Didžiausia studentiška šventė pirmakursių gyvenime - krikštynos. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vieni jų laukia, kiti bijo, o treti visai jose nedalyvauja. Mes ir pabandėme išsiaiškinti, kodėl vis daugiau pirmakursių nedalyvauja savo krikštynose arba pasirodo tik jų vakarinėje dalyje.
Praeities tradicijos: nuo miltų iki nesuprantamų kokteilių
Murkdymai miltuose ar pomidorų padaže, kiaulės galvos bučiavimas, sudėtingos fizinės užduotys - tokie „išbandymai“ Klaipėdos aukštųjų mokyklų pirmakursių krikštynose jau tapo atgyvena. Nors krikštynos, kurių pirmakursiai imdavo bijoti vos įstoję į universitetą ar kolegiją, jau tapo praeitimi, anuometiniai pirmakursiai ir dabar apie jas pasakodami net nusipurto. Maudynės miltuose, neaiškių gėrimų ar košių, virtų drauge su neplautomis kojinėmis, degustavimas, teplionės ant veidų, apmėtymas sušvinkusiomis žuvimis - tai buvo tapę tradicija.
„Man teko ištverti paskutiniąsias krikštynas, kur dar vyravo patyčios. Mano galva buvo išplauta aliejumi, priberta miltų ir dar vandens užpilta, turėjome gerti neaišku ką. Visa tai vyko Giruliuose, stovyklos teritorijoje. Tačiau po to vakarinėje dalyje jau nebenorėjau likti“, - savąsias krikštynas prisiminė Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Salomėja Sovaitė.
Magistrantė pasakojo, kad nuo tų metų uostamiesčio universitete atsisakyta bet kokių studentų žeminimų. Miltuose ir aliejuje murkdyti studentai kitais metais patys surengė teminę „įšventinimo“ ceremoniją: karines pratybas.
Kaip pasakojo KU doktorantas D.Rekis, jam pačiam teko surengti ne vienas krikštynas tiek universitete, tiek bendrabutyje, kurio prezidentu buvo išrinktas. Pašnekovas prisiminė, kad naujakuriai nepasprukdavo nuo krikštytojų tik nuraminti, kad niekas iš jų nesityčios ir nelieps valgyti bjaurių košių.
„Tačiau atsitikdavo ir taip, kad jau po pačių krikštynų studentai aiškindavo tikėjęsi griežtesnių krikštynų“, - sakė D.Rekis.
Prieš dešimtmetį buvo įprasta, kad prie Pedagogikos fakulteto, kur daugiausia studijuoja merginos, prisijungdavo ir Jūreivystės instituto jaunuoliai. D.Rekis prisimena, kaip kartą su įdomumu stebėjo krikštynas Humanitarinių mokslų fakultete. Tuomet krikštytojai buvo persirengę įvairiais žinomais herojais.
Jau septynerias krikštynas Socialinių mokslų kolegijoje bei Klaipėdos universitete vedęs Viktoras Usovas studijų metais pats turėjo iškęsti griežtą krikštą užmiestyje. Jį kartu su bendramoksliais išvežė į mišką, o ten netrūko nė šliaužiojimų grioviais, nė miltų barstymo.
Anot vaikino, dauguma „fuksų“ pirmosiomis savaitėmis būna nedrąsūs tiek paskaitose, tiek bendraudami su kitais, todėl krikštynos būtinos. „Jie turi pasijusti bendruomenės nariais, turi žinoti, kad gali kreiptis pagalbos ir jos sulauks“, - sakė pašnekovas.
Ką gi, kiekvienam savo. Nesakau, kad tai, ką aprašiau, yra „gyvuliška, siaubas ir šokas“, bet kažkaip pamąsčius keista... Bet „tradicijos yra tradicijos, jų reikia laikytis“.
Šiuolaikinės krikštynos: linksmumas ir bendruomeniškumas
„Keičiasi jaunimas, tradicijos, turi keistis ir pačios krikštynos“, - teigė studentė Eimantė Vancevičiūtė, vakar kartu su bendrakursiais Socialinių mokslų kolegijos kieme krikštijusi pirmakursius. Šios aukštosios mokyklos studentų klubui vadovaujanti mergina pasakojo, kad tik apsisprendus stipriai pakeisti krikštynų renginį, „fuksai“ nustojo vengti krikšto. Tai paliudijo ir patys pirmakursiai. „Atėjau tik dėl to, kad pasakė, jog nebus jokių miltų, aliejų. Įdomu, kad galima švęsti krikštynas kitaip“, - sakė pirmakursis bankininkystės specialybės studentas Edgaras.
„Iš tiesų krikštynos pasikeitė gana stipriai. Jau seniai nelikę jokio žaidimo maisto produktais. Dabar siekiama, kad būtų linksma ir patiems „fuksams“, ir jų krikštatėviams“, - teigė su Klaipėdos universitetu jau dešimtmetį „suaugęs“ doktorantas, Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Darius Rekis.
