2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 510,4 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, ir jie sudarė 17,9 proc. visų šalies gyventojų. Berniukų buvo 13,1 tūkst. daugiau negu mergaičių.
2012 m. pradžioje berniukų iki 18 metų amžiaus buvo 15,5 tūkst. daugiau negu mergaičių. Per pastaruosius penkerius metus berniukų skaičius sumažėjo 50,8 tūkst., mergaičių - 49,5 tūkst.
Gimstamumas ir šeimų struktūra
2016 m. gimstamumas šiek tiek sumažėjo - gimė 852 arba 2,7 proc. kūdikių mažiau nei 2015 m. - iš viso 30,6 tūkst. Berniukų gimė 15,8 tūkst., mergaičių - 14,8 tūkst.
2011 m. Lietuvoje gimė 34,4 tūkst. kūdikių - 1,2 tūkst. mažiau nei 2010 m., o 1000 gyventojų teko 10,7 gimusiojo (2010 m. - 10,8).
Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2011 m. buvo 1,55 (2007 m. - 1,35). Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1, tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai du kūdikius.
2016 m. gimė 379 dvynukų poros, 7 šeimos susilaukė trynukų.
Pirmagimiai sudarė beveik pusę - 47 proc. - visų gimusiųjų, antragimiai - 37,7 proc., trečiais vaikais šeimoje gimusieji - 10,9, šeštaisiais ir paskesniaisiais - 0,8 proc.
Per pastaruosius penkerius metus sumažėjo pirmaisiais šeimoje gimusių vaikų skaičius, bet pagausėjo antraisiais bei trečiaisiais ir paskesniaisiais gimusių vaikų. 2011 m. pirmaisiais gimę vaikai sudarė 48,1 proc. (2007 m. - 52,6 proc.), antraisiais - 37,5 proc. (2007 m. - 33,2 proc.), trečiaisiais ir paskesniaisiais - 14,4 proc. (2007 m. - 14,2 proc.).
2011 m. didžioji dauguma kūdikių - 28,9 tūkst., arba 84,1 proc. visų gimusiųjų - gimė Lietuvoje. Užsienio šalyse gimė 5,5 tūkst. (15,9 proc.) visų gimusių kūdikių, beveik pusė iš jų - Jungtinėje Karalystėje, Airijoje - 15 proc., Norvegijoje - 8 proc. 2007 m. gimusieji užsienio šalyse sudarė 9,2 proc. (beveik 3 tūkst. vaikų).
2011 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. vaikų (30 proc. visų gimusiųjų), 2007 m. - 29 proc. Pernai dauguma (73,3 proc.) vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą (2007 m. - 70,7 proc.).
Vaikų ugdymas ir neformalusis ugdymas
2016-2017 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 330,9 tūkst. mokinių, arba 4,3 tūkst. (1,3 proc.) mažiau nei 2015-2016 mokslo metais. Per metus pradinukų padaugėjo 3,7 tūkst., tai yra 3,3 proc., o gimnazistų sumažėjo 3,7 tūkst., tai yra 3,7 procento.
Bendrojo ugdymo mokyklose mokinių, išskyrus pradinukus, mažėja, tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigose - daugėja. 2016 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 116,8 tūkst. vaikų, arba 1,2 tūkst. , tai yra 1,1 proc. daugiau nei 2015 metais.
2016-2017 mokslo metų pradžioje 19,8 tūkst. mokyklinio amžiaus 7-17 metų vaikų nesimokė mokykloje. Per penkerius metus - nuo 2012-2013 mokslo metų, tokių vaikų skaičius išaugo 4 tūkst., arba 26,2 proc.
Didžiausia dalis, 75,3 proc. 2016 m. 102,4 tūkst. mokinių lankė neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas - menų, muzikos, sporto ir kt. Kaip ir ankstesniais metais, populiariausios buvo sporto ir muzikos mokyklos, kurias lankė atitinkamai 37,6 ir 24,7 proc. visų lankančiųjų neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas. Išaugo mokinių susidomėjimas informacinėmis technologijomis ir technine kūryba - 2016 m.
Vaikų saugumas ir socialinė rizika
Socialinės rizikos šeimose, kurių buvo 9 tūkst. 676, 2016 m. pabaigoje gyveno 18,8 tūkst. vaikų ir, palyginti su 2015 m., jų skaičius sumažėjo 1,5 proc. Beveik pusė - 46 proc. vaikų augo šeimose, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, 42 proc. - su girtaujančiais, psichotropines medžiagas vartojančiais tėvais.
