Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik suaugusiųjų sporto šventė, bet ir puiki proga įtraukti vaikus į sporto pasaulį. Šis straipsnis skirtas tėvams, pedagogams ir visiems, norintiems sudominti vaikus žiemos sporto šakomis ir olimpinėmis vertybėmis. Aptarsime, kaip pritaikyti žaidynių informaciją vaikams, kokios veiklos gali padėti jiems susidomėti sportu, ir kokie ištekliai gali būti naudingi.

Įtraukimas į sporto pasaulį: nuo žiūrovo iki dalyvio

Neretai šalia suaugusiųjų sporto mėgėjų sukiojasi ir mažieji žiūrovai. Juos prie ekranų vilioja ne tik spalvingi žaidynių uždarymo ir atidarymo renginiai, bet ir triukšmingi sportininkų startai. Sporto komentatoriai pateikia nemažai įdomios informacijos, tačiau ji skirta tik suaugusiesiems ir gali būti per sudėtinga mažesniems vaikams. Visgi vaikų amžius neturėtų būti kliūtis kalbėtis su jais apie sportą. Tėvai, įvertinę savo vaiko gebėjimus, turimą patirtį ar lankomą sporto būrelį, gali savais žodžiais perpasakoti turimas žinias, pakomentuoti rodomų varžybų rezultatus, sporto šakos ypatumus: varžybų vietą, sportininkų aprangą. Žinoma, jei šalia jūsų - paauglys, o jūs nesate sporto žinovai, būkite pasirengę spustelėti ir paieškos mygtuką. Niekas negimė žinodamas, o kartu su vaiku ieškoti informacijos - jokia gėda. Stebėdami sporto renginius kartu su vaikais vertinkite ne pačias varžybas, o kartu praleistą laiką. Ir tai, kad sportas (tegul ir televizoriaus ekrane) tampa jūsų laisvalaikio dalimi. Vaikai - smalsūs, juos lengva įtraukti į įdomius sporto renginius. Tik reikia kantrybės, šiek tiek žinių - ir įvairių varžybų stebėjimas gali tapti jūsų vaiko posūkiu į sportą. Ne vien į profesionalųjį (kurio dažnas savo vaikui nelinki dėl traumų tikimybės ar trumpos sportininko karjeros), bet ir į mėgėjišką - tiesiog sveikesnį aktyvų gyvenimo būdą, kuris be sporto neįmanomas. Žinant, kad 8 iš 10 pradinių klasių vaikų jau turi sveikatos problemų, o paaugliams neretai diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis, tai būtų tiesiog nedovanotina.

Žiemos olimpinės žaidynės siūlo daugybę sporto šakų, kurios gali sudominti vaikus. Štai keletas idėjų, kaip jas pristatyti:

• Slidinėjimas: Pasakokite apie skirtingus slidinėjimo stilius (kalnų, lygumų), sportininkų aprangą, varžybų taisykles. Galite pažiūrėti trumpus filmukus apie slidinėjimą.
• Čiuožimas: Pristatykite dailųjį čiuožimą, ledo ritulį, greitąjį čiuožimą. Akcentuokite sportininkų grakštumą, jėgą, komandinį darbą.
• Snieglentės: Papasakokite apie šią populiarią sporto šaką, triukus, varžybas.
• Akrobatinis slidinėjimas: Aptarkite įspūdingus šuolius ir triukus.
• Šuoliai su slidėmis: Paaiškinkite, kaip sportininkai šoka nuo tramplino, kaip vertinami jų šuoliai.
• Biatlonas: Supažindinkite su šia sporto šaka, kurioje derinamas slidinėjimas ir šaudymas.
• Akmenslydis: Papasakokite apie šį strateginį žaidimą, jo taisykles, komandinį darbą.

Kaip kalbėti apie sportą su vaikais?