Šiemet dauguma Klaipėdos universiteto fakultetų organizuoja bendrą renginį - didysis krikštas numatytas spalio 7-ąją. Tačiau vakar pirmakursius „pašventino“ Gamtos ir matematikos fakultetas. Čia krikštytojai surengė savotišką kelionę laiko mašina ir aplankė didžiųjų atradimų, sparčiosios industrializacijos, chemijos pramonės plėtros ir kitus laikus, glaudžiai susijusius su šiame fakultete besimokančių studentų specialybėmis. „Mano pačios krikštynos buvo tikras išsityčiojimas iš žmonių. Nenorėjau, kad ir kiti tai patirtų. Kai ėmėm rengti kitokias krikštynas - studentai beveik šimtu procentų ėmė jose dalyvauti“, - teigė šio fakulteto studentams vadovaujanti Samanta Trumpytė.
„Mano nuomone, krikštynos yra būtinos tam, kad bendruomenė susigyventų. Tai tarsi susidraugavimo dalis: mes jus priimame, būkite mūsų draugais“, - teigė edukologijos doktorantas.
„Po to viskas labai keitėsi. Labiausiai prisimenu antrąsias krikštynas, kurias man teko vesti. Tada buvo itin aktyvūs pirmakursiai, jie net savo mašinas užmaskavo - pavertė tankais. Turėjo prisigalvoję įvairiausių užduočių. Ir vakarinė dalis naktiniame klube buvo labai vykusi“, - šypsodamasis pasakojo V.Usovas.
Šiemet tikrai galime pasidžiaugti fakultetinių Studentų atstovybių darbu - krikštynų temos originalios, užduotys nesikartoja, tikrai matosi, kad įdėta pastangų organizuojant renginį.
„Niekas nieko nebeteplioja, visi tiesiog gerai leidžia laiką kartu žaisdami įvairius žaidimus ir vykdydami užduotis“, - teigia atstovybės.
Priežastys, kodėl pirmakursiai nedalyvauja krikštynose
Pirma ir turbūt visiems suprantama priežastis - sunki finansinė padėtis. Gal kai kuriems iš mūsų pasirodys juokinga, kad žmogus negali skirti nuo 10 iki 20 litų už vieną nuostabiausių savo studentiško gyvenimo metų švenčių, bet, deja, taip yra.
Kita svarbi nesilankymo krikštynose priežastis - baimė. „Na taip, juk per krikštynas ir turi iš tavęs tyčiotis, išpurvinti, apibarstyti miltais“, - pasakytų ne vienas. Tačiau dabar, kai mūsų visuomenėje pasityčiojimas tapo skaudžia tema, kai nė vienas nenori būti užgauliojamas, kodėl žmogus turėtų savo noru leistis būti žeminamas? Šia problemą daugelis fakultetinių Studentų atstovybių jau seniai bando spręsti.
Tačiau daugelio pirmakursių akyse einant į krikštynas vis dar matyti baimės krislelis, kuris išnyksta turbūt tik joms pasibaigus. Bet vis dėlto ar tai yra tikroji nedalyvavimo krikštynose priežastis?
Priežasčių galime rasti daug, tačiau pati skaudžiausia - šiuolaikinio jaunimo požiūris į alkoholį. Pasikalbėjome su visomis fakultetinėmis atstovybėmis ir dauguma jų pasidalino patirtimi, kad daugiau pirmakursių sulaukė vakarinėje, o ne dieninėje dalyje. Taigi kas verčia šiuolaikinį pirmo kurso studentą eiti tik į vakarinę dalį? Nejaugi mes susidūrėme su visa Lietuva apėmusia problema - „Nieko nenoriu, tik išgerti!“? Nejaugi net pirmakursiams nebeįdomūs studentiški žaidimai, o labai vilioja pigus studentiškas alus?
Be to, juk negalime sakyti, kad nė vienas studentas nedalyvauja savo krikštynose. Turbūt daugiau nei pusė viso Vilniaus universiteto pirmakursių šiemet dalyvavo krikštynose ir nusprendė pasidžiaugti savo jaunyste.
Taigi šiandien galime prieiti tik prie vienos išvados - pirmakursių krikštynos tikrai nebe tokios, kokios buvo anksčiau. Pasikeitė viskas - ir renginio mastai, ir užduotys, ir studentų požiūris.
| Faktorius | Apibūdinimas |
|---|---|
| Finansinė padėtis | Ne visi studentai gali sau leisti dalyvauti renginiuose dėl ribotų lėšų. |
| Baimė ir patyčios | Ankstesnės krikštynų tradicijos, susijusios su žeminančiais veiksmais, kelia baimę. |
| Požiūris į alkoholį | Dalis studentų dalyvauja tik vakarinėje dalyje, kur vyrauja alkoholio vartojimas. |
| Organizatorių pastangos | Originalios temos ir užduotys skatina didesnį susidomėjimą ir dalyvavimą. |
| Bendruomeniškumo poreikis | Krikštynos suprantamos kaip būdas integruotis į studentų bendruomenę. |
tags: #universitetas #pirmakursiu #krikstynos
