Vaikai, tyrinėdami gamtą, susipažįsta su įvairiais jos reiškiniais, tarp jų ir su orais. Šis pažintinis procesas skatina smalsumą, ugdo stebėjimo įgūdžius ir padeda suprasti supančią aplinką. Dalyvaudamas projekte, vaikas tyrinėja vėją, laikosi taisyklių, geba paaiškinti jų svarbą, valdo savo elgesį, veikia kartu su kitais, kaupia dėmesį diskutuodamas apie burinius laivus, vėtrunges. Jis sužino, kokie orai būna Lietuvoje ir pasaulyje, domisi kompasais ir matuoja vėjo kryptį.
Oro permainų ir reiškinių tyrinėjimas
Vaikas projekte domisi oro permainomis, orų pavadinimais ir reiškiniais. Tyrinėdami orus, vaikai laikosi taisyklių ir susitarimų, stengiasi veikti kartu su kitais grupės vaikais. Kyla klausimai: Ką mes norime sužinoti apie orus? Kam žmogui reikalingos prognozės? Kokių klausimų kyla vaikams? Vaikai pasidomi orų sąvokomis: rūkas, lietinga, saulėta, liūtis, kruša, perkūnija, vėjuota ir pan. Jie įvardija pirmąsias žodžių raides, mokosi žodžius suskiemenuoti ir perskaityti. Sąvokas nurašo nuo lentos į lapus ir nupiešia joms piešinėlius.
Vėjo tyrinėjimas
Koks yra vėjas? Vaikai prisimena jau girdėtus vėjo garsus, nuo silpno vėjo iki stipraus uraganinio vėjo. Domisi, ar vėjas pučia visuomet ta pačia kryptimi, ir iš kur jis atsiranda. Ar vėjas visuomet yra draugiškas, ar gali pakenkti žmonėms? Vyksta žaidimas su teniso kamuoliuku, kurį pučiant reikia nuridenti į sutartą vietą.
Vėjas yra greitai judantis oro srautas, jis atsiranda susimaišius oro masių slėgiams. Vėjas pučia tol, kol slėgiai susimaišo ir tampa vienodi. Vėjo kryptis gali būti: šiaurės, rytų, vakarų, pietų.
Vaikai pasigamina kartoninius stovus, ant kurių privirtina pagaliuką su juostele, kad galėtų keliauti į lauką ir stebėti vėjo kryptį. Stebėjimo rezultatai užfiksuojami stebėjimo lape. Taip pat gaminamos vėjo gaudyklės, t.y. vėjo krypties tyrinėjimui naudojami maišeliai ar lengvos juostelės.
Vaikai išsiaiškina, kad vėjas - tai oro judėjimas, vėjo greitis - tai oro kelias, kuriuo vėjas juda. Nuo vėjo priklauso oro permainos, vėjas atneša lietaus debesis, šiaurinis vėjas atneša šaltį, o pietinis - šilumą. Be vėjo negalėtume gyventi dideliame mieste, nes vėjas išblaško ore esančius dūmus, mašinų išmetamas dujas, sugedusį, nuodingą orą, įvairius nešvarumus, o į jo vietą iš laukų ir miškų atneša tyrą orą. Vaikai gamina „Vėjarodžius“ ir aiškinasi oro kryptį, taip pat gamina vėjo malūnėlius ir bando nustatyti oro stiprumą (grupėje ir lauke) pagal tai, kaip sukasi vėjo malūnėliai. Vaikams labai patinka žaisti žaidimą „Pagauk vėją“, stebėti, kaip krenta lapeliai, sėklos nešamos vėjo.
Saugūs namai nuo stichijų
Vėjai kartais būna labai pavojingi, o orai - permainingi, todėl žmogus, apsaugodamas save, sugalvojo statyti namus. Vėjas dažnai nugriaudavo namų stogus, todėl vaikai, atlikdami tyrimus, pasinaudojo žiniomis apie geometrines figūras. Užduotis: pastatyti namą taip, kad jo stogas atlaikytų vėją, lietų ir sniegą. Veikla suskirstoma etapais. Vaikai susiskirsto komandomis: vienas vaikas gamina stogą, kitas - namo pagrindą, o trečias - dekoracijas. Ant priemonių stalo vaikams paruošiamos geometrinių figūrų išklotinės, klijai, žirklės, plėvelė, kartonas ir spalvotas popierius. Vaikai patys renkasi priemones ir konstruoja namus. Kai užduotis baigta, namas pastatomas prieš vėjelį ir stebima, ar stogo nenupūs vėjas.
