Lietuvoje sparčiai auga susirgimų tymais atvejų skaičius. Ši itin užkrečiama virusinė liga kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, o ypač - nėščiosioms ir jų būsimiems kūdikiams. Suprasti tymų rizikas, mokėti apsisaugoti ir žinoti savo teises darbo vietoje yra gyvybiškai svarbu kiekvienai moteriai.
Kas yra tymai ir kodėl jie pavojingi nėštumo metu?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Liga pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Prieš skiepijimo pradžią pasaulyje kasmet nuo tymų mirdavo apie 2,6 mln. žmonių, o tai buvo viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Neturint imuniteto imlumas tymams yra apie 95 proc. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, o virusas lengvai plinta patalpose. Sąlytis tarp žmonių, ypač uždarose patalpose, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas.
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (nuo 7 iki 21 dienos). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo. Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38-39 laipsniai), vėliau - konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, pirmieji jo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas.
Tymai nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek mamai, tiek vaisiui. Galimas persileidimas, ankstyvas vaiko gimimas, taip pat vaisiui gali kilti komplikacijų, tokių kaip vystymosi sutrikimai. Viena dažniausių tymų komplikacijų yra pneumonija, kuri gali būti sukelta tiek virusų, tiek bakterijų. Tymų virusas gali nukeliauti net iki smegenų ir sukelti smegenų uždegimą (encefalitą). Tai vienos sudėtingiausių komplikacijų, kurios gali baigtis net mirtimi.
Kaip apsisaugoti nuo tymų? Skiepai ir imuniteto patikrinimas
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų - skiepijimas. Lietuvoje vaikai nuo tymų (kartu su raudonuke ir epideminiu parotitu - MMR vakcina) skiepijami du kartus: pirmąja doze - 15-16 mėnesių amžiaus, antrąja - 6-7 metų. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, būtina įskiepyti bent dvi vakcinos dozes.
Moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos, ar vaikystėje sirgo tymais, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl imlumo tymams. Jei laboratoriniai tyrimai parodo, kad antikūnų titras nėra pakankamas, rekomenduojama pasiskiepyti. Tačiau svarbu žinoti, kad **vakcina nuo tymų negalima skiepyti nėščiųjų**. Po paskiepijimo rekomenduojama vengti nėštumo 1 mėnesį.
Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą, kuris parodys jo imuniteto lygį. Rekomenduojama bent kartą gyvenime atlikti tymų ir raudonukės IgG kraujo tyrimą, kad įsitikintumėte, ar tikrai imunitetas pakankamas.
Asmenims, turėjusiems sąlytį su tymais sergančiu asmeniu, per 72 valandas rekomenduojama viena Priorix (MMR) vakcinos dozė (jeigu asmuo yra imlus tymams).
Teisinė apsauga ir darbo sąlygos nėštumo metu
Lietuvos darbo teisė suteikia ypatingą apsaugą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Šioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos.
- Sutrumpintas darbo laikas: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo laiką, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą.
- Saugaus darbo užtikrinimas: Jei nėščiosios darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Jei nėra galimybės perkelti į kitą darbą, gali būti suteiktos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį darbo užmokestį.
- Naktinis darbas, viršvalandžiai: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes.
- Pertraukos kūdikiui maitinti: Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti su pietų pertrauka arba perkelti į darbo dienos pabaigą.
- Atleidimo apribojimai: Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu arba darbuotojos iniciatyva, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar stovimas darbas gali turėti neigiamos įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, gali sukelti kojų venų varikozę, tinimą, nugaros skausmus, o kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo ir persileidimo rizika. Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms.
Sėdimas darbas prie kompiuterio taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą. Nors mitas apie kompiuterio kenksmingą spinduliavimą nėštumui nepasitvirtina, ilgalaikis sėdėjimas ir netinkama laikysena gali sukelti nugaros skausmus, akių nuovargį.
Rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms
- Keiskite padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
- Dirbkite stovėdami: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti ir stovėdami.
- Tinkama laikysena: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Darykite pertraukas: Bent 30 minučių darbe kas 1 valandą darykite 5-10 minučių pertraukas.
- Tinkamai įsirenkite darbo vietą: Užtikrinkite tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), pasirinkite patogią klaviatūros ir pelės padėtį, reguliuojamo aukščio kėdę ir stalą.
- Vėdinkite patalpą: Reguliariai vėdinkite darbo patalpą ir drėkinkite orą.
- Informuokite darbdavį: Nedelsdamos informuokite darbdavį apie nėštumą ir aptarkite galimus darbo sąlygų pakeitimus.
Kaip apsisaugoti nuo tymų
Svarbu atsiminti, kad rūpinimasis savo sveikata nėštumo metu yra prioritetas. Laiku atlikti tyrimai, skiepai (jei įmanoma ir rekomenduojama) bei saugios darbo sąlygos padės užtikrinti sklandų nėštumą ir sveiko kūdikio gimimą.