2016 m. padidėjo smurto atvejų prieš vaikus skaičius - nuo smurto galimai nukentėjo 2 tūkst. 474 vaikai, tai 896 vaikais, arba 56,8 proc., daugiau nei 2015 metais. 64 proc. nuskriaustų vaikų galimai patyrė psichologinį smurtą, 33 proc. - fizinį, 3 proc. - seksualinį. Mergaitės dažniau patyrė seksualinį smurtą, o berniukai - fizinį.
2016 m. padaugėjo dingusių vaikų - buvo paskelbta 2 209 vaikų paieška, tai 161 vaiku arba 8 proc. daugiau nei 2015 metais.
Vaikų skaičius ir amžiaus grupės
2024 m. sausio 26 d. „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje gyvena 174 333 vaikai 0-6 m. amžiaus ir 313 149 7-17 m. 0-6 m. vaikus augina 294 452 Lietuvos gyventojai. Didžiąją dalį šio amžiaus vaikų augina santuokoje esantys Lietuvos gyventojai, 219 313 (74,5 proc.). Mažiau 0-6 m. 7-17 m. vaikus augina 465 243 Lietuvos gyventojai. Didžiąją dalį ir šio amžiaus vaikų augina vedę/ištekėjusios Lietuvoje gyvenantys asmenys, 330296 (71 proc.). O antroje vietoje yra išsiskyrę asmenys, turintys 7-17 m. vaikų. Jų Lietuvoje gyvena 71 044 (15,3 proc.). 57 339 (12,3 proc.) nesusituokusių vyrų ir moterų augino vaikus 7-17 m. amžiaus. Ir mažiausiai, 6564 (1,4 proc.) Lietuvoje gyvenančių našlių turi vaikų 7-17 m.
Jei žiūrint į Lietuvos gyventojų amžiaus grupes, 0-6 m. vaikų daugiausiai turi 35-44 m. gyventojai, 132 938 (47 proc.). Šiek tiek mažiau mažylių turi 25-34 m. asmenys, 125 700 (44 proc.). Tai yra logiška ir natūralu. Kitose amžiaus grupėse 0-6 m. vaikų jau mažai. Kas šiek tiek neįprasta, kad 65-84 m. amžiaus grupėje 66 Lietuvos gyventojai (visi vyrai) turi iki 6 metų vaikų. Vienas net 4 mažus vaikus.
7-17 m. vaikų daugiausiai turi 35-44 m. Lietuvoje gyvenantys asmenys, 245 129 (54 proc.) ir antroje vietoje 44-54 m. Lietuvos gyventojai, 136 807 (30 proc.). Tai irgi įprasta ir logiška. Bet yra ir išskirtinių atvejų. 1112 65-84 m. amžiaus Lietuvos gyventojų turi 7-17 m. vaikų, 2 iš jų net 4 vaikus. Taip pat neįprasta, kad 18-24 m. augina 7-17 m. vaikų. „Registrų centro” duomenimis Lietuvoje tokių yra 253 ir jie augina po 1-2 nepilnamečius 7-17 m.
Lietuvoje 2024 m. sausio 26 d. duomenimis, daugiausia, 532 426 (72 proc.) gyventojai augina po 1 nepilnametį vaiką. Mažiau, 185 558 (25 proc.), jų augina po 2 vaikus iki 17 m. Po 3 vaikus augina 18 737 Lietuvoje gyvenantys asmenys, po 4 nepilnamečius 1564 Lietuvos gyventojai ir 142 asmenys augina po 5 vaikus iki 17 m.
„Registrų centro” duomenimis, 785 502 suaugę Lietuvos gyventojai neturi ir niekada neturėjo vaikų. 311 346 moterų niekada neaugino vaikų ir 474 156 vyrų. Imant šeiminį statusą, tai 111 284 vedę ar ištekėję Lietuvos gyventojai nebuvo susilaukę vaikų. O nevedusių/netekėjusių suaugusiųjų tarpe tokių 619 759.
Vaikų skaičius Europos Sąjungoje
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2011 m. pradžioje ES valstybėse narėse 18,9 proc. gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų. Daugiausia vaikų buvo Airijoje (25,5 proc.), Prancūzijoje (22,1 proc.) ir Danijoje (21,8 proc.), mažiausia - Vokietijoje (16,3 proc.), Bulgarijoje (16,6 proc.) ir Latvijoje (16,8 proc.).
