Nuo seno studentų bendruomenėse gyvuoja tradicijos, kurios padeda integruoti naujus narius ir stiprinti bendruomenės dvasią. Viena iš tokių tradicijų yra pirmakursių krikštynos, kurios simbolizuoja pereinamąjį etapą iš abituriento į studentą. Nors šiuolaikinės krikštynos dažnai būna linksma ir net teatrališkai įgyvendinama šventė, jų šaknys siekia gilesnę prasmę - naujų narių priėmimą į akademinę bendruomenę.
Šiandienos studentų krikštynos dažnai perauga į įsimintinus renginius, kuriuose derinamos įvairios užduotys, žaidimai ir simboliniai veiksmai. Klaipėdos universiteto humanitarų krikštynos šiemet buvo organizuotos kaip teatralizuota pasaka, kurios metu pirmakursiai turėjo išvaduoti savo seniūnes ir vieną seniūną, vykdydami įvairias užduotis. Toks renginio formatas ne tik suteikė pramogą, bet ir leido pirmakursiams geriau pažinti miestą, aplankant žinomas vietas, tokias kaip skulptūrų parkas, Jonas kalnelis, Parodų rūmai ir piliavietė. Čia juos pasitiko įvairūs personažai, kurie vedė per užduotis.
Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto studentai pasirinko kitokį, bet ne mažiau įsimintiną būdą pažymėti pirmakursių priėmimą. Vietoj tradicinio ilgalaikio išvykimo į stovyklą, šiemet buvo surengtas žygis prie jūros. Baltomis paklodėmis apsisiautusi procesija su fakelais ir lovomis, lydima krikštytojų, traukė prie jūros, kur pirmakursiai sprendė matematinius uždavinius, rinko kompiuterio klaviatūrą, šliaužė po lovomis ir per krūmus, bėgo per padangas, siekdami pelnyti tikrų studentų vardą. Krikštynų tema - antikos laikai - vainikavo priesaikos sakymą improvizuotoje šventykloje.
Sveikatos mokslų fakulteto krikštynos pasižymėjo tradiciniais, tačiau smagiais išbandymais. Pirmakursiams teko dantimis traukti obuolį iš miltų košės, kišti ranką į įvairiomis gėrybėmis prikimštą vištą, dėti rankos antspaudus ant popieriaus, kuriuos vėliau laistė vandeniu, ir vaišintis šprotais. 80 pirmakursių priesaikos žodžius tarė Klaipėdos vasaros estradoje. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad krikštynos turėtų būti įsimintinos, bet ne traumuojančios, o svarbiausia - linksma visiems dalyviams.
Menų fakultete, kur bendros krikštynos nėra sena tradicija, režisieriai ir šokėjai dažniausiai krikštijami atskirai. Tačiau šiemet buvo pasirinktas militaristinis stilius, kurį vedė seržantai ir generolas, lydimi karinio orkestro. Pirmakursių laukė tikros karinės pratybos: bėgimas per padangas, virvių traukimas, čiuožimas slidėmis, lenktynės su "lastais" ant kojų. Po užduočių pavargę pirmakursiai gavo kareiviškos košės. Šio fakulteto atstovai pabrėžė, kad krikštynos nėra patyčios, o siekia linksmybių tiek krikštytojams, tiek krikštijamiesiems.
Istorinis Kontekstas: Aukštesniosios Technikos Mokyklos Įkūrimas Lietuvoje
Nors straipsnio tema yra universiteto pirmakursių krikštynos, svarbu nepamiršti, kad universitetų ir aukštųjų mokyklų istorija yra ilga ir turtinga. Pirmasis istorinės raidos etapas technikos mokslų Lietuvoje prasidėjo 1920 m., kai Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje buvo įsteigta Aukštesnioji technikos mokykla (ATM). Pirmuoju direktoriumi tapo inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos tikslas buvo rengti statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, numatant vėliau plėsti jos statusą iki Vakarų Europos šalių mokyklų lygio.
Carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą 1832 m., Lietuvoje trūko techniškos krypties specialistų. 1919 m. buvo priimtas sprendimas įsteigti tokią mokyklą. 1920 m. rugsėjo 3 d. įsakymu buvo paskirtas mokyklos vedėjas (direktorius) - inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas. Mokykla turėjo tris skyrius: kelio technikų, mechanikos technikų ir elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas truko 4 metus, o stojantiesiems reikėjo turėti 2 progimnazijos klases arba atitinkamą išsilavinimą.