Prieš veiklas provokacinėse erdvėse paliekamos geometrinės figūros tyrinėjimui. Vaikai domisi jų nuožulnumais, taip pat geometrinių figūrų išklotinėmis ir tuo, kaip jas suklijuoti, kad būtų galima išgauti trimates geometrines figūras. Siūloma naudoti peršviečiamas geometrines figūras, kad vaikai galėtų matyti ir tyrinėti jų briaunas. Figūros dedamos ant veidrodžio, taip sustiprinant traukos efektą ir skatinant vaikų tyrinėjimą.
Žaibo ir perkūnijos paslaptys
Kas yra žaibas ir kaip jis susidaro? Vaikai žiūri edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja žaibas ir kuo jis gali būti pavojingas. Aptariama, kas padeda apsisaugoti nuo žaibo ir ką reikia daryti, kad jo išvengtum. Tamsoje stebimas žaibo kamuolys ir domimasi, kokiu greičiu žaibas pasiekia žmogaus kūną.
Vaikai aptaria, kaip jaučiasi, kai žaibuoja, tyrinėja žaibo savybes ir sužino, kaip apsisaugoti nuo žaibo iškrovos.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
Debesys ir krituliai
Vaikai žiūri edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja debesys. Susipažįsta su debesų pagrindiniais pavadinimais: kamuoliniai, plunksniniai ir sluoksniniai. Grupelei vaikų siūloma išmėginti tapybą naudojant spalvotas putas. Į nedidelį kiekį vandens įdedama dažų, įpilama ekologiško indų ploviklio ir kartu išplakama mikseriu iki standžių putų, kad būtų galima formuoti debesis arba žaisti.
Šios veiklos tikslas - padėti vaikams išsiaiškinti vandens reikšmę augalams, sužinoti, iš kur atsiranda krituliai ir sužinoti apie vandens taršą. Vaikai sužinos, kad vanduo yra geras tirpiklis. Svarbiausias procesas, kuriame dalyvauja vanduo, yra fotosintezė, kurios metu išsiskyręs deguonis patenka į aplinką. Vaikai atlieka eksperimentą su pekininiu kopūstu ir spalvotu, distiliuotu vandeniu bei vandeniu iš krano. Šio eksperimento metu vaikai stebi, kaip vanduo juda iš vienų organų bei jų dalių į kitus ir perneša įvairias ištirpusias medžiagas. Vaikai sužinos, iš kur atsiranda krituliai, matuos jų kiekį, tyrinės pro padidinamąjį stiklą ar mikroskopą lietaus vandenį, filtruos balose esantį vandenį. Vaikai aiškinsis, kas teršia vandenį ir kuo skiriasi vanduo gamtoje nuo bėgančio iš krano. Mokysis jį tausoti.
Orai pasaulyje ir klimato kaita
Vaikai prisimena ir aptaria visos savaitės orus: kokie jie buvo ir ką užfiksavo stebėjimo lentelėje. Prisimena ankstesnes veiklas apie vėją ir žaibą. Diskutuoja apie orus kitose pasaulio šalyse: kaip atrodo tornadai, žemės drebėjimai ir smėlio audros.
STEAM savaitės „Oras, vėjas, saulė, vanduo, dirvožemis“ metu vaikai diskutavo apie klimato kaitą bei jos poveikį visai planetai. Aptarė, kurie mūsų kasdieniai įpročiai daro didžiausią įtaką tinkamų sprendimų link. Grupėje žiūrėjo edukacinių filmukų ciklą „The animals save the planet“ (youtube) apie oro taršą, šiukšlių rūšiavimą, vandens bei elektros taupymą. Atliko eksperimentus su vandeniu. Smalsavo, domėjosi vandens savybėmis, bandė vandenyje šiaudelio ir pučiamo oro pagalba sukelti viesulą. Eksperimentas „Apversta stiklinė“ stebino ir skatino vaikus diskutuoti, kodėl apverstoje stiklinėje buvęs vanduo neišbėgo, ir kaip kartonas laikėsi prikibęs prie stiklinės ją apvertus. Kartu su vaikais ieškota informacijos interneto platformose.
