Kiek netikėtai gimęs pokalbis, kai paskaičiusi nuotaikingus ir gyvenimiškus Mantautės seminarų aprašymus, tiesiog nesusilaikiau nepakalbinusi jos apie žindymą ir miegą.
Ar žindymas ir miegas gali būti suderinami? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mūsų su Mantaute požiūriai apie vaikų miegą ir dienotvarkes turėtų būti begaliniai skirtingi. Net jeigu ir taip - nors, tiesą pasakius, tie požiūriai nėra nutolę šviesmylėmis, argi ne tame būtų visas žavesys? Esu dėkinga Mantautei už šiltą pasidalijimą mintimis apie žindymą ir miegą.
Auginate penkis vaikus, žindote daugiau nei 9-nerius metus. Ir kaip gi miegas? Ar žindymas ir miegas gali būti suderinami?
Nuo čia prasideda pirmas kontaktas, pirmas priešpienio lašas. Taigi, pirmosios savaitės, mėnuo būna kiek kitoks miego prasme, lyginant su likusiu laikotarpiu. Nepaisant iškylančių sunkumų ar abejonių, noro pailsėti, naujagimį reikia glausti prie krūties ir žindyti ne rečiau kaip kas 2-3 valandas visą parą. Viskas, ko reikia - tai atliepti mažylio prašymą, suvokiant, kad tai ne kokia nors manipuliacija ar „ožiai”.
Kai į mane kreipiasi besilaukiančios antro ar trečio mažylio moterys ir sako, kad pirmą vaikutį žindė trumpai, nemiegojo naktį, visada paklausiu, kurgi mažylis miegojo. Ir beveik visada atsakymą girdžiu „savo lovytėje, nespėdavau užmigdyt, paguldau, o jis vėl verkia”. Daug lengviau ir paprasčiau yra žindomą naujagimį, kūdikį migdyti šalia savęs, tuomet nereikės nei keltis iš lovos. Aš jau seniai nebeskaičiuoju, kiek kartų naktį žindžiau/žindau saviškius, nes tai vyksta tiesiog savaime, nereikia nei atsisėsti, nei išsibudinti… Nors šiuo metu tenka derinti ir studijas/praktikas, ir dulos darbą, stengiuosi pasnausti kada tik galiu - dažniausiai po pietų, į pavakarę, kai migdau savo metinukę.
Ramus kūdikių miegas yra daug daugiau nei tik dienotvarkė ar graži lovytė. Labai didelę įtaką jam daro mamos būsena. Jei mama įsitempusi, susirūpinusi - kūdikiui sunku nurimti ir ramiai miegoti.
Konsultuojant naujagimių mamas, vienas didesnių rūpesčių yra sklandus žindymas. Ne visoms mamoms jis yra toks sėkmingas ir lengvas kaip jos įsivaizdavo. O jam nepavykus ir pradėjus maitinti mišinuku, mamos jaučia nusivylusios savimi, nes juk žindymo kursuose joms sakė, kad žindyti gali visos! Ką Jūs patariate tokiais atvejais? Ar tikrai visos mamos gali sėkmingai žindyti?
Ramiai kūdikiai miega tada, kai šalia jaučia mamą, uodžia jos kvapą, jaučia širdies ritmą, šilumą ir jaučiasi saugūs, nes žino, kad į jo poreikius bus atsiliepta bet kada, kada to prireiks. Tai yra prieraišumas, kuris yra sveikas, nes taip kūdikis - per pirminį pasitikėjimą mama - vėliau įgauna pasitikėjimo ir išoriniu pasauliu.
Kartais būtent ji ir pakiša koją sėkmingam žindymui, kai mamos nori gyventi kaip anksčiau, viską susidėlioti ir susiplanuoti tobulai pagal laiką. Sudėtinga būtų įsiūlyti kūdikiui krūtį tada, kada jis nenori, kaip ir dirbtinai laukti, kol „bus galima” žindyti. Nereikia to vadinti nemokėjimu ar nesugebėjimu - tai ne tas pats. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga jaunai mamai atsilaikyti prieš anytą, jei ši pataria duoti čiulptuką, mišinuką, nes…(čia prasideda populiariausi žindymo mitai, pvz.
