigu požiūriai į vaiko elgesį skiriasi, pedagogui dera išsakyti savo nuomonę, nekritikuojant tėvų supratimo šiuo klausimu. Pavyzdžiui: „Aš suprantu Jūsų nerimą ir rūpestį dėl dukters ar sūnaus ir norą, kad ji (jis) jaustųsi laiminga(-as), todėl daug ką darote už vaiką.
Būti suinteresuotu. Svarbu domėtis vaiko savijauta, elgesiu, kuris tam tikrose situacijose vaikams gali kelti sunkumų. Palaikyti tėvus. Labai svarbu, kad tėvai jaustų pedagogo palaikymą. Tam reikia stengtis atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako tėvai.
Pokalbis, kai pedagogas oficialiai aptaria su tėvais duomenis, sukauptus apie jų vaiką. Reikėtų į savo metinį veiklos planą įtraukti susitikimus su tėveliais ir pasikalbėti su jais kiekvieno pusmečio pabaigoje. Klausinėjimas, kai ugdytojas, siekdamas sužinoti daugiau informacijos, užduoda ugdytinio tėvams klausimų, siekdamas sužinoti padėtį ir tėvų vertinimą, kad galėtų juos geriau suprasti. Parama, kai ugdytojas teikia vaiko tėvams paramą. Kartais nutinka taip, kad, norint padėti vaikui, pirmiausia reikia padėti jo tėvams. Pasitaiko, kad susvetimėjusiaje visuomenėje vaiko auklėtoja gali būti vienintelis žmogus, su kuriuo tėvai pasidalija savo rūpesčiais. Todėl pedagogas turi gebėti nukreipti tėvus tinkama savipagalbos paieškos linkme.
Informavimas, kai pedagogas teikia informaciją apie jų vaiką. Teikiant informaciją apie vaiką, labai svarbu pradėti nuo teigiamų dalykų, nuo pasidžiaugimo vaiku, jo pasiekimais ar nuveiktais darbais. Kiekvienas tėvas laukia gero žodžio apie savo vaiką. Bendravimas, kai pedagogas neoficialiai kalbasi su tėvais. Siekiant sukurti geranoriškus tėvų, vaikų ir pedagogų santykius, svarbu skirti laiko paprasčiausiam tarpusavio bendravimui. Kai sukuriamas geranoriškas tarpusavio ryšys, tik tada galime priimti kitų pateikiamą informaciją ir žinias.
Pavyzdžiai iš darželio kasdienybės
„Kiškučių“ grupės ugdytiniai pasikvietė Ievos mamą pravesti estafetes lauke. Visi džiaugėsi įdomiomis estafetėmis ir buvo apdovanoti medaliais. O „Spalviuko grupės mokytojos Audronė Radauskienė ir Agnė Sinkevičienė kartu su ugdytinių Amelijos, Gabrieliaus, Herkaus ir Eleonoros mamytėmis parengė ugdytiniams edukacinę veiklą lauke „Pavasario žiedai“. Edukacijos metu ugdytiniai susipažino su pievoje augančiais ir žydinčiais augalais, aptarė jų svarbą ir naudą vabzdžiams, gamtai. Veiklos metu ugdytiniai kartu su mamomis iš pievos augalų sukūrė paveikslus.
Ką gi veikė paskutinę balandžio savaitę “Skruzdėliuko” grupės ugdytiniai? Jie iš arčiau susipažino su supančia aplinka, stebėjo ir tyrinėjo pirmąsias pavasario gėles. Bundančios gamtos grožį vaikai stebėjo ir su tėveliais.
