Nėštumas moters smegenyse sukelia pokyčių, kurių metu jos tampa labiau plastiškos nei bet kada anksčiau suaugusiojo gyvenime. Šis procesas gali priminti paauglystės laikotarpį, kai smegenys tobulėja, kad žmogus taptų funkcionaliu suaugusiuoju. Nėštumo metu smegenys siekia paruošti moterį būti kuo geresne mama.
Moksliniame straipsnyje, publikuotame 2016 m., nurodoma, kad nėštumo metu smegenyse sumažėja pilkosios medžiagos. Šis procesas, žinomas kaip sinapsių genėjimas, pašalina nereikalingas jungtis smegenyse. Nors tai gali skambėti kaip smegenų funkcijos praradimas, iš tiesų tai reiškia smegenų atjaunėjimą ir optimizavimą, panašiai kaip genint sodą siekiant geresnio derliaus.
Pilkoji smegenų masė mažėja ir paauglystės metu, kuomet vystantis atitinkamoms smegenų sritims, susidaro per daug jungčių. Šie pokyčiai, anot U. Neniškytės, galimai išlieka visą gyvenimą.
Nors kai kurios moterys nėštumo metu skundžiasi atminties sutrikimais, moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su kognityvinio krūvio teorija. Nėštumo metu moterys turi apmąstyti ir prisiminti daug informacijos, ruošiantis motinystei, dirbant ir atliekant socialines funkcijas, todėl natūralu, kad kai kurie dalykai yra pamirštami.
Smegenų pokyčiai nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu
Nėštumo metu moters smegenys patiria didžiausią plastiškumo laikotarpį. Pilkosios smegenų masės sumažėjimas siejamas ne su funkcijos praradimu, bet su jos optimizavimu ir smegenų efektyvumo padidinimu.
Šis procesas, kai pašalinamos nereikalingos jungtys smegenyse, vyksta ir ankstyvoje vaikystėje, ir paauglystėje. Nėštumo metu vyksta vadinamasis sinapsių genėjimas, kurio metu iš smegenų pašalinamos nereikalingos jungtys. Tai reiškia, kad tam tikra prasme moterys atjaunėja, grįžta procesai, kurie veikė jų smegenyse ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje.
Tyrimai rodo, kad pokyčiai moters smegenyse, įvykę pirmojo nėštumo metu, išlieka bent dvejus metus. Taigi tikėtina, kad šie pokyčiai gali išlikti visą gyvenimą.
Ryšio su naujagimiu stiprinimas
Gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu svarbiausias ryšys yra tarp motinos ir naujagimio. Prieraišumas susijęs su limbine sistema, atsakinga už emocijas. Po gimdymo sustiprėja hipokampas, atsakingas už atmintį ir orientaciją erdvėje.
Migdolinis kūnas, apdorojantis informaciją ir susijęs su baime bei nerimu, aktyvuojasi žiūrint į savo vaiką, suteikdamas malonumo jausmą. Šis procesas motinos smegenyse yra panašus į įsimylėjusio suaugusiojo smegenyse vykstančius procesus.
Šiems procesams svarbus neuronešiklis oksitocinas, vadinamas ištikimybės hormonu. Jis skatina artimo ryšio užmezgimą ir yra svarbus gimdymo bei pieno atleidimo refleksui. Gimdymo metu didelis oksitocino kiekis padeda užsimegzti stipriam ryšiui tarp motinos ir naujagimio.
Žindymas kaip ryšio stiprintuvas
Žindymas skatina didesnį oksitocino išsiskyrimą, taip stiprindamas motinos ir vaiko prieraišumą. Žindančių moterų smegenyse limbinės sritys aktyvuojasi žymiai stipriau, formuodamos fiziologiškai stipresnį ryšį su vaiku.
Susiformuoja vadinamoji diada - motina ir naujagimis socialiniu požiūriu laikomi vienu vienetu. Žindančios moterys jautriau reaguoja į vaiko verksmą, tačiau kartais gali pasireikšti ir obsesiniai požymiai, pavyzdžiui, nuolatinis tikrinimas, ar vaikas kvėpuoja.
Oksitocinas, išsiskiriantis žindymo metu, turi raminamąjį poveikį ir blokuoja streso hormonų išsiskyrimą, taip subalansuodamas nerimą ir stresą.
Viskas apie žindymo procesą. Pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė
Nors migdolinio kūno pokyčiai, didinantys baimę ir nerimą, įvyksta nepriklausomai nuo žindymo, oksitocino poveikis žindymo metu padeda subalansuoti šiuos jausmus.
Smegenų raida nuo gimimo
Žmogaus smegenys pradeda vystytis dar motinos įsčiose. Nėštumo metu ir per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius susidaro daug sinapsių (jungčių). Šis procesas, palygintas su medžių genėjimu, padeda formuoti tinkamą smegenų struktūrą ir funkcijas.
Priklausomai nuo smegenų srities, gali būti pašalinama iki 70% sinapsių. Jei šis procesas sutrikęs, gali kilti įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimai.
Trys pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra panašūs į gyvenimą gimdoje, o nuo trijų mėnesių kūdikis pradeda aktyviai sąveikauti su aplinka. Jungčių skaičius smegenyse sparčiai daugėja iki dvejų metų, tačiau vėliau pradeda mažėti.
Antroji kritinių pokyčių banga smegenyse vyksta paauglystėje (nuo 12 iki 20 metų), kuomet persitvarko prieškaktinė smegenų žievė, atsakinga už racionalų mąstymą ir asmenybę. Šios srities persitvarkymo sutrikimai siejami su šizofrenija.
Nuo 20 metų smegenys irgi keičiasi, tačiau ne taip kritiškai. Svarbu aktyviai naudoti smegenis, palaikyti jų sveikatą per sportą, protinę veiklą, sprendžiant kryžiažodžius ar taikant dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikas.
Vienu metu atlikti kelias užduotis mažina smegenų efektyvumą. Geriau sutelkti dėmesį į vieną užduotį, kad pasiektumėte maksimalų efektyvumą.
Senatvėje svarbu kurti kognityvinį rezervą, kuris padeda kompensuoti biologinius pažeidimus. Mokymasis ir aktyvus dviejų kalbų vartojimas didina kognityvinį rezervą.
Informacija pateikta remiantis VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės, biochemijos mokslų daktarės Urtės Neniškytės paskaita.