Tad pirmiausia, ką galima padaryti susidūrus su sunkumais, neaiškumais - kviestis pagalbą. Yra įvairių būdų: tai ir žindymo konsultantės, ir akušerės, ir mama - mamai savanorės, ir dulos, galų gale - teigiamą žindymo patirtį turinčios draugės, kurios gali nukreipti tinkama linkme. Yra ir mažų „gudrybių”, kurios palengvina motinystę, bet nenuskriaudžia vaikelio. Ir ne. Aš ne apie čiulptukus.
Patarimas yra nesusikurti didelių lūkesčių apie tai, kaip viskas turi vykti. Apie tai, kad vaikutis miegos ir valgys kas kelias valandas.
Neuromokslininkai nustatė, kad nežindančių moterų ryšys su vaikeliu formuojasi taip pat, tiesiog per kitas smegenų struktūras - labiau per socialinę sąveiką. Suprantama, kad be maisto funkcijos, krūtis padeda kurti artumo, ryšio jausmą, nuraminti kūdikį. Tačiau kai kurios teorijos teigia, kad vos kūdikiui ar vaikui suverkus, susierzinus, užsigavus, raminti jį reikėtų taip pat krūtimi. Visiškai normalu, jei mamos instinktai skatina ją paimti verkiantį kūdikį ir pažindyti.
Akyla mama išmoksta pastebėti pirmuosius alkio požymius ir nelaukia, kol kūdikis pradės aktyviai verkti. Kita vertus, mažylis gali verkti, pavyzdžiui, nes jam spaudžia sauskelnių kraštelis, jam pasidarė baisu nutolus mamai, jam šalta, karšta, jis sirguliuoja ir t.t. Bet jei įsitikinus, kad nėra jokių kitų dirgiklių, jis vis tiek verkia, tikrai geriausia, ką mama gali padaryti, tai priglausti prie krūties. Kartais jis po kelių minučių nurims ir užmigs, paleidęs krūtį.
Visiškai normalu mums, suaugusiems, naktį prabudus ir pasijutus nesaugiai, apkabinti savo partnerį ir prisiglausti. Žinoma, nereikia brukti krūties vos vaikas užsinorėjęs kokio barškučio pradeda verkti.
Mano pačios gyvenime žindymas vyksta organiškai, įsiliedamas į mano kasdieninę veiklą. Aš jo nesureikšminu ir neskiriu laiko susiruošti, rasti tinkamą vietą, orą ar nuotaiką…Tiesiog imu mažylį, glaudžiu ir žindau, kai jam to reikia. Vienas natūraliausių būdų naujagimiui užmigti yra bežindant. Kodėl gi ne - šilta, saugu, teka skanus pienelis. Tačiau naudojant šį migdymo būdą su vyresniais mažyliais, ilgainiui atsiranda stiprus įprotis ir mamos skundžiasi, kad be jų vaikai neužmiega, todėl jos priverstos visuomet būti namuose migdymo metu. O jei tenka anksčiau grįžti į darbą, tai sukelia daug streso.
Aš nesutinku su mintim, kad tai tampa įpročiu - skamba taip, tarsi išlepinam mažylius ar išmokom jų kažko naujo, kas nepatogaus mums. Užmigimas prie krūties bežindant yra toks pat normalus ir fiziologinis procesas kaip ir pats žindymas. Kodėl turėtume į tai žiūrėti kaip į patologiją?
Ankstyvas grįžimas į darbą yra jautri tema, nes motinystės derinimas yra gerokai didesnis iššūkis. Mano asmeninė patirtis su penktaja mažyle buvo tokia, kad jai būnant 3 mėn., grįžau į budėjimus ir gimdymus bei praktiką ligoninėje. Kai ji prabusdavo - lėkdavau namo pažindyti arba man ją priveždavo vyras. Nelaukdavom, kol įsiverks. Džiaugiuosi, kad tai buvo ne kasdien ir trumpą laiką. Ne visoms šis modelis tiks, pirmą ar antrą vaikutį auginančioms mamoms nepatarčiau taip laviruoti, vis dėlto tam reikia daug patirties, kantrybės ir beprotiško šeimos atsidavimo, kad padėtų.
