Savaiminis persileidimas, visiškas ar nepatikslintas, yra procesas, kai nėštumas nutrūksta anksčiau nei 20 savaičių, o tai dažnai susiję su reprodukcinės sistemos anatomija. Pagrindiniai organai, dalyvaujantys šioje ligos procese, yra gimda, kiaušidės ir placentos sistema. Gimda, kaip pagrindinė nėštumo palaikymo vieta, gali patirti įvairius pokyčius, kurie gali lemti persileidimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kiaušidžių funkciją, nes jie gamina hormonus, kurie palaiko nėštumą.
Savaiminis persileidimas yra dažna komplikacija nėštumo metu, kuri gali įvykti bet kuriuo nėštumo etapu, tačiau dažniausiai pasitaiko pirmąjį trimestrą. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. "Tyrimų duomenimis, ketvirtadalis nėštumų baigiasi persileidimu, nesivystančiu nėštumu ir pan. Tačiau mes galime kalbėti tik apie patvirtintus atvejus. Yra dalis nėštumų, kai menstruacijos vėluoja, tačiau moteris nežino, kad yra nėščia. Prasidėjęs kraujavimas tokiu atveju yra palaikomas mėnesinėmis, ir nors jis gali būti gausesnis, tačiau moteris gali net neįtarti, kad jai įvyko persileidimas“, - pastebi gydytojas ginekologas T. Lūža.
Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai - santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę. Didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų.
Pagrindinės Persileidimo Priežastys
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai tai susiję su chromosomų anomalijomis, kurios atsiranda, kai kiaušinis ar spermatozoidas turi genetinių defektų. "Taip, tai galima traktuoti kaip natūralią gamtos atranką. Didžioji dalis persileidimų įvyksta dėl su gyvybe nesuderinamų chromosominių defektų, todėl organizmas tai „pajaučia“, sureaguoja ir įvyksta persileidimas." Taip pat gali būti hormoninių sutrikimų, pvz., geltonkūnio nepakankamumo, kuris neleidžia organizmui palaikyti nėštumo. Fiziniai veiksniai, tokie kaip gimdos anomalijos ar infekcijos, taip pat gali prisidėti prie persileidimo. Retesnės persileidimų priežastys yra įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos, gimdos patologija ir kitos ginekologinės ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai, genetiškai paveldimos ligos, galinčios nulemti persileidimą.
Persileidimo Simptomai ir Diagnozė
Pagrindiniai persileidimo simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus, mėšlungį ir audinių išsiskyrimą iš makšties. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo persileidimo stadijos. "Persileidimo požymiai - kraujavimas, pilvo skausmai. Kuo persileidimas įvyksta anksčiau, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas pats susitvarkys ir išsivalys. O kuo didesnis nėštumas - tuo didesni skausmai, didesnis kraujavimas ir grėsmė moters gyvybei."
Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus:
- Tepimas, išskyros su krauju.
- Spazmai.
- Sąrėmiai.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas.
- Kraujavimas.
Persileidimo diagnozė dažnai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kuris padeda nustatyti vaisiaus būklę ir gimdos pokyčius. "Esant stipriam pilvo skausmui ir gausiam kraujavimui atliekama operacija - gimdos turinio atsiurbimas. Tačiau jeigu nėštumas dar labai mažas, pavyzdžiui, 4-5 savaitės, ir viskas prasideda bei vyksta natūraliai, tuomet geriau išvengti operacijos. Tokio persileidimo metu kraujavimas būna panašus kaip per mėnesines ar kiek gausesnis, su kraujo krešuliais. Esant didesniam nėštumui, pavyzdžiui, daugiau nei 11-12 savaičių, pilvo skausmas ir kraujavimas būna daug gausesnis, tuomet didėja rizika ir moters sveikatai, ji gali nukraujuoti, viskas vyksta daug grėsmingiau, dažnai reikalingas gydytojų įsikišimas ir pagalba."
Gydymas ir Psichologinė Pagalba
Savaiminio persileidimo gydymas priklauso nuo situacijos. Jei persileidimas jau įvyko, gydymas gali apimti stebėjimą ir poilsį, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika. Kai kuriais atvejais gali prireikti medicininių procedūrų, kad būtų pašalinti likę audiniai. Jei persileidimas yra neišvengiamas, gydytojas gali rekomenduoti hormonų terapiją, kad būtų palaikoma nėštumo eiga. Psichologinė parama taip pat yra svarbi, kad moteris galėtų išgyventi šią sunkų laikotarpį ir pasiruošti ateities nėštumams.
Dauguma moterų po persileidimo sėkmingai pastoja ir pagimdo sveikus kūdikius. "Svarbu žinoti: persileidimas nereiškia, kad negalėsite susilaukti vaikų."
Planavimas Po Persileidimo
Vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla porai po tokios netekties, - kada vėl galima planuoti nėštumą? Šis klausimas neturi vieno universalaus atsakymo - jis priklauso nuo fizinės ir emocinės moters būklės, persileidimo aplinkybių ir gydytojų rekomendacijų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, po persileidimo rekomenduojama palaukti mažiausiai 3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia organizmui atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką. Tačiau šios rekomendacijos - bendro pobūdžio. Lietuvoje veikiantys akušeriai ginekologai dažniausiai vadovaujasi šiuo principu:
- Jei persileidimas buvo ankstyvas (iki 12 savaitės) ir be komplikacijų, naują nėštumą galima planuoti jau po vieno ar dviejų menstruacinių ciklų.
- Jei buvo atlikta medicininė intervencija (kuretazas) arba buvo infekcija, gydytojas gali rekomenduoti palaukti 3-6 mėnesius.
- Jei moteriai buvo keli persileidimai iš eilės, būtina atlikti papildomus tyrimus ir nėštumą planuoti tik gavus gydytojo leidimą.
Fizinė ir emocinė sveikata - vienodai svarbios. Persileidimas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Daugelis moterų patiria: liūdesį, kaltę, pyktį, baimę dėl būsimo nėštumo. Todėl emocinis pasiruošimas naujam nėštumui yra ne mažiau svarbus nei fizinis. "Labai svarbi psichologinė poros būklė, kadangi jeigu įvyksta keli persileidimai iš eilės, tai moteris gali bijoti ar nebenorėti pastoti, kad vėl netektų išgyventi nusivylimo." Jei jaučiate, kad negalite susitaikyti su netektimi, neskubėkite. Leiskite sau išgedėti, pasikalbėkite su artimaisiais, gydytoju ar psichologu. Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje.
Silently Suffering After Pregnancy Loss | Cassandra Blomberg | TEDxSDMesaCollege
Nėštumo planavimas, ligų stabilizavimas, sveikas gyvenimo būdas - tai pagrindinės priemonės, galinčios bent kiek sumažinti persileidimo riziką. Svarbu planuojant nėštumą atsisakyti žalingų įpročių, sveikai gyventi, sportuoti, planuoti pastoti jaunesniame amžiuje, išsigydyti ligas ar bent jau jas stabilizuoti, jeigu vartojame vaistus, rinktis tokius, kurie nekenktų nėštumui, būtinai gerti folio rūgštį, kuri sumažina centrinės nervų sistemos apsigimimų bei nervinio vamzdelio defektų riziką. Folio rūgštį reikėtų pradėti vartoti bent tris mėnesius iki nėštumo ir iki 12 nėštumo savaitės.
