Sausio 11-15 dienomis lopšelyje - darželyje buvo organizuota STEAM inžinerijos savaitė.
Mokytojos pasiūlė vaikams tapti mažaisiais inžinieriais - konstruktoriais.
Vaikus labiausiai domino kūrybinis procesas, kai iš turimų didelių, mažų, smulkių, spalvotų ir nespalvotų priemonių - konstruktorių, kartoninių dėžių, pagaliukų, segtukų, smeigtukų, popieriaus, dažų, plastilino gimsta įvairūs kūriniai.
Vaikai tyrinėjo, kaip susijungia detalės, jas skaičiavo, rūšiavo pagal spalvas, lygino pagal aukštį, plotį, ilgį, aptarė ir fantazavo pristatydami statinius.
STEAM savaitė: nuo teorijos prie praktikos
Savo darbe siekiame supažindinti vaikus su kinetiniu smėliu, jo savybėmis, ugdyti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, inžinerinį mąstymą, mokyti lyginti daiktus pagal dydį, plotį, ilgį.
Užsiėmimo pradžioje kalbėjome kur gyvena milžinai ir nykštukai, naudodami minčių lietaus metodą, vaikai nusakė daug buveinių kur gyvena milžinai, o kur nykštukai.
Iškėlėme teiginį, gal jie greičiausiai gyvena smėlio kalnuose.
Tad nusprendėme išsiaiškinti koks būna smėlis, pagrindines jo savybės, spalvą.
Visi prisiminėme vasarą ir smėlį smėlyne.
Tyrinėjant kinetinį smėlį, vaikai suprato, kad smėlis gali būti įvairių spalvų, lipumo, tačiau milžino ir nykštuko kalnui labiausiai tiko, nepriklausomai nuo spalvos, drėgnas smėlis.
Matematikos elementai kasdieninėje veikloje
Matavimas - namelio/slėptuvės/būstinės statyba; savarankiškas estafečių įrengimas (pvz įsmeigti 5 kuoliukus kas 3 žingsnius, kuriuos reiks apibėgti).
Skaičiavimas - skaičiuoti gamtines priemones (žaidžiant kavinę sumokėti pvz.).
Lietaus tūrio diagrama.
Vandens lygio (upės, balos ir pan.) matavimas.
Skaitmenis suvokimas dėliojant skaičius iš gamtinių priemonių.
Laiptelių skaičiavimas lipant jais.
Svorio apskaičiavimas lipant medžiais.
Gamtinių priemonių svorio, dydžio, ilgio palyginimas.
Renkant skirtingus daiktus, juos skaičiuojant.
Matuoti pasinaudojant akmenis, pagalius, pėdas, delnus.
"Scavenger hunt" tipo žaidimas, kurio metu vaikai gavę sąrašą, ką ir kiek surasti savo aplinkoje, stengiasi surasti viską kas yra sąraše.
Saulės/smėlio/vandens laikrodžių gamyba kartu su vaikais ir jų panaudojimas kasdieniniuose žaidimuose.
Aplinkoje rastus daiktus lyginti pagal dydį, svorį.
Naudojant įvairias gamtines medžiagas, jas lyginant, skaičiuojant, matuojant, tai pat žaidžiant su smėliu, vandeniu, pilstant į skirtingo tūrio indus ir pan.
Žaisti su pagaliukais - lyginti jų svorį, ilgį, dydį.
Atkartoti tam tikras sekas naudojantis gamtinėmis priemonėmis.
Matematika vaikams kūrybiškai - matematikos žaidimai - Mokykla HEROJUS
Žaisti parduotuvę naudojant gamtines priemones.
Pagal gamtoje randamų objektų paveikslėlius rasti jų atitikmenis.
Stebint orus (temperatūrą, debesuotumą, kritulių rūšį, vėjo stiprumą ir t.t.).
Pagaliukų dėliojimas, akmenukų skaičiavimas.