Vienas dažniausių klausimų, dėl ko kreipiasi į mane konsultacijų, yra nepaliaujamas naktinis žindymas. Tai kūdikiai ir maži vaikai virš metukų, kurie negeba miegoti kitaip, tik žįsdami. Dažnai mamos būna tokios pervargusios, kad tiesiog nori nutraukti žindymą, nes nemato kito būdo pailsėti, o išsimiegoti žindydamos tiesiog negali. Pasakojimas, kaip ši situacija atsirado, taip pat būna labai panašus, tiesiog žindymo kursuose girdėjo kad, žindant pagal poreikį, krūtis turi būti kūdikiui duodama vos tik jis suverkia. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu, kaip žindyti nakties metu taip, kad tinkamai pailsėtų tiek mama, tiek kūdikis?
Neuromokslininkai sako, kad žindymas gerina miego kokybę dėl raminančio oksitocino poveikio. Tyrimai rodo, kad žindančios moterys miega daugiau. Na, o mano požiūrį iliustruoja asmeninė patirtis - tiesiog išmoksti žindyti gulėdama, nesikeldama ir net snausdama, nes naktį mažyliai dažniausiai žinda n kartų, nesvarbu, ar jiems 2 mėn., ar metai.
Kad vaikutis alkanas, galima suprasti ir be verkimo - tai jau vėlesnis signalas, aliarmas tėvams. Kai susilauki vaikelio, nebeskaičiuoji išmiegotų valandų, nes tai beprasmiška, dažniausiai tik susinervini suprasdama, kad buvo vos 3-4-5 valandos.
Ką dar galima daryti - kaip jau minėjau, naudotis visom progom dienos metu ir leisti sau „nulūžti”, kai jautiesi pavargusi, o mažylis užmigo. Net gamta taip sudėliojo, kad žindant skiriasi oksitocinas ir nepaprastai migdo, tad jei yra galimybė, nepraleiskim jos. Taigi, keičiame buities ir kitus darbus į savo miegą, bet ne kūdikio natūralius poreikius.
Jei moteris turi vyrą, siūlyčiau pažindžius vaikutį palikti šalia tėčio ir pasnausti kitam kambary, iki kol vaikiukas pats pabus. Jausdamas kažką pašonėj, vaikutis ramiau miegos, artumas išlaikytas.
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių mamai nusprendus užbaigti žindymą, kaip manote, koks tinkamiausias būdas tai padaryti?
Jei kalbėtume apie tai, kaip vyksta natūralus atsijunkymas, tai mažylis laiką padiktuoja pats. Aš žindžiau iki kiekvieno nėštumo vidurio, mano situacijos taip gražiai susidėliojo, padiktavo patys mažyliai, kada jau gana. O pirmosios dukrytės žindymo pabaiga man buvo gerokai sunkesnė emociškai negu jai, mat ji nebenorėjo krūties nuo pirmos kito nėštumo dienos, nors tebuvo jai 8 mėnesiai. Teko ieškoti būdų, kaip kuo ilgiau išmaitinti, bet ji prisiglausdavo vis trumpiau ir trumpiau, kol 12 mėn. nebenorėjo visai.