• Paprastas kalbėjimas: Venkite sudėtingų terminų ir paaiškinimų. Pasakokite apie sportą paprastai, suprantamai ir įdomiai.
• Atsižvelkite į amžių: Informaciją pritaikykite pagal vaiko amžių ir žinias.
• Interaktyvumas: Užduokite klausimus, skatinkite diskusijas, leiskite vaikui išsakyti savo nuomonę.
• Pavyzdžiai: Pasakokite apie sportininkus, jų pasiekimus, įdomius faktus.
• Žaidimai: Žaiskite žaidimus, susijusius su žiemos sporto šakomis.

Veiklos, skatinančios domėjimąsi sportu

• Žaidimų kūrimas: sugalvokite su vaikais žaidimą, kuris būtų susijęs su viena ar kita sporto šaka.
• Piešimas ir spalvinimas: Pieškite žiemos sporto šakas, sportininkus, olimpinius simbolius. Spalvinkite spalvinimo knygeles su sporto tematika.
• Knygų skaitymas: Skaitykite knygas apie sportą, olimpines žaidynes, žymius sportininkus.
• Filmų žiūrėjimas: Žiūrėkite filmus apie žiemos sporto šakas, olimpines žaidynes.
• Apsilankymas sporto renginiuose: Jei įmanoma, apsilankykite sporto renginiuose, varžybose.
• Sportavimas namuose: Mankštinkitės, darykite pratimus, žaiskite aktyvius žaidimus namuose.
• Olimpinės dienos minėjimas: Dalyvaukite Olimpinės dienos renginiuose, kuriuose galima išbandyti įvairias sporto šakas.
• Teminių vakarėlių organizavimas: Organizuokite teminius vakarėlius, skirtus žiemos sporto šakoms ar olimpinėms žaidynėms.

Olimpinės vertybės: ugdymas per sportą

Olimpinės žaidynės - tai ne tik sportas, bet ir vertybės. Svarbu vaikams paaiškinti, ką reiškia draugystė, pagarba, tobulėjimas, sąžiningumas, atkaklumas.

Kaip pristatyti olimpines vertybes vaikams?

• Pavyzdžiai iš sporto: Pasakokite apie sportininkus, kurie demonstruoja šias vertybes.
• Kasdienės situacijos: Aptarkite, kaip šios vertybės gali būti pritaikomos kasdieniame gyvenime.
• Žaidimai ir užduotys: Žaiskite žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą, pagarbą, sąžiningumą.
• Diskusijos: Diskutuokite su vaikais apie tai, ką reiškia būti geru sportininku, draugu, žmogumi.

Ištekliai, padedantys sudominti vaikus sportu

Olimpinės žaidynės neapsiriboja vien tik televizijos transliacijomis. Jas seka žurnalai, naujienų svetainės, rinkoje atsiranda specialių suvenyrų, žaidynėms skirta sporto apranga. Deja, Lietuvos rinka palyginti maža, todėl daug specialių leidinių tikėtis neverta, juos sunku parengti, o verstiniai - ne tokie įdomūs, be Lietuvos pasiekimų ir svarbių datų, todėl duoda mažiau naudos. Vis dėlto bent jau mažiesiems skaitytojams (nuo 7 metų) šį kartą nuskilo - leidykla „Debesų ganyklos“ Lietuvos šimtmečio proga išleido pirmąjį sporto žinyną „Sportas vaikams: nuo mankštos iki medalio“. Knyga Lietuvos knygynus pasiekė XXIII Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną. Tai didelės apimties leidinys, prie kurio dirbo ne tik sporto žinovai: Renatas Mizeras, Audronė Vizbarienė, Arvydas Jakštas, bet ir vaikų rašytoja Danguolė Kandrotienė, Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo specialistai, sporto asociacijų atstovai. Žinyne - daug įdomios informacijos apie Olimpines žaidynes, olimpines ir neolimpines sporto šakas, olimpiečių gyvenimą ir sveiką gyvenimo būdą. Knygos puslapiuose savo patirtimi su vaikais dalijasi ir sportininkai, ir aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kuriems sportas - neatskiriama gyvenimo dalis. Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pasidalijo savo įprasta dienotvarke, ką valgo pusryčiams ir pietums, netgi papasakojo, kodėl ji taip ir netapo balerina.

