Nėštumo metu vartojamas alkoholis kelia rimtą pavojų vaisiui, sutrikdo jo normalų vystymąsi ir gali sukelti įvairių apsigimimų. Alkoholis toksiškai veikia vaisiaus augimą, centrinę nervų sistemą, veido ir galvos formavimąsi, griaučių ir raumenų, šlapimo bei kitas organų sistemas. Sunkiausia daugybinių alkoholio pažeidimų forma - vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS).
Nėra saugios alkoholio dozės nėščiajai. Riba, kai alkoholio kiekis tampa pavojingas vaisiui, yra nežinoma. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos autoritetingos asociacijos laikosi aiškios pozicijos: nėra nustatyta, koks alkoholio kiekis nėštumo metu yra saugus. Tačiau jei pačioje nėštumo pradžioje, apie jį dar nežinodamos, išgėrėte kelias taures, nebūtinai reiškia, kad pakenkėte vaisiaus sveikatai. Viena pagrindinių rizikų nagrinėjant alkoholio vartojimą nėštumo metu - vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai (VASS). Ne kiekvienas kūdikis, kurio mama nėštumo metu vartojo alkoholį, turės vaisiaus alkoholinį sindromą. Kai kurie žmonės turi tam tikrų genų, sumažinančių alkoholio vaisiui daromą žalą, ir atvirkščiai: dalis žmonių kaip tik gali turėti genų, padidinančių VAS riziką.
Alkoholis priklauso tikrųjų teratogenų kategorijai, tai yra, tie aplinkos veiksniai, kurie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui. Alkoholis yra cheminis veiksnys, kuris lemia embriono raidos sutrikimus. Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.
Pavojingiausi nėštumo laikotarpiai ir alkoholio poveikis
Pavojingiausias laikas - intensyvios organogenezės laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. Tai laikotarpis nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo. Kaip tvirtina medikas, jeigu alkoholis vartojamas mažesniais kiekiais arba vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jis vis tiek veikia besiformuojančias smegenis. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės.
Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu. Alkoholis greitai (per 30-60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90% viso alkoholio yra skaidoma kepenyse. Alkoholis pereina per placentą ir vaisiuje susidaro tokia pati koncentracija kaip ir motinos kraujyje. Vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija gali būti didesnė nei moters. Ir taip yra dėl kelių dalykų. Pirma, alkoholis yra skaidomas kepenyse. Vaisiaus ši sistema dar nepakankamai funkcionuoja ir nesugeba jo suskaidyti. Kita priežastis, kad alkoholio yra ir vaisiaus vandenyse. Tokiu atveju, vaisius, kaskart atsigerdamas vandenų, pasipildo alkoholio doze.
Alkoholis gali sutrikdyti įvairių vaisiaus organų raidą. Pats pavojingiausias laikotarpis nėštumo metu yra nuo 3 iki 10 savaitės, kai formuojasi svarbiausi organai. Jei tuo metu veikia alkoholis, jis gali sutrikdyti tą raidą. Kai kalbame apie VAS, tai yra pati sunkiausia pažeidimo būklė. Jam būdingi dauginiai raidos defektai. Dažniausiai tai yra vidurinės kūno linijos defektai. Pati jautriausia sistema - centrinė nervų sistema. Kalbant apie ją, alkoholis yra pavojingas viso nėštumo laikotarpiu, ne tik iki 10 savaitės. Kadangi smegenų raida vyksta iki pat pabaigos. Alkoholis gali sutrikdyti šiuos procesus. Tai lemia, kad po gimimo gali būti įvairių intelekto defektų, elgesio sutrikimų, centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką ar sukelti priešlaikinį gimdymą. Alkoholis priklauso tikrųjų teratogenų kategorijai, tai yra, tie aplinkos veiksniai, kurie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui. Alkoholis yra cheminis veiksnys, kuris lemia embriono raidos sutrikimus.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) ir jo pasekmės
Sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimą - vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1-3 vaikai iš 1000. Vaisiaus alkoholinis sindromas pasireiškia 0,5-7 iš 1000 naujagimių. Gimus vaikui, kuriam yra VAS, galime aiškiai matyti ir išorinius požymius: mažesnė masė, mažesnė galvos apimtis, siauros lūpos, smulkūs veido bruožai. Ypač dažnas ir ryškus būna srities tarp nosies ir viršutinės lūpos pažeidimas.
Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų - sutvarkoma. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje.
Kūdikių namuose yra apie 40 proc. vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinį sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla.
Statistika ir tyrimai Lietuvoje
Šiemet Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. - 0,3 proc., 2016 m. - 0,08 proc. naujagimių). Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą. 22,2 proc. tokių naujagimių gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų). 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė. Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc.
Lietuvoje alkoholiu piktnaudžiauja 0,1 proc. nėščiųjų. Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių - alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių. Nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą.
Alkoholis gali sutrikdyti vaisiaus augimą. Labiausiai vaisiaus augimą lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas. Be to, vaisius, veikiamas alkoholio, kenčia ir nuo vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumo, sutrinka folinės rūgšties, gliukozės, retinoidų metabolizmas bei baltymų sintezė. Alkoholis gali lemti vaisiaus skydliaukės hormono trūkumą, dėl to pažeidžiama augimo hormono gamyba ir išsiskyrimas. Vaisiaus augimą lėtina suaktyvėję prostaglandinai, sukeliantys placentos ir vaisiaus kraujagyslių spazmus bei audinių hipoksiją. Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio.
Prevencija ir prevencinės priemonės
Geriausias būdas sumažinti neigiamus alkoholio padarinius vaisiui - nustoti vartoti alkoholį dar prieš pradedant planuoti nėštumą (geriausia - abiem partneriams). Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio: vidutinis lytinių ląstelių brendimo laikas - 64-72 d., o dar beveik 2 savaitės. Idealiu atveju prieš planuojant nėštumą abiem partneriams reikėtų atlikti svarbiausius tyrimus, vartoti folio rūgšties maisto papildus, atsisakyti alkoholio ir mesti rūkyti.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasakojo, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti daug didesnes pasekmes nei rūkymas ar kitos medžiagos. „Alkoholio vartojimas gali sukelti ne tik fizinės sveikatos sutrikimus, bet ir gali lemti gyvenimo kokybę ateityje. Lietuvoje yra gajus mitas, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra tik moters problema. Bet tai yra visų atsakomybė. Kalbant apie žalą, gaila, kad Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, bet galime pasiremti Švedijos pavyzdžiu, kur paplitimas panašus kaip ir Lietuvoje - VAS nustatytas 0,1-0,3 proc. vaikų. Atrodytų nedaug, bet per metus šios pasekmės valstybei kainuoja 1,4 milijardo eurų“, - teigė specialistė.
Anot jos, labai svarbu nevartoti alkoholio ne tik nėštumo metu ar planuojant, bet ir gimus vaikui, kai mažylis žindomas. Deja, 80 proc. moterų, kurios vartojo alkoholį per gimdymą ar prieš gimdymą, vartoja alkoholį ir po jo. Žindant kūdikį, alkoholis patenka į pieną ir į vaikutį. Jis gali prasčiau miegoti, prasčiau maitintis.
Prevencinės alkoholio vartojimo priemonės veikia, todėl reikia tik džiaugtis, kad jų Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Mes turime veikiančias priemones, kurios yra orientuotos į pasiūlą: alkoholio reklamos draudimas, amžiaus didinimas, pardavimo laiko trumpinimas. Nors į jas buvo gana aštriai reaguojama, šiandien matome, kad mažėja ne tik alkoholio vartojimas, bet ir jo daroma žala. Psichikos sutrikimų per ketverius metus sumažėjo apie 20 proc. Pavyzdžiui, JAV, padidinus alaus kainą 1 centu, 16 proc. sumažėjo jaunų nėščiųjų. O mažo svorio naujagimių sumažėjo nuo 1 iki 2 proc. Dar įdomus buvo Švedų tyrimas, kuris parodė, kad naujų alkoholio pardavimų vietų atidarymas, padidina naujagimiu mirtingumo tikimybę ir sąlygoja priešlaikinio gimdymo riziką.
„Šeimos gydytojas klausia“ 2 vaizdo įrašas: klausimų apie alkoholį nėštumo metu uždavimas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininko profesoriaus Algirdo Utkaus teigimu, nėštumo laikotarpiu moteris išvis neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų. „Nulis alkoholio - nulis rizikos“. Nėščia moteris turi visiškai atsisakyti alkoholio, bet jai turi padėti ir šeima, ir visuomenė.
