Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistema yra pertvarkoma, siekiama atsisakyti institucinės globos, todėl vis daugiau mūsų šalies gyventojų pasiryžta tapti globėjais ir įtėviais. Likimo nuskriaustus vaikus auginantys susiduria su teisinėmis ir socialinėmis problemomis, kurias iki šiol kiekviena šeima spręsdavo savarankiškai. Į ką tik susibūrusią asociaciją kasdien kreipiasi vis daugiau globėjų ir įtėvių iš visos Lietuvos, kurie nori tapti jos nariais. J. Nagienės teigimu, norintiems tapti globėjams ar įtėviams vis dar trūksta informacijos, kurią būtų galima rasti vienoje vietoje. „Globėjai ir įtėviai sunkiai randa net ir pačią elementariausią informaciją. Asociacijos steigėjai jau numatė prioritetinį darbų sąrašą. Vienas iš svarbiausių uždavinių - kolektyvinių globėjų ir įtėvių poreikių ir patirčių atstovavimas valstybinėse bei savivaldybės institucijose, kad teisės aktuose būtų atsižvelgta ir į praktinius aspektus. „Džiaugiamės, kad globėjų skaičius auga, tačiau akivaizdu, kad valstybės dėmesys tokioms šeimoms nėra pakankamas.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės. „Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys“, - sako Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė.
Pasak jos, neretai neigiamos išankstinės nuostatos kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais - jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų. „Išties vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera - taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus“, - teigia D. Matulevičiūtė.
Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties. „Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai“, - pabrėžia pašnekovė.
Vaikų globos modelis keičia gyvenimo kokybę
Pasak D. Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus. „Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos. Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs“, - tvirtina ji.
Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai. „Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar „įrėmintu“, - sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.
Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama. „Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau - ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų“, - teigia A. Svetikienė.
Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės.
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
Daugiau viešumo ir gerųjų patirčių
„Kad pakeistume visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink - kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams“, - įsitikinusi A. Svetikienė. Jai pritaria ir D. Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Jo epinė žinia privers jus norėti išgelbėti pasaulį | Trumpametražių filmų demonstracija
Valstybės kontrolės auditas, atliktas nagrinėjant vaiko teises ir interesų užtikrinimą globojant ir įvaikinant vaikus, atskleidė, kad nepaisant nepasiekto tikslo sumažinti globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičių iki 10 proc., vis dėlto įvyko pokytis - šis skaičius sumažėjo nuo 29,3 iki 22,6 proc. Norint pasiekti numatytą rodiklį, būtina nuosekliai taisyti sistemos problemas.
Statistika ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje yra 3392 globėjų (rūpintojų) šeimos, 59 šeimynos, 258 budintys globotojai. Tačiau šeimų, galinčių priimti be tėvų globos likusius vaikus, nuolat trūksta. Viena iš kliūčių - žmonės nenori atsakomybės. Užauginti vaiką tikrai nėra paprasta, prisideda papildomų atsakomybių gyvenime. Gali labai norėti, bet kai pagalvoji, kad reikės ruošti maistą, dar viena galva rūpintis, kalbėtis, skirti laiką, įsijungia abejojimo ratas.
Kitas iššūkis - gyvenimo sąlygos. Didžiuosiuose miestuose turime daug altruistiškų ir atvirų žmonių, tačiau sunkiau su fizinėmis gyvenimo sąlygomis. Pavyzdžiui, Vilniuje trūksta budinčių globotojų didesnėms brolių ir seserų grupėms. Norinčiųjų atsiranda, bet jie vienu metu daugiausia gali priimti ir prižiūrėti vieną vaiką, nes butai nedideli, nėra vietos keliems asmenims.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės dvejoja - šiuolaikinis gyvenimo būdas. Daug žmonių galvoja: jeigu paimsiu globoti vaiką, tai darys įtaką mano gyvenimui, kažko nebegalėsiu daryti.
Audito metu nustatyta, kad laikinoji globa užtrunka arba kartojasi. Beveik trečdaliui vaikų ji užtruko ilgiau nei metus, o 15 proc. vaikų kartojosi po du ir daugiau kartų. Tai kenkia vaiko interesams, nes jis priverstas keisti savo gyvenamąją vietą, atsiduria vis pas kitus globėjus.
