Lietuvoje vaikų globos sistema išgyvena reikšmingas permainas, siekiant užtikrinti kiekvienam vaikui saugią ir mylinčią aplinką. Istoriškai vaikų globos institucijos buvo pagrindinė našlaičių ir likimo nuskriaustų vaikų globojimo forma, tačiau šiandien prioritetas teikiamas bendruomeninėms ir šeimos pagrindu teikiamoms paslaugoms.
Istorinė vaikų globos raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos Lietuvoje pradėtos kurti dar XVIII amžiuje. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą, o 1791 m. Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Vėliau, XIX amžiuje, panašios įstaigos kūrėsi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rūpinantis našlaičiais ir pamestinukais. Per Pirmąjį pasaulinį karą lietuvių bendruomenės Rusijoje steigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. Tarpukario metais dauguma vaikų globos institucijų buvo išlaikomos bažnytinių labdaros organizacijų. 1940 m., Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. Po Antrojo pasaulinio karo vaikų namuose gyveno tūkstančiai vaikų, o XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje daugelis jų buvo pertvarkyta į internatines mokyklas.
Deinstitucionalizacijos procesas ir šeimynų plėtra
Nuo 2015 m. Lietuvoje vyksta visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos mastą ir plėtoti bendruomenines bei šeimos pagrindu teikiamas paslaugas. Ši reforma siekia užtikrinti, kad vaikas augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Viena iš esminių permainų - didelių vaikų globos namų pertvarka į mažesnes, šeimynines struktūras. Pavyzdžiui, Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, anksčiau vadinti Vilniaus 1-aisiais vaikų globos namais, sėkmingai įgyvendino reorganizaciją, pereidama prie šeimyninio principo. Nuo 2016 m. veikla vykdoma šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.
Vykdant deinstitucionalizaciją, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlus gyventi į butus, buvo sukurta aplinka, artima šeimai, skatinanti vaikų savarankiškumą ir mažinanti socialinę atskirtį. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas.
Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų patirtis
Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai šiuo metu administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos. Tai vaikai iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai. Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais jie perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - gyvena kaip įprastoje šeimoje. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą ir laisvalaikį, stengdamiesi sukurti sąlygas, kad vaikai kuo mažiau jaustų šeimos netektį ir augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - vystyti palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas.
Valstybinės iniciatyvos ir statistika
Uždarinėti vaikų globos namus Lietuvoje buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės I. Ruginienės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Nuo 2018 m. Lietuvoje veikia globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai. Aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. 2018 m. pabaigoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose augo 1032 vaikai. Šiuo metu (2024 m. pradžia) visų vaikų globos namų uždarymas yra arti pabaigos. Gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
| Paslaugos tipas | Vaikų skaičius | Procentas nuo visų tėvų globos netekusių vaikų |
|---|---|---|
| Globėjų (rūpintojų) šeimose | 5249 | 64% |
| Šeimynose | 394 | 5% |
| Globos įstaigose | 2419 | 30% |
| Globos centruose | 115 | 1% |
Svarbiausi pokyčiai ir ateities perspektyvos
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai. Šie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei dideli vaikų globos namai. Čia vaikams skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, jie gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi, didžiausia vertybė išlieka saugi ir stabili aplinka - tai globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos teikiama globa.