Šiais laikais tikrai įprasta painioti klimato ir orų sąvokas, todėl daugelis žmonių mano, kad jos yra visiškai vienodos. Tiesa ta, kad šios sąvokos nėra vienodos, iš tikrųjų jos nurodo du visiškai skirtingus reiškinius. Orai reiškia atmosferos sąlygas, tai yra temperatūrą, drėgmę, kritulius ir pan. tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Kasdieniuose pokalbiuose dažniausiai kalbame apie orus. Klimatas tuo tarpu yra dienos temperatūros, kritulių ir pan. vidurkis tam tikroje vietoje per ilgą laikotarpį, paprastai per 30 metų. Klimatas leidžia mums bent 30 metų tirti tam tikro regiono orus ir padeda suprasti, kokie metų laikai yra kiekvienoje pasaulio dalyje. Klimatas nuodugniai tiriamas nuo senų laikų, nes kuo daugiau žinių apie jį turime, tuo geriau galime suprasti orus ir tiksliau juos numatyti.
Orai ir gamtamokslinės žinios
Šis laidų ciklas turi du tikslus: sudominti vaikus mokslo žiniomis bei pamokyti juos, kaip saugiai elgtis su mokslo laimėjimais kasdieniame gyvenime. Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai, o būtent tai „Mokslo pelės“ ir daro. Šiandien Pelas ir Grūdas papasakos, kaip atskirti gerąsias dujas nuo piktų, ir kaip nuo piktų dujų apsisaugoti. Mažyliai taip pat sužinos, kuo skiriasi dujos, skysčiai ir kieti kūnai bei iš ko jie sudaryti. O dar vienas spalvingas eksperimentas paaiškins vaikams, kaip karštų ir šaltų dujų srovės veikia orus už lango ir formuoja mūsų klimatą. Bet svarbiausia, kad pažiūrėję šią laidelę vaikai nebeturėtų kelti klausimo, kodėl jiems draudžiama jungti dujinę viryklę be suaugusiųjų priežiūros!
Praktinės užduotys ir dienoraščiai
Atsisiųskite .pdf užduotėles, kuriose rasite skirtingų orų paveikslėlius su pavadinimais bei orų dienoraštį, kurį galėsite pildyti visą mėnesį. Pavasario orų dienoraštis gali tapti smagia dienos rutinos dalimi, skatinančia sustoti akimirkai ir smalsiai pažvelgti pro langą. O gal netgi ir išeiti į lauką? Kokių drabužių ar aksesuarų mums reikia vienomis ar kitomis sąlygomis? Kaip atsiranda vaivorykštė? Kas yra žaibas, o kas griaustinis? Kodėl snaigės taip greitai ištirpsta? O balos nebeužšąla? Kasdien aptardami dienos orus, galite prijungti ir savaitės dienų bei mėnesio pavadinimus pasikartojimui. Stebėdami orus nepamirškite aptarti ir kitų pavasario pranašų, kuriuos apgyvendinome teminiame kovo mėnesio plakate ant drobės „Pavasaris”.
Vaikams siūloma pasidaryti lentelę, kurioje reikia fiksuoti savaitės orus. Kiekvieną dieną užfiksuoti fotoaparatu ir nuotraukas prikabinti lentoje. Taip pat galima pasigaminti meteorologinį laikrodį: atsispausdinti du žemiau nurodytus šablonus. 1. Pradėkite nuspalvindami elementus, kurie atspindi orą, t.y. saulę, debesis ir kt. Taip pat nuspalvinkite rodyklę, kurią naudodami vaikai nurodys, koks tam tikru metu yra oras. 2. Metas kirpti! Vaikams leiskite kirpti tik su suaugusiųjų priežiūra, nes gali būti pavojinga. 3. Dabar surenkite laikrodį. 4. Dabar pridėkite rodyklę prie laikrodžio. Dabar jį susukite. Kuo sandariau susuksite, tuo geriau. 5. Rodyklėje ir laikrodžio centre padarykite po skylutę. Padėkite susuktą popieriuką centre ir.. siurprizas! 6. Pridėkite virvelę, kad vaikai galėtų pasikabinti savo kūrinį kambaryje. Dabar jie visada žinos, kas yra orai!
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