Mokykla pradėjo veiklą vėlyvą 1920 m. rudenį Kaune, prisiglaudusi vokiečių pradžios mokykloje. Mokslą pradėjo 26 klausytojai. 1922 m. mokykla įsikūrė savo patalpose, kur buvo įrengtos klasės, braižykla ir praktinio mokymo patalpos.
1923 m. Lietuvai susidūrus su jūros uosto ir laivyno poreikiu, prie ATM buvo pasiūlyta įkurti Jūrų skyrių, siekiant parengti profesionalius jūreivystės specialistus. Šis pasiūlymas buvo palankiai sutiktas Susisiekimo ministerijos.
1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo išsiųsti mokytis į Suomijos jūrų navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo su dviem buriniais laivais.
Per 1925-1929 m. dirbtuvėse moksleiviai gamino būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms ir kabinetams, taip pat atliko elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams.
Pirmoji ATM absolventų laida - 9 statybos technikai - baigė mokslą 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. - pirmoji elektrotechnikos specialybės laida.
Įvedus litą, mokestis už mokslą siekė 20 litų per metus. Stipendijas gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių, panašus skaičius buvo atleidinėjami nuo mokesčio. 1927 m. buvo įkurta draugija moksleiviams šelpti, kuri teikė pašalpas, paskolas ir stipendijas.
Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. Veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. 1927 m. radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį žurnalo „Radio mėgėjas“ numerį.
Prof. Julijonas Gravrogkas, mokyklos įkūrėjas ir direktorius, vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus. Jis taip pat aktyviai domėjosi moksliniais tyrimais, ypač giroskopo pritaikymu laivų siūbavimui sumažinti, už ką 1954 m. gavo patentą.
Didelį indėlį į ATM plėtrą įnešė ir kiti iškilūs pedagogai, tokie kaip Kazimieras Vasiliauskas, Konstantinas Šakenis, Vladas Pauliukonis, Pranas Jodelė, Bronius Garšva, Steponas Kolupaila, Jonas Andriūnas ir kiti.
1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, įkvėpti Dariaus ir Girėno skrydžio, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1932 m. mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“.
1933-1934 m. mokinių skaičius siekė 344, buvo parengta 300 specialistų. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9.
Nuo 1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai.
Šiandienos universiteto pirmakursių krikštynos, nors ir skiriasi nuo praeities tradicijų, išlaiko pagrindinę idėją - naujų studentų priėmimą į akademinę bendruomenę ir jų integraciją.
XIX A. VIDURIO MAŽOSIOS LIETUVOS VESTUVIŲ PAPROČIAI, TRADICIJOS, RITUALAI
Krikštynų Renginių Įvairovė
Kiekvienas fakultetas siekia, kad pirmakursių krikštynos būtų originalios ir įsimintinos. Humanitarų renginys su teatralizuota pasaka ir ekskursija po miestą, gamtininkų ir matematikų žygis prie jūros su antikos tema, sveikatos mokslų fakulteto tradiciniai išbandymai ir menų fakulteto karinės pratybos - visa tai rodo didelę kūrybiškumą ir norą suteikti pirmakursiams nepamirštamą patirtį.
Dieninėje dalyje vykstantys renginiai dažnai baigiasi bendru studentų susibūrimu naktiniame klube. Nors organizatoriai teigia, kad renginiai praėjo be nesklandumų, kartais pasitaiko ir nemalonių situacijų, susijusių su klubų apsauga ir jų taisyklėmis.
Nepaisant galimų nesklandumų, pirmakursių krikštynos išlieka svarbia tradicija, padedančia formuoti vieningą ir draugišką studentų bendruomenę.
Istorinis kontekstas, susijęs su Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrimu ir plėtra Lietuvoje, atskleidžia, kaip ilgainiui keitėsi aukštojo mokslo sistema ir kokie svarbūs buvo pirmieji žingsniai kuriant specialistų rengimo įstaigas.
| Fakultetas | Krikštynų Tema/Formatas | Pagrindiniai Renginio Elementai |
|---|---|---|
| Humanitarinių mokslų | Teatralizuota pasaka, ekskursija | Išvadavimas seniūnių, pažintis su Klaipėda, personažai |
| Gamtos ir matematikos mokslų | Žygis prie jūros, antikos tema | Matematikos užduotys, fiziniai išbandymai, priesaika |
| Sveikatos mokslų | Tradiciniai išbandymai | Obuolio traukimas, rankos antspaudai, priesaika |
| Menų | Militaristinis stilius, karinės pratybos | Karinės užduotys, kareiviška košė |
tags: #universitetas #pirmakursiu #krikstynos #1975