Teko girdėti, kad netgi pediatrai norinčioms nutraukti žindymą mamoms pataria tai padaryti tiesiog išvykstant iš namų savaitei, paliekant mažylį tėčio priežiūrai. Kaip jaučiasi vaikutis, kuris staiga netenka ne tik mamos (jis juk nežino, kad ji sugrįš), bet ir emocinio ramybės uosto, savo maisto, prie kurio buvo pripratęs, ir yra paliekamas kitam? Kurį laiką jis ieškos mamos, verks ir verks, galiausiai praras tikėjimą, kad į jo šauksmą bus atsiliepta, ir pasidarys ramus. Ne dėl to, jog atprato ar „išmoko nusiraminti pats”, bet dėl to, jog prarado VILTĮ būti išgirstas. Taip yra gamtoje su žinduoliais… Ši psichologų mintis mane, dar besilaukiant pirmosios dukrytės, labai privertė susimąstyti.
Mantaute, kasdien bendraujate su mamomis, dalyvaujate jų pačiame pirmajame fiziniame susitikime su kūdikiais. Viskas, ko tau reikia - tai klausyti širdies ir atliepti mažylio poreikius. Tu esi stipresnė negu manai, esi puiki mama, o jūs abu su mažyliu esate tobula komanda!
Miega ir valgo? Yra moterų, negalinčių žindyti, yra nenorinčių to ilgai daryti, o yra tokių, kurios vaikus maitina krūtimi po dvejus metus ir daugiau. Bet ką apie žindymą sako medikai? Kaip ilgai reikėtų žindyti vaiką? Ar tiesa, kad tam tikri maisto produktai ar gėrimai gali paskatinti pieno gamybą? Pagaliau, ar tiesa, kad kūdikio maitinimas krūtimi padeda greičiau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio? Apie visa tai kalbėjomės su LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadove daktare Natalija Skorobogatova.
Ji pastebėjo, kad kai kurios mamos, norėdamos nujunkyti vaiką, padaro vieną dažną klaidą. - Sklando daug įvairiausių nuomonių, kaip ilgai normalu kūdikį maitinti krūtimi. Vienos žindo kelis mėnesius, kitos - ir kelerius metus, trečios - išvis kūdikio nemaitina. Ar yra kažkokia mediciniškai pagrįsta nuomonė, kaip ilgai reikėtų krūtimi maitinti kūdikį? Ar gali būti žindymas per ilgas? - Žindymas yra susijęs su jausmais. Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
- Kaip reikėtų lengvai nujunkyti kūdikį? Kokias pagrindines klaidas šiuo atveju daro mamos? - Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkimas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą. Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena dideli nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
- Kokia yra žindymo nauda mamai ir vaikui? Ar tiesa, kad tai padeda stiprinti vaiko imunitetą, o mamai greičiau atsigauti po gimdymo, jau nekalbant apie emocinį mamos ir vaiko ryšį? - Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymų, reikalingų kūdikio augimui, įvairių maitinamųjų medžiagų, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandenių reikalingų energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, vitaminų ir fermentų. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi. Kūdikio žindymas turi teigimą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesne rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
- Ką reikėtų žinoti apie svorio metimą maitinančioms mamoms? Ar saugu tuo metu, kai vaiką maitini krūtimi, mesti svorį? - Žindymo laikotarpis netinkamas laikas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
- Kokia turėtų būti žindančios mamos mityba ir ko vartoti negalima? - Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo). Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
- Ar yra maisto produktų, paskatinančių pieno gamybą? - Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
- Ne visos mamos gali žindyti pačios. Kokios priežastys paprastai tam sutrukdo? Ar tai gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės priežastys? - Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
- Ir Kauno klinikose yra Donorinis motinos pieno bankas. Kaip jis veikia? - Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Ar teko girdėti „močiučių patarimą“, kad mamai sergant būtina pieną nutraukti ir duoti kūdikiui tik virintą? Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės. Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika.
Vaisto koncentracija. Dažnas žindymas. Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas. Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką. Vaistai nuo alergijos. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Antibiotikai. Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Homeopatiniai preparatai. Vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėt arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą. Vaisto būtinumas. Vaisto pasirinkimas. Vaisto tipas ir forma. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Vartojimo laikas. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vartojimo atidėjimas.