Kiti naudingi ištekliai

• Internetinės svetainės: Ieškokite internetinių svetainių, skirtų vaikams ir sportui.
• Mokyklos ir sporto klubai: Dalyvaukite mokyklos sporto renginiuose, užsirašykite į sporto klubus.
• Bibliotekos: Apsilankykite bibliotekose, kuriose rasite knygų apie sportą.
• Muziejai: Lankykite sporto muziejus, kuriuose galėsite sužinoti apie sporto istoriją.

„Lietuvos mažųjų žaidynės“: sportas nuo mažens

Respublikiniai festivaliai vyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų metu siekiama, kad kuo daugiau vaikų patirtų džiaugsmą ir pozityvias emocijas sportuodami ir bendraudami tarpusavyje.

„Lietuvos mažųjų žaidynės“ - didžiausias Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo projektas, kasmet apjungiantis šimtus ugdymo įstaigų, tūkstančius vaikų, pedagogų, įstaigų administracijos darbuotojų ir tėvų. Projektą organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA). Iki tol projekto tikslas buvo skatinti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, o nuo 2025 metų sezonas žymi naują kryptį - telkiamas dar platesnis požiūris, orientuotas į vaikų fizinio raštingumo ugdymą.

„Olimpinė karta“: ugdymas per olimpizmą

„Olimpinė karta” - tai nuo 2001 metų vykstanti ilgalaikė programa (iki 2015 m. „Olimpinėje kartoje“ dalyvauja per pusantro šimto ikimokyklininių įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų iš visos šalies. Programoje dalyvaujantys mokiniai yra skatinami sportuoti, mokytis kūrybiškai ir išreikšti save. Į „Olimpinės kartos“ programą taip pat aktyviai įtraukiami pedagogai. „Olimpinė karta” organizuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, bendrus seminarus mokytojams ir jaunimui, konferencijas, vasaros stovyklas, konkursus ir veiklas vaikams, susitikimus su olimpiečiais. Penkių dienų mokymų metu yra formuojamos „Olimpinės kartos” programos ambasadorių komandos, sudarytos iš mokinių ir mokytojų, kurie bendradarbiaudami įgyvendina fizinį aktyvumą skatinančias veiklas savo mokyklose, taip prisidėdami prie mokyklos bendruomeniškumo stiprinimo. Vasario mėnesį, „LTeam žiemos festivalio” metu, organizuojami mokymai, skirti „Olimpinės kartos“ programos mokyklų mokiniams. Mokymai vyksta tris dienas. Pirmas dvi dienas mokiniai turi galimybę gilinti savo žinias komunikacijos ir renginių organizavimo srityse. Mokymus veda patyrę žurnalistai, fotografai, komunikacijos specialistai. LTOK finansuoja projekto „Olimpinė karta“ narių iniciatyvas, planuojamus organizuoti renginius, kurių pagrindinis tikslas - vaikams ir jaunimui diegti olimpizmo idealus, olimpines vertybes, principus ir kultūrą, skatinti fizinį aktyvumą, išbandyti skirtingas sporto šakas. Kiekvienais metais „Olimpinės kartos“ projekto nariai įgyvendina veiklas atsižvelgdami į tų metų temą ar organizatorių akcentuojamas veiklas. 2020 m. Birželio mėnesį, Olimpinės dienos metu, dirbtuvėse vyksta įvairios edukacinės programos, kurių metu vaikai nuo 3 metų amžiaus gali susipažinti su olimpinėmis vertybėmis, patirti mokslo, žinių, meno, kultūros ir olimpizmo teikiamą džiaugsmą. Kovo mėnesį, „Olimpinio švietimo forumo” metu, vyksta „Olimpinės kartos“ apdovanojimai. Juose pagerbiami aktyviausi ir iniciatyviausi projekto nariai. Siekiant tapti Olimpinės kartos nariais ir papildyti olimpinių įstaigų tinklą Lietuvoje, reikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius.

