Vaida Trofimišinienė yra Kauno rajono Raudondvario gimnazijos vadovė. Įmonės registracijos adresas yra Atgimimo g. 1, Raudondvario k., LT-54129 Kauno r. Įmonės kodas yra 191090656. Bendrovės veiklos sritys yra mokyklos, bendrojo lavinimo.
Įmonės struktūra ir personalas
Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja Vaida Trofimišinienė, direktorė, dirba 90 darbuotojų - apdraustųjų. Įmonės vidutinis atlyginimas šiuo metu yra 2672 Eur./mėn. (ant popieriaus, BRUTO).
Kontaktinė informacija
Susisiekti su įmonei vadovaujančiu asmeniu galite telefono numeriu +370 37 549633. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Švietimo sistemos iššūkiai ir sprendimai
Lietuvos švietimo sistema šiuo metu susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie liečia tiek mokinius, tiek mokytojus, tiek tėvus. Vienas iš tokių iššūkių yra egzaminų laikotarpis, kuris smarkiai sutrikdo įprastą ugdymo procesą ir sukelia papildomą įtampą šeimoms.
Egzaminų poveikis ugdymui ir šeimoms
Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta - kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu - nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos. Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis - su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai - kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda.
Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita? Ir svarbiausia - ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų?
LRT radijo švietimo laidoje šiais klausimais diskutavo Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Matematikos egzaminų sudėtingumas ir vertinimas
Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginamas tarp skirtingų laidų. O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvavo Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė.
Patyčios mokyklose ir tarp paauglių
Tarptautiniai tyrimai rodo skirtingus rezultatus dėl patyčių masto. Viena vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą - 27 proc. 11-15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du-tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną-du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva - didžiausias patyčių epicentras Europoje. Kita vertus, PISA tyrimas rodo, kad Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta Europoje.
O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvavo abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.
Valstybinių brandos egzaminų (VBE) reforma
Vis dėlto Tarybos nariai, atstovaujantys aukštosioms mokykloms, pastebi, kad VBE turi išlikti, nes gimnazijų mokytojų rašomų pažymių svoris nevienodas ir mažai koreliuoja su abiturientų gaunamais egzaminų įvertinimais. Tiesa, jei VBE sistema būtų keičiama, tai įvyktų ne anksčiau nei 2029 m., kitaip sakant, pirmieji ją išmėgintų dabartiniai devintokai. Šiuo metu baigiantieji gimnazijas, kurie stoja į aukštąsias mokyklas, privalo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus, stojantieji į menus) bei dar mažiausiai vieną pasirinktą egzaminą.
Kuris iš šešių pristatytų scenarijų realiausias? Ir ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą?
LRT radijo švietimo laidoje diskutavo Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Vaikų maitinimo paslaugų kokybė ir viešieji pirkimai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, net apie 66 proc. patikrintų mokyklų virtuvių nustatoma pažeidimų. Dažniausiai fiksuojama... Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija.
Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų.
Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.
Abiturientų karjeros planavimas ir studijų pasirinkimas
Nors prašymų studijuoti registracija prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki liepos 23 d., o kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 29-ąją, karjeros specialistai pabrėžia: realus studijų pasirinkimas vyksta dabar. O ir viena dažniausių klaidų - turėti tik vieną scenarijų. Mat nepavykus įstoti ten, kur nori, dažnas jaunuolis, neturintis varianto B, C ar D, renkasi bet kurią likusią valstybės finansuojamą studijų vietą bet kurioje programoje. Ir tai vėlgi gali tapti priežastimi nusivilti studijomis ir jas nutraukti.
Todėl žinovai rekomenduoja tiems, kas dar neturi atsarginio varianto, per likusius kelis mėnesius susidėlioti mažiausiai tris variantus - svajonių, realistinį ir saugų. Artimiausi mėnesiai abiturientams yra kritiniai - tai laikas, kai dar galima išvengti nekokių sprendimų, dėl kurių vėliau tenka pradėti viską iš naujo.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvavo Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė dr. Aušrinė Jurgelionytė.
Vaiko teisė sirgti ir mokymosi sistema
Tačiau realybėje sergantis vaikas grįžta ne į „normalią“ mokymosi rutiną, o į skolų kalną: kelių dalykų temos, kontroliniai, testai, rašto darbai ir nauja medžiaga, kuri jau gena toliau. Liga virsta ne sveikimo laiku, o dviguba bausme, už kurią reikia „atidirbti“ trigubu krūviu. Tokia sistema rodo, kad svarbiausia ne vaiko sveikata, ne supratimas ir ne mokymosi prasmė, o tik pažymiai ir tempas. Vaikas tampa ne žmogumi, o robotu, kuris privalo veikti be sustojimo. Jei sustoja, vadinasi, pats kaltas. Tačiau nei galva, nei nervų sistema nėra „guminės“: neįmanoma karščiuojant kokybiškai mokytis, o grįžus per kelias dienas pasivyti tai, kas buvo dėstoma savaitę ar ir daugiau.
Ar šiandieninis vaikas dar turi teisę sirgti? Ar šios teisės nusipelno tik suaugusieji? Ar yra kokie nors teisės aktai, kurie gina vaiko teisę ramiai išsveikti?
LRT radijo švietimo laidoje diskutavo Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, ir Kr...
tags: #trofimisiniene #vaida #gimusi