Skaičiuoti, rūšiuoti gamtinę medžiagą, matuoti žingsniais, sprindžiais takus, medžius ir kt.
Estafetės, lauko žaidimai, žaidybinės situacijos.
Arba duoti matematinę nuorodą kur vaikai galėtų rasti lobį. Pvz. 10 žingsniu į priekį trys į kairę vienas atgal.
Matuoti ir skaičiuoti galima viską, kas mus supa.
Gamtoje tiek daug geometrinių figūrų.
Naudodamiesi gamtos ištekliais pvz matuoti lapo, akmenuko, ilgį, plotį.
Palygink kuri šakelė ilgesnė suskaičiuokite medžius, lapus žiedus.
Montessori pedagogikos principai ugdant vaikų suvokimą
Veiklose visos kompetencijos ugdomos integraliai.
Deriname tikslingą ir spontanišką veiklas, kartu su vaikais diskutuojame apie tai ką jie jau žino ir norėtų sužinoti.
Prikasti du kibiriukus smėlio ir pažiūrėti, kuris sunkesnis.
Galima suskaičiuoti aplinkoje rastas priemones, jas palyginti.
Mažas didelis akmuo.
Suskaičiuoti grupės vaikus.
Lydinti medžius.
Kuris aukštas, kuris žemas.
Nešant kibirus su vandeniu.
Lyginti kaip skiriasi pilnas kibiras, ir pusė kibiro vandens.
Daiktų skaičiavimas, suradimas, didelis - mažas, aukštas - žemas palyginimas.
Veikla su natūralia gamtine medžiaga.
Skaičiuoti, matuoti, lyginti.
Sverti, matuoti vandenį, smėlį, kaštonus (viską); dėlioti skaičius iš gamtinių medžiagų; piešti skaičius ir formas ant smėlio, akmenukų, medienos ir pan.
Matuojame medžių kamienus ir savo liemenį ( su virvutėmis, medžiagos skiautėmis).
Duoti liniuotę ar siūlių, kad išmatuotų lapus, šakas ir kt.
Skaičiuoti akmenukus ir kt.
Skatinti rasti 5 ąžuolo lapus, 4 pienės ir pan.
Kiek lauke dideliu akmenuku, kiek mazu.
Kovo 4 d. „Saulutės“ gr. vaikai kartu su auklėtoja aiškinosi, kokias dalis turi namai, įvairios skulptūros, geometrinės formos ir kt.
Žiūrėjo įvairius paveikslėlius su pavaizduotais objektais.
Vaikai diskutavo, svarstė, lygino objektų aukštį plotį, ilgį.
Bandė apibūdinti matomus objektus, pasakyti jų paskirtį.
Po diskusijų, pasisakymų patys įvairias skulptūras, namus ir kitus objektus kūrė iš dantų krapštukų.
Juos sujungė plastilinu.
Iš tų pačių detalių (dantų krapštukų) statė visiškai skirtingas konstrukcijas.
Išbandė įvairius detalių jungimo būdus, bandė suvokti pastatų konstrukciją, architektūros įvairovę.
Ši veikla ugdė koncentraciją, tikslumą, loginį mąstymą.
Tai svarbiausia Montessori ugdymo sritis 0 - 6 metų amžiaus tarpsnyje, padedanti vaikui prisitaikyti tikrovėje ir tapti savarankišku.
Kiekviena veikla turi aiškią struktūrą: pradžią, veiksmą ir pabaigą.
Ši seka padeda vaikui susivokti pasaulyje, ugdo tvarkos pojūtį ir gebėjimą mąstyti logiškai.
Svarbiausia - vaikas patiria, kad gali veikti savarankiškai, be suaugusiojo pagalbos.
Sensorinės priemonės - tai vaiko langas į pasaulio pažinimą.
Montessori aplinkoje kiekviena priemonė kuriama su tikslu lavinti vieną konkretų pojūtį: regą, klausą, lytėjimą, skonį ar uoslę.