Vietinės iniciatyvos: sportas darželiuose

Vilniaus rajone pirmą kartą buvo suorganizuotos ir pravestos vaikų sporto varžybos švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ugdymą. Pekino Žiemos Olimpinių Žaidynių emocijų įkvėpta Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio komanda (Direktorė Regina Gurska, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ilona Komarovska, Logopedė Agata Grebneva, Soc. pedagogė Viktorija Muravska ir Judesio korekcijos specialistas Jurij Levko) ėmėsi gražios sporto šventės darželinukams įgyvendinimo rajono mastu. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją šalyje ne viskas klostėsi pagal planą ir renginio įgyvendinimas užsitęsė mėnesiui - dėl to pavadinimas „Kaziuko Olimpiada 2022“ gali skambėti šiek tiek keistokai. Organizatoriai nepabūgo visų iškilusių sunkumų ir įvykdė visus iškeltus tikslus. Buvo kokybiškai parengti varžybų nuostatai, rungčių atlikimo instruktažai - individualiai derinami varžybų tvarkaraščiai. Varžybų programą sudarė keturios olimpinės sporto šakos: kalnų slidinėjimas, dailusis čiuožimas, šuoliai su slidėmis/šuoliai nuo tramplino, biatlonas bei olimpinio deglo nešimo rungtis. Dalyviai taip pat buvo raginami sugalvoti savo rinktinių pavadinimą, pristatymą ir komandos šūkį. Norą sudalyvauti varžybose pareiškė 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų: Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis, Vilniaus r. Buivydiškių vaikų darželis, Vilniaus r. Buivydžių gimnazijos Buivydžių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis, Vilniaus r. Sužionių pagrindinės mokyklos Sužionių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelis-darželis, Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio skyrius Rudausių daugiafunkcis centras, Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla ir Vilniaus r.

Į darbą kibo dešimtys mokytojų, kurie labai rimtai priėmė šį sporto iššūkį. Atvykstant į įstaigas buvo lengva pastebėti kiek pastangų kiekvienas įdėjo. Pozityvios emocijos, drąsa, atkaklumas, greitis ir dinamika „nuo pirmo žingsnio iki paskutinės varžybų sekundės“ lydėjo mus visur. Bendrai šiame pilotiniame darželinukų projekte sudalyvavo virš 100 vaikų, o tai organizatoriams yra svarus rodiklis. Kovo 24 dieną nuotoliniu būdu įvyko Olimpiados apibendrinimo renginys, kurio metu buvo paskelbti nugalėtojai ir prizininkai, pasidalinta sporto žaidynių gerąja patirtimi. Komandos varžėsi dėl geriausių atskirų rungčių rezultatų kaip ir dėl aukščiausių vietų bendrojoje įskaitoje. Susumavus visų rungčių rezultatus, paaiškėjo, kad pirmą vietą „Kaziuko Olimpiadoje 2022“ iškovojo Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis. Antrą vietą tarpusavyje pasidalino Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis ir Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelis-darželis. Trečios vietos apdovanojimą pelnė Vilniaus r. Buivydiškių vaikų darželis ir Vilniaus r. Dėkojame visiems dalyviams už pasiaukojimą ruošiantis varžyboms - ypatingai auklėtojoms, nuo kurių labiausiai priklausė varžybų atmosfera ir rezultatai. Tikimės, kad šios pirmosios Vilniaus r.

Antonio Meschino: nuo banglenčių iki olimpinio atašė

Verslininkas Antonio Meschino vis labiau pratinasi prie svarbaus ir garbingo vaidmens - kitąmet vasarį Italijoje vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse jis bus Lietuvos olimpinės rinktinės atašė. O kol didieji darbai dar tik laukia, jis su šeima puikiai įsilieja į šalies sportinį gyvenimą - birželio 7 d.

