Gyvenimo pokyčiai gali būti neįtikėtinai transformuojantys, o Ugnės Usevičiūtės istorija yra ryškus to įrodymas. Buvusi verslininkė, svėrusi daugiau nei 200 kilogramų, dabar yra įveikusi didžiulį svorio metimo kelią ir pasiekė naujas aukštumas, tiek fizine, tiek dvasine prasme.
„Kiek daug pirmų kartų dabar mano gyvenime!“ - džiūgauja radviliškietė verslininkė Ugnė Usevičiūtė. Numetusi net 140 kilogramų antsvorio, moteris dabar be vargo matuojasi dizainerio Liutauro Salasevičiaus sukneles ir drąsiai stoja prieš fotokameras.
Kelias link pokyčių
Ugnės kelionė svorio metimo link nebuvo lengva. Ji prisimena 2015 metų nuotrauką, kurioje įsiamžino sverdama 220 kilogramų. „Prisimenu, kokį šoką buvau patyrusi dėl tų skaičių. Bet kažkodėl tai netapo priežastimi lieknėti. Tik kai dar po dvejų metų svarstyklės rodė 213 kilogramų svorį, ši mintis tarsi iš dangaus nukrito“, - pasakoja Ugnė.
Ryžtas keistis viešai paskelbtas socialiniuose tinkluose. „Pasisvėriau, nusifotografavau. Abejonė sukirbėjo: „Gal jos ir teisios...“ Tad pasiryžimą ėmiau ir užrašiau viešai feisbuke. Kažkas iš draugų dar pakomentavo: „Po metų būsi numetusi vieną kilogramą ir didžiuosiesi. Sakyk, kiek konkrečiai nori numesti.“ „100 kilogramų“, - parašiau pati nelabai tuo tikėdama.“
Kitaip ir būti negali, kai numeti nuo savęs du suaugusius žmones, sveriančius po septyniasdešimt kilogramų! Ugnė ne tik pasiekė, bet ir viršijo savo tikslą - galiausiai ėmė sverti 79 kilogramus.
Verslo imperijos ir svorio augimo priežastys
Ugnės gyvenimo kelias ne visada buvo susijęs su svorio metimu. Kai jai buvo keturiolika metų, tėvai atidarė maisto parduotuvę jų gyvenamajame name. „Už kambario, kuriame miegojau, durų buvo dėžės su snikeriais, sausainiais ir limonadais... Tada svoris ėmė sparčiau augti.“
Vėliau, sulaukusi 25 ar 26 metų, Ugnė pradėjo savo didelį rimtą verslą. „Būdavau taip užsiėmusi, kad ne visada turėdavau laiko pavalgyti. Nors dabar galiu pasakyti, kad visi tik apsimetame, jog neturime laiko, vis tiek valgome, tik svarbiausia - ką. Užeiti į kavinę normalaus maisto man būdavo gaila laiko, o nubėgti iki parduotuvės ir nusipirkti kokią nesveiką nesąmonę - normalu.“
Prieš šešiolika metų Radviliškyje Ugnė atidarė pirmą savo parduotuvę „Viskas už 1 eurą“. Greitai ji turėjo jau 120 parduotuvių tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Mano verslas sparčiai augo, tik bėda, kad nemokėjau paskirstyti atsakomybės - visas parduotuves valdžiau pati, be vadybininkų ir pavaduotojų. Ir, matyt, vienu metu nebesuvaldžiau didelio verslo - pradėjau važiuoti į minusą.“
Nors verslas žlugo, Ugnė nesigaili. „Bū būdavo: noriu šito pastato - perku. Ačiū Dievui, kad ferario ar pilies kalnuose neužsimaniau! Buvau apimta manijos pirkti komercinius objektus įmonei plėsti.“ Iš pelningo verslo ji investavo į nekilnojamąjį turtą, todėl net ir po verslo pabaigos galėjo gyventi.
Metodika ir mityba
Ugnė atmeta standartinius svorio metimo metodus, teigdama, kad kiekvienas turi atrasti savo kelią. „Jokių paslapčių neturiu, tiesiog visi skirtingai sveriame, judame, esame nevienodo ūgio, skirtingai išgyvename stresą darbe.“ Ji pati sukūrė savo strategiją: aiškios taisyklės dėl valgymo laiko, miltų, bulvių, riebalų, cukraus ir druskos atsisakymas.
„Ir svarbiausia: pradėjau daug judėti. Kai nusprendžiau lieknėti, buvo bjauri, darganota lapkričio diena, - vis tiek susiėmiau, išėjau iš namų ir pėstute nukulniavau du kilometrus. Kaip didžiavausi savimi! O dabar mano maršrutai siekia net 100 kilometrų pėsčiomis.“
Jos kasdieniai pusryčiai - kokteilis iš ispaninių šalavijų sėklų, sėmenų, avižų dribsnių ir kefyro, papildytas vaisiais ar daržovėmis. Pietūs ir vakarienė - greitai paruošiamos salotos iš šaldytuvo turinio, papildytos baltymais, arba sveikesni desertai, kaip keksiukai iš varškės.
Nauji iššūkiai ir ekstremalūs nuotykiai
Svorio metimas ir pokyčiai gyvenime Ugnę paskatino ieškoti naujų iššūkių. Ji įveikė daugiau nei 600 kilometrų pėsčiomis „Camino Lituano“ piligriminiame žygyje, o vėliau su drauge penkias dienas ėjo pėsčiomis iš Radviliškio į Vilnių.
„Manau, sau jau įrodžiau, kad galiu nueiti bet kiek, taigi ėmiau ieškoti naujų adrenalino šaltinių, ir mano nauju pomėgiu tapo kalnai“, - pasakoja Ugnė. Ji sėkmingai įkopė į Ararato viršukalnę (5137 m), nors kopimas buvo kupinas sunkumų, įskaitant meškos antpuolį ir ekstremalias oro sąlygas.
„Kelis kartus gidas siūlė mums balsuoti, ar grįžtame atgal, nes paskui bus itin sunku ir pavojinga leistis žemyn... Bet mes visi buvome užsispyrę ir nenorėjome apsisukti“, - prisimena Ugnė.
Motyvacija ir ateities tikslai
Ugnė viešina savo gyvenimą, kad nebūtų kelio atgal ir kad įkvėptų kitus. „Kitaip išduočiau visus, kurie manimi tiki.“ Ji paneigia stereotipą, kad buvimas storu trukdo susirasti vyrą ar sukurti šeimą. „Yra daugybė apkūnių moterų, kurios turi vyrus, vaikus. Tiesiog aš visą laiką buvau susitelkusi į verslą, nemačiau nieko aplinkui.“
Dabar Ugnės tikslas - tapti raumeningai ir gražiai. „Taigi vėl turiu tikslą nesustoti.“ Ji tiki, kad svarbiausia yra atrasti savo kelią ir niekada nepasiduoti.
Nors Ugnė dar mato daug trūkumų, žvelgdama į veidrodį, prisiminimai apie tai, kaip atrodė vos prieš dvejus metus, leidžia jai jaustis labai gražiai. Jos istorija - tai įkvėpimas tiems, kurie svajoja apie pokyčius, bet bijo žengti pirmą žingsnį.
tags: #ugne #useviciute #gimimo #metai