Karolinos naujagimis netikėtai gimė 33-ąją nėštumo savaitę. „Ruošiausi atostogoms, šventėms, kai staiga vaikelis į pasaulį nusprendė ateiti anksčiau nei buvo planuota“, - prisimena ji. Moteris, pagimdžiusi kūdikį, iškart bandė žindyti jį pati. „Kurį laiką sūnus buvo su zondu burnoje, kuris jam pradėjo kvėpuoti, tačiau norėjau pabandyti jį pamaitinti motinos pienu. Intuityviai jaučiau, kaip jį paimti ant rankų, kaip nukreipti galvytę, kaip padėti jam lengviau žįsti, - sako Karolina. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė teigia, kad motinos pienas kūdikiui lyg sveikatos eleksyras, tačiau mažyliams, gimusiems iki 34-osios nėštumo savaitės, sunkiau žįsti krūtį - jie neturi brandaus kvėpavimo centro, nemoka derinti čiulpimo, rijimo ir žindymo vienu metu, gali užspringti. „Pirmosios dienos po gimdymo yra pačios svarbiausios, nes tada išsiskiria įvairūs hormonai, užsiveda laktacija, skatiname mamas iškart pradėti bandyti žindyti savo kūdikius“, - sako prof. dr. R. Tamelienė. Neonatologijos klinikos slaugos vadovė Natalija Skorobogatova priduria, jog kūdikio glaudimas prie savęs padeda išlaikyti laktaciją ir stiprina artumo jausmą tarp mamos ir vaiko. „Žindymo sėkmė priklauso ir nuo sveikatos priežiūros specialistų, kurie padeda mamoms atpažinti ženklus, rodančius, kad jų vaikas išalkęs, - priduria N. Skorobogatova. - Džiaugiamės, kad Kauno klinikos turi naujagimiams palankios ligoninės vardą. Čia dirba laktacijos konsultantai, kurie padeda moterims išmokti žindyti savo kūdikį.“ Lietuvoje moterys nusprendžia žindyti vis dažniau, apie žindymą domisi ir savarankiškai dar prieš gimdymą. Net 98 proc. Tiems kūdikiams, kurie negali žįsti motinos pieno, atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. „Tai yra pirmasis pieno bankas Lietuvoje, išpildęs klinikos darbuotojų svajonę suteikti mažiesiems pacientams, kurių mamos neturi pieno, pačią geriausią gyvenimo pradžią“, - džiaugiasi prof. R. Neišnešiotų naujagimių motinoms pieno pirmomis dienomis gali nebūti arba būna labai mažai dėl patiriamo streso. „Donorinio motinos pieno bankas skirtas anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams. Mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Mažieji pacientai gauna sveiką bei patikimą maistą, o mamos jaučiasi emociškai geriau“, - sako prof. dr. R. Tamelienė.
Rugpjūčio 1-7 dienomis minima jau 30-toji Pasaulinė žindymo savaitė, kurios tikslas - skatinti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje.
Paprastai iš karto po gimdymo moterų speneliai būna skausmingi, joms skauda žindyti kūdikį. Dažnai speneliai suskeldėja ir sutrūkinėja, atsiranda skausmingų žaizdų. Taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių - vaikelis netinkamai apžioja krūtį arba kartais mamos spenelių oda yra labai jautri ir jai reikia laiko, kad priprastų ir prisitaikytų prie žindymo proceso. Yra vadinamasis sausasis ir drėgnasis gijimas. Sausasis gijimas reiškia, kad žaizdelės vietoje susidaro plutelė, po kuria vyksta audinių regeneracija, po to plutelė nukrenta. Vadinamojo drėgnojo gijimo metu plutelė nesusidaro. Kalbant apie spenelius, aišku, kad kūdikis žinda kelis kartus per dieną ir kas kartą tą plutelę „nuima“. Spenelių žaizdeles be pluteles susidarymo gydo lanolinas. Lanolinas padengia spenelius apsauginiu sluoksniu, sulaikančiu natūralią odos drėgmę. Tai visiškai natūralus komponentas - dažnai jis net pakeičia mūsų natūralų apsauginį odos išskiriamą sekretą. Visgi, kai yra žaizda, savaime aišku, odai to sekreto nepakanka. Lanolinas pirmiausiai padengia spenelius apsauginiu sluoksniu, bet tuo pačiu leidžia odai kvėpuoti. Kalbant konkrečiai apie firmos „Maria“ lanoliną, jo sudėtyje yra gryno natūralaus lanolino ir tokoferolio. Tokoferolis - tai faktiškai vitaminas E. Dėl vitamino E kremas Maria Nipple Cream yra švelnesnis. Šis preparatas - lanolinas su vitaminu E - minkštesnis ir švelnesnis, juo lengviau tepti odą. Vitaminas E papildomai skatina audinių atsinaujinimą, nes vitaminas E yra antioksidantas. Lanolinas apgaubia nervų galūnes, todėl speneliai tampa ne tokie jautrūs. Maria Nipple Cream galima tepti po kiekvienos žindymo sesijos. Kremu reikia tepti spenelį, jo nereikia nuplauti, pasitepus kremu galima saugiai žindyti vaikelį. Maria Nipple Cream - vienintelė priemonė, kurios reikia, kad speneliai visiškai sugytų. Lanoliną galima vartoti ne tik gydant spenelius - tai puiki priemonė rankoms ir lūpoms žiemą, visoms žiemos metu išsausėjančioms kūno vietoms. Naudojant šį kremą, kūdikio žindymas yra saugus, tačiau reikia nepamiršti, kad kremą reikia tepti plonu sluoksniu iš আলো po žindymo sesijos. Taigi, iki kito žindymo kremas jau įsigers į odą. Ši savybė skiria jį nuo kitų priemonių, kurias būtina nuplauti.
Šiame puslapyje rasite naudingos informacijos apie neišnešiotų naujagimių žindymą, patarimų, kaip įveikti sunkumus, ir ekspertų pagalbą. Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Šie pirmieji kūdikio auginimo metai gali būti ne tik džiaugsmingi, bet ir kupini iššūkių. Kiekvienas žingsnis - nuo pirmųjų dienų iki pirmųjų mėnesių - yra ypatingas ir svarbus. Jeigu susiduriate su sunkumais žindydami ar turite klausimų apie kūdikio mitybą, sveikatą ar priežiūrą, nedvejokite ir kreipkitės pagalbos.
Tai gan dažnas, tačiau visiškai neteisingas įsitikinimas. Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti. Jei vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yara laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). O vėliau, kai tik vaikelis yra stabilios būklės ir savarankiškai kvėpuoja, jis gali būti glaudžiamas prie krūties pirmosioms pamokoms. Palaipsniui naujagimis pradės suvalgyti vis didesnį kiekį pieno, tačiau kiekvienam naujagimiui kelias iki pilno žindymo yra individualus.
Mano neišnešiotas naujagimis išmoko valgyti iš buteliuko. Tikrai taip. Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali. Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart. Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti. Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas. Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam. Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto. Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda. Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties.
Pirmojo vaiko žindyti nepavyko. Priežastys kodėl nepavyko žindyti pirmojo ar antrojo vaikelio gali būti labai skirtingos ir tai nereiškia, kad gimus dar vienam vaikeliui neverta net mėginti. Dažniausia priežastis yra nepakankama ar netinkama pagalba. Moters organizmas su kiekvienu gimdymu gali pagaminti vis didesnį pieno kiekį, todėl jei atrodo, kad nesėkmingo žindymo priežastis buvo nepakankama laktacija, reikėtų nenuleisti rankų ir vėl bandyti žindyti savo naujagimį. Kita dažnai mamų įvardijama nežindymo priežastis yra kūdikio atsisakymas žįsti ar skausmas žindymo metu, kas dažnai priverčia mamą anksti nutraukti žindymą. Vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra naujas žmogutis, su savais gebėjimais, todėl jūsų neišnešiotas naujagimis gali neturėti jokių sunkumų žįsti krūtį. Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau. Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra.
Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą.
Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimiščių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas. Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D.
Jautrūs speneliai žindant?😬