Įspūdžiai iš Olimpinės dienos

Antonio: Deglo nešimas buvo ypatingas, jaudinantis ir labai simboliškas. Tą akimirką jautėme didelę atsakomybę ir garbę - rankose turėjome ne tik ugnį, bet ir Lietuvos viltis, pergalių troškimą, vienybės ir stiprybės simbolį. Deglo kelionė iš rankų į rankas priminė nepertraukiamą olimpinės dvasios estafetę, perduodamą iš kartos į kartą.

Asta: Visa Olimpinės dienos šventė paliko šilčiausių įspūdžių. 106 skirtingos sporto veiklos, varžybos, susitikimai su olimpiečiais ir įvairių šakų atstovais, kurie mielai dalijosi savo patirtimis, leido kiekvienam lankytojui artimiau prisiliesti prie sporto pasaulio. Tai buvo tikra didelė olimpinės šeimos šventė, kurioje vietos užteko visiems - ir mažiesiems, ir suaugusiems. Kartu su vyru svarstėme, kaip būtų prasminga, jei tokia graži tradicija įsitvirtintų ir kasmet vyktų visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai būtų didelė nauda vaikams ir jaunimui - galimybė vienoje vietoje išbandyti daugybę sporto šakų, pažinti profesionalius sportininkus ir galbūt atrasti savąjį kelią į sportą, kuris gali virsti gyvenimo pašaukimu.

Biatlono išbandymas

Antonio: Idėja išbandyti žiemos sporto... Mes visada ieškome būdų, kaip įstoti į moksleivius, įskaitant rūpinimąsi jų interesais ar pristatymą visiškai naują įdomią informaciją. Daugelis jaunesnių studentų dar neturėjo poveikio įvairiems sporto renginiams ir skirtingoms pasaulio šalims. Olimpinės žaidynės yra puiki proga skatinti kultūrinį supratimą, sportą, fitnesą, sunkų darbą ir dar daugiau. Olimpinės žaidynės yra labai įdomios, ypač tiems, kurie jų niekada nebuvo patyrę. Sportininkai susirenka iš viso pasaulio, kad galėtų konkuruoti ir išbandyti savo įgūdžius sporto renginiuose. Olimpinės žaidynės yra puiki proga skatinti pasaulio vienybę. Pasaulis ateina kartu per olimpines žaidynes. Ar moksleiviai "rėmė" konkrečius sportininkus, šalis ar renginius. Tyrimai skirtingi ir pateikiama informacija. Nesvarbu, ar domitės vasaros žaidimais ar žiemos žaidimais, yra daugybė veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad įtrauktumėte savo mokinius. Paimkite savo olimpinių pamokų planus į kitą lygį! Jūs taip pat galite turėti olimpiadą vaikams. " Storyboard Creator" turi keletą simbolių ir scenų, skirtų konkretiems skirtingiems sporto renginiams. Sporto veikėjai netgi turi specialias pozicijas ir rekvizitus, skirtus įvairiems sportiniams žaidimams. Jei norimas elementas nėra skirtuke "Sportas", įrašykite tai, ko norite, paieškos juostoje! Mūsų simboliai yra pritaikomi, todėl galite parodyti įvairias "žmonių spalvas" ir suderinti drabužių spalvas su šalies vėliava. Į paieškos juostą įveskite "vėliava", kad pamatytumėte mūsų turimas vėliaveles, arba sukurkite savo vėliavėlių su savo formomis ir rašmenų fonais! Photos for Class yra naudingos ieškant tinkamos vėliavos, tačiau tai puikiai tinka senų olimpinių žaidynių saugiai naudojamų nuotraukų iškasimui. Ką tu dirba savo klasėje? Bandoma kurti charakterį, skatinti lyderystę, skatinti bendradarbiavimą, įtvirtinti toleranciją ir kultūrinį vertinimą, plėtoti mokslinių tyrimų įgūdžius, praktiką pristatymo įgūdžius, sužinoti apie dešimt ženklų, parodyti drausmės privalumus, parašyti sporto istoriją? Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad olimpines žaidynes būtų galima įtraukti į įvairias jūsų mokymo programas. Patikrinkite šias temas ir idėjas, kad galėtumėte šiek tiek įkvėpti naudoti savo klasėje esančias olimpines žaidynes! Patikrinkite Oficialios Olimpinės žaidynės svetainę, kad galėtumėte sužinoti apie dabartines, praeities ir būsimus olimpines žaidynes! Paaiškinkite olimpinių žaidynių tikslą ir įvairias susijusias sporto šakas. Pasinaudokite „Storyboard Creator“ sportiniais personažais ir scenomis vizualiai pavaizduoti. Yra daug būdų, kaip olimpines žaidynes įtraukti į skirtingus dalykus. Mokslo srityje galite mokyti sporto fizikos, pavyzdžiui, šuolių su slidėmis aerodinamikos ar gimnastikos mechanikos. Kalbant apie literatūrą, mokiniai gali skaityti knygas ir istorijas apie olimpiadą arba parašyti savo istorijas ar eilėraščius olimpine tema. Olimpinės žaidynės vaikams klasėje suteikia puikią galimybę išmokyti svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip komandinis darbas, sportiškumas ir atkaklumas. Šiuos įgūdžius galite pabrėžti pabrėždami, kaip svarbu dirbti kartu, rodyti pagarbą kitiems ir demonstruoti gerą sportinį meistriškumą, nepaisant varžybų baigties. Planuojant olimpiadas vaikų klasėje, svarbu atsižvelgti į visų mokinių poreikius. Tai gali apimti būsto suteikimą studentams su negalia arba modifikuotų veiklų versijų, leidžiančių dalyvauti visiems studentams, kūrimą.