Trūksta globėjų vyresniems nei 10 metų vaikams, taip pat turintiems negalią ar specialiųjų poreikių. Taip pat mažai šeimų sutinka kartu priimti brolius ar seseris. Vienas iš globėjų ir vaikų gyvenimą palengvinančių dalykų galėtų būti tinkamos paslaugos, tačiau šiuo metu 39 proc. globėjų nurodė, kad yra paslaugų, kurių globos centruose negauna, nors poreikis būtų, pvz., logopedo, specializuotų psichologo, psichiatro paslaugų.
Iš savivaldybių gauti duomenys rodo, kad vieno vaiko globai šeimoje pernai buvo panaudojama šešis kartus mažiau lėšų nei įstaigose: vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose - 18,6 tūkst. eurų, o šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. eurų. Neužtikrinant vaikų globos šeimose, vaikui nesuteikiama jo interesus atitinkanti šeimos aplinka, be to, tai valstybei kainuoja daugiau.
Auditoriai nustatė, kad 68 proc. vaikų globos įstaigų neskiria pakankamai dėmesio vaiko palydėjimui į savarankišką gyvenimą, pvz., jie nemokomi, kaip tvarkyti buitį ar finansinius reikalus, gauti norimą darbą. Palydėjimo paslaugą 16-24 metų jaunuoliams teikė tik 15 savivaldybių.
Nustatyta, kad dalis vaikų negauna jiems skirtų sanatorinio gydymo, logopedo, spec. pedagogo, psichologo paslaugų. Vaikų globos įstaigos nurodė, kad kai kurių paslaugų tenka laukti iki šešių mėn.
Lietuvoje globos institucijose vis dar auga apie 1340 vaikų netekusių tėvų globos, kuriems reikia šeimos. Labai trūksta ryžtingų žmonių, globėjų, kurie padėtų šiems vaikams užaugti.
Budinčių globotojų poreikis
Budinčių globotojų trūksta daugelyje savivaldybių. „Budintys globotojai reikalingi tam, kad savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, prižiūrėtų laikinai likusį be globos vaiką, užtikrintų jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą ir atlieptų vaiko poreikius. Kol laukiama teismo sprendimo, vaikas gali būti apgyvendintas pas artimiuosius, o jeigu jų nėra - pas budintį globotoją arba įstaigoje (vaikų globos namuose ar krizių centre, kartais ligoninėje). Žinoma, mes visuomet norime, kad vaikas laikinai apsigyventų namų aplinkoje, iš šeimos į šeimą, tačiau ne visuomet pavyksta, nes šiuo metu turime per mažai budinčių globotojų“, - teigia R. Ladauskienė.
Globėjai yra esminiai žmonės, kurie gali padėti tuomet, kai šeimas ištinka įvairios krizės. Per pastaruosius metus įstaigoje laikinai apgyvendinti net 672 vaikai. Tai parodo, koks didžiulis budinčių globotojų poreikis, kurių visoje Lietuvoje yra tik apie 200. Ypač stinga budinčių globotojų, kurie galėtų laikinai padėti broliams ir seserims, vyresniems vaikams, vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių.
Budinčiam globotojui mokamas atlygis. Budinčio globotojo veikla - ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška. Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru pagal individualios veiklos pažymėjimą ir gauna atlygį. Jis siekia ne mažiau kaip vieną minimalios mėnesinės algos dydį, kai laukiama atvykstant vaikų, tačiau didėja priimant kiekvieną vaiką ar kelis vaikus į savo šeimą. Taip pat budinčiam globotojui skiriamos lėšos kiekvienam vaikui išlaikyti, tenkinti jo poreikius.
Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru, tai reiškia, kad jie veikia tam tikroje savivaldybėje. Jie gali prižiūrėti tik ne giminystės ir ne emociniais ryšiais susijusius vaikus. Jeigu budinčių globotojų trūksta konkrečioje savivaldybėje, vaikas apgyvendinamas įstaigoje.