Montessori pedagogikoje sensorinis lavinimas laikomas kertiniu pamatu visam vėlesniam mokymuisi.
Per šias veiklas vaikas išmoksta skirti ir įvardyti formas, dydžius, spalvas, garsus, tekstūras, temperatūrų skirtumus ar net svorius.
Šios patirtys ne tik ugdo pojūčius - jos moko vaiką stebėti, lyginti, klasifikuoti.
Tokie gebėjimai sudaro loginio, mokslinio mąstymo pradmenis.
Svarbiausia - tai paruošia vaiką perėjimui nuo konkretaus prie abstraktaus mąstymo.
Kai vaikas daugybę kartų rankomis patiria ilgį, plotį, garsų intensyvumą ar spalvinius niuansus, jis ima ne tik pažinti daiktus, bet ir suvokti už jų slypinčius dėsningumus.
Sensorinė sritis Montessori pedagogikoje - tai ne papildomas užsiėmimas, o esminė vaiko intelektinės ir vidinės raidos dalis.
Kalba - tai tiltas tarp vaiko vidaus pasaulio ir išorės.
Kalbinė raida Montessori aplinkoje prasideda dar gerokai prieš vaikui ištariant pirmą žodį - nuo dėmesingo, pagarbiai turtinamo kalbinio aplinkos pasaulio.
Vaikai gyvena tarp istorijų, pokalbių, apibūdinimų, klausimų, dainelių ir eilėraščių.
Montessori klasėje suaugusysis niekada „neužpila“ vaiko žodžiais - jis kalba lėtai, aiškiai, tarsi klotų žodžių taką, kuriuo vaikas gali žengti savarankiškai.
Vaikui siūloma daug konkrečių žodžių, susijusių su kasdienybe, aplinka, priemonėmis.
Kai vaikas pasiruošęs, jam pristatomi garsai - kiekviena raidė Montessori metodikoje pirmiausia pateikiama kaip garsas, ne simbolis.
Vaikai mokosi jų klausydamiesi, tirdami, liesdami smėlio raides, dėliodami judriąsias raides ant kilimėlio.
Jie pirmiausia rašo - dėlioja raidžių garsus ir kuria žodžius, kurie kyla iš jų pačių patirties: „mama“, „saulė“, „katė“.
Šis kelias - nuo klausymosi iki kalbėjimo, nuo garsų iki rašymo ir skaitymo - atitinka vaiko raidos logiką.
Jis nevyksta per prievartą, testus ar užduotis, bet per vidinį džiaugsmą, atradimą ir prasmės patyrimą.
Montessori aplinkoje kalba auga iš vaiko vidaus, lyg pavasarinė sėkla, kuriai tereikia šviesos, šilumos ir erdvės skleistis.
Montessori ugdymo aplinkoje vaikai kviečiami tyrinėti gyvąją gamtą, geografiją, istoriją ir įvairias kultūras per jiems suprantamą, praktišką ir juslinę patirtį.
Nuo smėlio grūdelių iki žemynų - pažinimas vyksta per pojūčius.
Vaikai žaidžia su žemynų dėlionėmis, liečia skirtingų šalių žemėlapius, stebi augalus, rūšiuoja kriaukles, stebi vabzdžius ir išmoksta jų pavadinimus.
Specialios Montessori priemonės padeda pažinti gyvūnų karalystę, augalų dalis, gamtos reiškinius, sezonų kaitą, kūno sandarą.
Kultūra ugdoma per kasdienybę ir šventes.
Vaikai susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio papročiais, dainomis, menu.
Jie klausosi klasikinės muzikos, kuria dailės kampelyje, kur gali išreikšti save per spalvas, formas ir medžiagas.
Montessori pasaulio pažinimo srityje svarbiausia - ne faktai, o santykis.
Vaikas mokosi ne todėl, kad „reikia“, bet todėl, kad nori.
Jis susipažįsta su gamta, kultūra ir mokslu kaip su artimais draugais.