1896 m. Šiuolaikinės Olimpinės žaidynės arba Olimpiada - svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. Olimpines žaidynes įkvėpė antikinės Olimpiados, kurios nuo VIII a. pr. m. e. iki IV m. e. a. buvo rengiamos Olimpijoje, Graikijoje. XIX amžiaus gale žaidynes atgaivino prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin), kuris 1894 m. įsteigė Tarptautinį olimpinį komitetą bei surengė pirmąsias žaidynes Atėnuose 1896 m. XX ir XXI a. Olimpinio judėjimo raida nulėmė keletą pasikeitimų Olimpinėse žaidynėse. Kaip dalis tų pasikeitimų buvo įvestos žiemos olimpinės žaidynės žiemos sporto šakoms, Parolimpinės žaidynės atletams su negalia, Jaunimo olimpinės žaidynės atletams nuo 14 iki 18 metų, penkerios žemynų žaidynės (Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos ir Ramiojo vandenyno), Pasaulio žaidynės sporto šakoms, kurios neįtrauktos į olimpiadas. TOK turėjo prisitaikyti prie įvairių ekonominių, politinių ir technologinių pasikeitimų. Dėl to Olimpiados, kurios P. Kubertino buvo įsivaizduotos kaip mėgėjų žaidynės, tapo varžybomis, kuriose leidžiama varžytis profesionaliems sportininkams. Didėjanti žiniasklaidos įtaka paskatino korporacijas skirti paramą žaidynėms ir olimpiadas komercializuoti. Dėl pasaulinių karų buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 m. žaidynės. Šaltojo karo metu daug valstybių boikotavo olimpiadas 1980 ir 1984 m. Olimpinį judėjimą sudaro tarptautinės sporto federacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir kiekvienoms žaidynėms sudaromi organizaciniai komitetai. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra atsakingas už Žaidynių miesto parinkimą, komitetas organizuoja ir finansuoja Žaidynes remdamasis Olimpine chartija. TOK sprendžia ir dėl olimpinės programos, t. y. nustato kokiose sporto šakose bus varžomasi. Su Olimpiada susiję tokie simboliai ir ritualai kaip Olimpinė vėliava ir deglas, Žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja daugiau nei 13 000 atletų, kurie atstovauja 33 skirtingoms sporto šakoms ir varžosi apie 400 rungtynių. Žaidynės taip išaugo, kad jose atstovaujama beveik kiekviena pasaulio valstybė. Šis augimas buvo lydimas įvairių iššūkių ir kontroversiškų reiškinių, įskaitant boikotus, dopingo naudojimą, papirkinėjimus ir teroristinį išpuolį 1972 m. Kas dvejus metus vykstančios Žaidynės bei didelis joms skiriamas žiniasklaidos dėmesys leidžia nežinomiems atletams pasiekti nacionalinę ar net tarptautinę šlovę. Paskutinės vasaros olimpinės žaidynės vyko XXXIII vasaros olimpinės žaidynės, Paryžiuje (2024 m. liepos 26 - rugpjūčio 11 d.). Paskutinės žiemos olimpinės žaidynės - XXIV - vyko 2022 m. vasario 4-20 d. Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmos rašytiniuose šaltiniuose olimpinės žaidynės paminėtos 776 m. pr. m. e. Jos vyko Olimpijos mieste, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, apogėjų pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. m. e. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20 rungčių. Žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, atleidžiami nuo mokesčių, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą, o krikščionybei tapus pagrindine imperijos religija, žaidynės laikytos pagonių švente, todėl 394 metais imperatorius Teodosijus I žaidynes uždraudė. „Overview of Olympic Games“. Encyclopædia Britannica. ↑ Olimpinės žaidynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. Olimpinės žiemos žaidynės jau įpusėjo. Mes stebime, aptariame taisykles, sporto šakas, džiaugiamės už nugalėtojus ir palaikome tuos, kuriems sėkmės šiek tiek pritrūksta. O prie viso to dar ir spalviname. Spalvinimo lapais dalinamės ir su jumis. 2019-09-11 at 04:25Ziemos olimpines zaidynes - nuo 1924 metu rengiamos ziemos sporto saku olimpines zaidynes. Zaidynes rengiamos kas ketverius metus. Leave a Reply El. pašto adresas nebus skelbiamas. El. Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. Kitų metų vasarą Didžiosios Britanijos sostinėje Londone bus įžiebta olimpinė ugnis. Šių metų konkurso tema - "Parašyk tave žavinčiam sportininkui ar sporto pasaulio atstovui laišką apie tai, ką tau reiškia Olimpinės žaidynės". "Konkurso organizatoriai kasmet paskelbia vis kitą rašinio temą. Šių metų tema susijusi su Olimpinėmis žaidynėmis. Tikimės, kad ši tema bus įdomi ir šalies moksleiviams, juk Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję ne vieną medalį", - sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė. Epistolinio rašinio konkursas rengiamas nuo 1971-ųjų. Konkursą rengia Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras kartu su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Epistolinio rašinio konkursas organizuojamas dviem pakopomis. Pirmasis - nacionalinis etapas - organizuojamas Lietuvos mokyklose. Iš nacionaliniam etapui atsiųstų rašinių speciali komisija išrenka 6 geriausius rašinėlius. Šių rašinių autoriams skiriamos prizinės vietos ir pagyrimo raštai. Pirmosios vietos laimėtojo laiškas verčiamas į prancūzų kalbą ir išsiunčiamas Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautiniam biurui, kuris atlieka tolimesnę nugalėtojų atranką antrajame etape. Praėjusių metų nacionalinio turo laureate tapo garliaviškė Aušrinė Kurgonaitė. Jos rašinys aplinkosaugine tema "Įsivaizduok, kad esi miške augantis medis. Parašyk laišką ir paaiškink, kodėl svarbu saugoti miškus" buvo išverstas į prancūzų kalbą ir dalyvavo antrajame konkurso etape. Daugiau informacijos apie konkursą - www.lmitkc.lt ir www.olimpiados.lt. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

tags: #vaikams #apie #olimpines #zaidynes

• Paslaugos Adutiškio senelių namuose
• Verslininkas Ugnius Kiguolis
• Kaip pasirinkti losjoną kūdikiui
• Kaip pasaulyje sprendžiamas menstruacijų nedarbingumas
• Praktiniai keramikos sprendimai vaikų įstaigoms