Prasidėjus vaikų globos reformai, kai pradėjo veikti globos centrai ir budinčių globotojų institutas, kūdikiai į įstaigas patenka labai retai, bet tokių atvejų vis dar pasitaiko. Mes jau nebeturime kūdikių globos namų, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai laikinam apgyvendinimui kūdikiai ir maži vaikai vežami į įstaigas, nes trūksta budinčių globotojų“, - atkreipia dėmesį R. Ladauskienė.
Saugumo jausmo svarba
Psichologų teigimu, net trumpam laikotarpiui, tarkim ir dviem savaitėms, vaikui patekus į kitą aplinką, organizmas išgyvena stresą. Kuo trumpiau vaikas būna įstaigoje arba vienas, be suaugusiojo, ir kuo greičiau patenka į natūralią namų aplinką, tuo mažiau tai turi neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi. „Nesaugioje aplinkoje vaikas gali būti „kovoti-bėgti-sustingti“ būsenoje , kuri paveikia visą kūną. Tai tęsis iki tol, kol jis pateks į naują, saugią aplinką, šeimą. Adaptuojantis šeimos aplinkoje pamažu įvyksta pokytis, per ilgą laiką vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, jaučiasi saugiau, patiria daugiau teigiamų patirčių. Tuomet visas vaiko kūnas atsipalaiduoja, kortizolio kiekis sumažėja. Jis gali eiti, tyrinėti pasaulį, mokytis naujų dalykų, sukaupti dėmesį, įsiminti, toliau fiziškai ir psichoemociškai vystytis“, - pasakoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ilgą apleistumą patyrusių vaikų raida sulėtėja per pusę, t. y. iš keturiolikmečio galima tikėtis aštuonmečio arba net šešiamečio emocinių reakcijų. Per santykį vaikas gauna viską, ko jam reikia - emocinį įsitraukimą, sensorinę stimuliaciją, ir taip formuojasi pats vaikas ir normali jo raida. Namų jausmas vaikams suteikia didelį saugumo jausmą. Vaikai jaučia tvirtą paramą, kai šalia yra asmuo, kuris atliepia jų poreikius. Ir visiškai nesvarbu, ar tai kūdikis, ar paauglys - saugumo jausmo reikia bet kuriame vaiko raidos etape.
„Jeigu šeimoje yra asmuo, kuris pažįsta vaiką, mato, girdi jo poreikius, tuomet vaikas gauna labai svarbią saugaus prieraišumo patirtį, mokosi savireguliacijos. Kuo daugiau tokių patirčių vaikas gauna, tuo dažniau augdamas sugeba pats įveikti sunkumus, malšinti stresą, nurimti. Taip stiprėja bei auga socialinės, mokymosi ir kitos vaiko kompetencijos“, - sako vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė.
Neretai baiminamasi globoti vyresnius vaikus, nes tikima, kad neįmanoma pakeisti blogųjų vaikų patirčių. Tačiau J. Anikinaitė paneigia šį paplitusį mitą. „Vaikų smegenys yra ypatingai neuroplastiškos. Vadinasi, jos gali keistis, arba keisti pačios save. Jeigu kažkurį gyvenimo laikotarpį patiriami sunkūs išgyvenimai, smegenyse susiformuoja tam tikros jungtys, kurios nuolat primena ir skatina išgyvenimo būsenas. Bet kai vaikas patenka į saugią aplinką, jungtys kurios susiformavo nesaugioje aplinkoje, silpnėja. Vaikas nepatiria sunkių emocijų, o kaupia tai, kas nauja ir pozityvu. Per naujas patirtis jo įsitikinimai apie pasaulį keičiasi, atsiranda suvokimas, kad pasaulis yra saugus, galima pasitikėti žmonėmis ir tuo pačiu vaikas labiau pasitiki savimi“, - teigia vaikų ir paauglių psichiatrė.
Visą informaciją apie tai, kaip tapti vaikų ir paauglių globėju, į kokius klausimus sau atsakyti ir kur kreiptis, surasite globoscentrai.lt.
tags: #truksta #informacijos #globa
